Lenkija planuoja nulinius mokesčius šeimoms, kad skatintų gimstamumą ir stiprintų nacionalinį identitetą
Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis pasirašė įstatymo projektą, kuriuo siekiama įvesti nulio procentų gyventojų pajamų mokestį (PIT) tėvams, auginantiems bent du vaikus. Ši iniciatyva, vadinama „mokesčių skydu“, laikoma viena svarbiausių naujosios prezidento kadencijos socialinių reformų ir tęsia jo rinkimų kampanijos pažadus dėl šeimos stiprinimo.
Projektas dar turi būti svarstomas ir priimtas parlamente, tačiau prezidento kanceliarija jau pristatė pagrindines numatomas nuostatas. Pagal projektą, nuo pajamų mokesčio būtų atleidžiamos šeimos, kurių metinės pajamos siekia iki 140 tūkst. zlotų (apie 32 970 eurų).
Ši riba būtų taikoma tėvams, turintiems mažiausiai du vaikus. Prezidento patarėjų vertinimu, tokia lengvata leistų vidutinei šeimai per mėnesį sutaupyti apie 1000 zlotų, tai yra maždaug 235 eurus. Kaip nurodo iniciatyvos autoriai, įstatymas turėtų būti taikomas ne tik biologiniams tėvams, bet ir globėjams bei įtėviams, nors šis aspektas dar bus svarstomas įstatymo leidėjų.
K. Navrockis šią reformą pristato kaip dalį platesnės „Sutartis su lenkais“ programos, kurioje žadama mažinti mokesčių naštą šeimoms ir skatinti gimstamumą. Rugpjūčio 8 dieną jis simboliškai pasirašė projektą dar prieš jam pasiekiant Seimą, pabrėždamas, kad tai pirmasis žingsnis į „naują socialinės atsakomybės politikos etapą“.
Ekonomistai šią iniciatyvą vertina skirtingai. Vieni ją vadina vienu labiausiai šeimas remiančių pasiūlymų Vidurio Europoje, kiti pabrėžia, kad realiai didžiausią naudą pajustų aukštesnes pajamas gaunantys tėvai.
Mažesnes pajamas turinčios šeimos, kurios ir taip moka mažus arba jokių pajamų mokesčių, pokyčio beveik nepajustų. Vis dėlto apklausos rodo, kad net 76 procentai lenkų palaiko šią idėją, matydami joje ne tik ekonominį, bet ir kultūrinį aspektą – valstybės siekį remti tradicinę šeimą kaip tautos stuburą.
Vengrija pasikliauja šeima, o ne imigracija: gimstamumo didinimo politika duoda rezultatų
Vengrijoje šeimos politika jau daugiau nei dešimtmetį išlieka viena iš svarbiausių Viktoro Orbano vadovaujamos vyriausybės prioritetų. Šalis kasmet šeimos paramai skiria apie 5 procentus savo bendrojo vidaus produkto, o jos modelis grindžiamas idėja, kad valstybė turi skatinti gimstamumą ir saugoti tautinę tapatybę ne per imigraciją, o per vietinių šeimų stiprinimą.
Pagrindinės priemonės – mokesčių lengvatos, būsto subsidijos, beprocentės paskolos ir įvairi parama motinoms. Motinos, auginančios tris ar daugiau vaikų, gauna visą gyvenimą galiojantį pajamų mokesčio atleidimą, o nuo 2025 metų ši lengvata išplečiama platesniam motinų ratui. Tėvams suteikiamos papildomos išmokos už vaikus, taikomos šeimos mokesčių nuolaidos, o viena populiariausių programų, CSOK, leidžia jaunoms šeimoms įsigyti būstą su valstybės parama.
Be to, šeimos, laukiančios pirmojo vaiko, gali pasinaudoti vadinamąja kūdikio laukimo paskola – iki 27 tūkst. eurų dydžio beprocentine paskola, kuri tampa negrąžintina, jei šeimoje gimsta dar vaikų. Ši sistema skatina santuoką ir gimstamumą: daugiausia naudos gauna susituokusios poros ir motinos, o šeimos samprata Vengrijos konstitucijoje aiškiai apibrėžta kaip vyro ir moters sąjunga.
Nuo šių metų spalio moterys, auginančios tris ar daugiau vaikų, atleidžiamos nuo asmeninio pajamų mokesčio, o nuo 2026 m. lengvata laipsniškai apims ir dviejų vaikų mamas, atsižvelgiant į šeimos pajamas. Be to, nuo balandžio būsto paskolų palūkanų normos ribojamos iki 5%, siekiant palengvinti šeimų finansinę naštą ir skatinti būsto įsigijimą. Šios priemonės, įskaitant 4 mlrd. eurų išmokėjimą už investicijas į valstybines obligacijas, žada ženkliai padidinti šeimų biudžetus ir skatinti gimstamumą.
Nepaisant kylančios infliacijos, siekiančios 5,5% šių metų sausį, V. Orbano vyriausybei šios reformos – tai ne tik ekonomikos stabilizavimo įrankis, bet ir socialinės gerovės stiprinimo priemonė. Mokesčių lengvatