Lenkija liko viena iš nedaugelio Europos šalių, kur žmonės dar gali laisvai atsiskaityti grynaisiais
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda dar metų pradžioje pasirašė įstatymą, panaikinusį nuo 2024 m. sausio 1 d. planuotus grynųjų pinigų apribojimus. Per šiuos metus, net pasikeitus valdžiai, niekas šalyje nepakito – Lenkija išliko viena iš nedaugelio Europos valstybių, kur piliečiai gali laisvai atsiskaityti grynaisiais.
Šis sprendimas tapo politiniu pareiškimu. Varšuva ne tik atmetė suvaržymus, bet ir aiškiai pasipriešino Briuselio kursui, siekiančiam viską skaitmenizuoti ir riboti grynųjų naudojimą. Lenkijos Teisingumo ministerija laikosi nuostatos, kad grynieji nėra šešėlinės ekonomikos šaltinis, o piliečių laisvės garantas.
„Grynieji pinigai yra laisvė, nepriklausomybė, privatumas ir mokėjimų saugumas“, – pabrėžė Lenkijos Seimo narys Zbigniewas Ziobro. „Bankų lobistai ir eurokratai, tokie kaip Klausas Švabas, norėjo pasiekti, kad grynieji išnyktų ir būtų pakeisti elektroniniais pinigais. Tai būtų bloga žinia lenkams, kurie visada turi turėti teisę rinktis. Jei kas nori naudoti elektroninius pinigus, niekas to nedraudžia, bet jei kas nenori, turi turėti teisę naudoti grynuosius, kurie yra suverenumo simbolis. Ginsime piliečių saugumą ir laisvę, ypač šiandien, kai už mūsų rytinės sienos vyksta karas.“
Teisingumo viceministras Marcinas Warcholas pridūrė, kad daugiau nei 18 proc. lenkų neturi mokėjimo kortelių, o tarp vyresnių nei 65 metų – net 48 proc. „Galimybė naudotis grynaisiais suteikia piliečiams saugumo. Jie gali pirkti prekes ar atsiskaityti už paslaugas nesinaudodami banko sąskaita ar kortele“, – sakė jis[1].
Šiuo metu Lenkijoje galioja tik vienas ribojimas – verslo sandoriams (B2B) nustatyta 15 tūkstančių zlotų riba vienam sandoriui. Visi kiti atsiskaitymai grynaisiais išlieka neriboti.
Nuo 2027-ųjų Briuselis ribos grynuosius: pinigų laisvė tampa suvereniteto simboliu
Europos Centrinis Bankas aktyviai kuria vadinamąją „alternatyvą gryniesiems“ – skaitmeninį eurą. Oficialiai jis pristatomas kaip saugi ir įtrauki mokėjimo priemonė visoje euro zonoje, tačiau dalis visuomenės teigia, kad tai ne papildymas, o nauja kontrolės forma.
ECB planuoja nustatyti 3 tūkstančių eurų laikymo ribą ir siekia „užtikrinti galimybę naudotis viešais pinigais elektroninėje formoje“. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo modernu, bet esmė kita – tokia valiuta leis matyti kiekvieną operaciją, o ateityje galbūt net riboti, kur ir kaip žmogus gali leisti pinigus[2].
Briuselis tai vadina „žingsniu į finansinį suverenumą“, tačiau daugeliui europiečių tai kelia klausimą – ar tikrai suverenumą, o gal kaip tik padidintą priežiūrą? Būtent todėl Lenkijos sprendimas atsisakyti grynųjų ribojimų tapo simboliniu kontrastu.
Šalis pasirinko ne patogumą, o principą. „Grynieji – tai ne technologijų klausimas, tai laisvės klausimas“, – sakė Z. Ziobro. Tuo metu kitose šalyse, tokiose kaip Švedija ar Norvegija, grynieji jau praktiškai išnyko – daugiau nei 98 proc. atsiskaitymų ten vyksta kortelėmis ar per mobilias programėles.
Europa stumia skaitmeninę valiutą, o drąsios šalys sako „ne“
Remiantis naujausiais duomenimis, 2025 m. spalį situacija Lenkijoje išlieka nepakitusi – piliečiai vis dar gali atsiskaityti grynaisiais be jokių apribojimų. Tačiau nuo 2027 m. visoje Europos Sąjungoje planuojama įvesti bendrą 10 tūkstančių eurų ribą grynųjų mokėjimams[3]. Skaitmeninio euro ES reikia labiau nei žmonėms, nors Briuselis ginasi ptogumu vartotojams.
Tai gali tapti nauju konfliktu tarp Varšuvos ir Briuselio. Lenkijos Teisingumo ministerija bei centrinis bankas pabrėžia, kad tokie apribojimai pažeistų nacionalinį suverenitetą ir piliečių finansinę laisvę.
Kol Briuselis kalba apie „skaitmeninį eurą“ ir „modernias alternatyvas“, Lenkija išlieka prie paprastos, bet svarbios tiesos: kai turi grynųjų, turi pasirinkimą. Kai tavo pinigai tik ekrane – jie gali būti išjungti vienu mygtuku[4].
Lenkijos pavyzdys rodo, kad technologinis progresas ne visada reiškia laisvę. Kartais jis tampa jos priešingybe. Ir būtent todėl šalis, kuri šiandien gina savo piliečių teisę laikyti grynuosius, rytoj gali būti paskutinė, kur pinigai vis dar priklauso žmogui, o ne sistemai.
„Nemuno aušra“ siūlo grąžinti teisę atsiskaityti grynaisiais iki 15 tūkst. eurų
Lietuvoje taip pat stiprėja pasipriešinimas Briuselio siekiui riboti grynųjų pinigų naudojimą. „Nemuno aušros“ frakcijos siūlymas padidinti atsiskaitymų grynaisiais ribą nuo 5 tūkst. iki 15 tūkst. eurų jau pasiekė Seimo darbotvarkę ir buvo priimtas svarstyti[5].
Partijos atstovai teigia, kad šis pakeitimas būtinas siekiant išsaugoti piliečių finansinę laisvę ir atsparumą krizinėms situacijoms. Anot jų, karo, elektros tinklo sutrikimų ar kibernetinių atakų atvejais gyventojai turi turėti galimybę atsiskaityti grynaisiais pinigais. „Grynieji yra valstybės saugumo elementas. Jei stringa skaitmeninė infrastruktūra, jie tampa vienintele atsiskaitymo priemone“, – aiškina „Nemuno aušros“ frakcijos atstovai.
Diskusijos dėl šio klausimo Seime jau prasidėjo. „Citadele“ banko vyr. ekonomistas Aleksandras Izgorodinas posėdyje pažymėjo, kad toks žingsnis gali būti „politinis signalas, bet ne ekonominė būtinybė“, o Finansų ministerija oficialiai siūlo Vyriausybei šiam pasiūlymui nepritarti. Ministerijos aiškinamajame rašte teigiama, kad Lietuvoje jau yra „patogios ir plačiai taikomos galimybės atsiskaityti negrynaisiais“, todėl ribos didinimas esą nebūtinas.
Finansų ministerija primena, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vertinime Lietuvos sprendimas riboti atsiskaitymus grynaisiais iki 5 tūkst. eurų buvo įvardytas kaip teisingas ir net svarstytinas mažinant šią ribą. Be to, padidinus limitą, Lietuva turėtų pateikti Europos Komisijai paaiškinimus dėl neatitikimo bendriesiems ES reglamentams.
Vis dėlto „Nemuno aušra“ laikosi nuomonės, kad klausimas ne vien apie šešėlinę ekonomiką, o apie valstybės atsparumą. Frakcija pabrėžia, jog grynieji pinigai yra ne tik mokėjimo būdas, bet ir piliečių teisės simbolis, todėl ribojant jų naudojimą ribojama ir pasirinkimo laisvė.
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, įsigaliojusį 2022 m. lapkritį, atsiskaitymai grynaisiais leidžiami tik iki 5 tūkst. eurų sumos arba atitinkamos užsienio valiutos sumos. Šis limitas buvo nustatytas siekiant mažinti šešėlinės ekonomikos ir pinigų plovimo riziką, tačiau dabar jo ateitis priklausys nuo Seimo sprendimo ir būsimos Vyriausybės pozicijos.
Šaltinis: 77.LT
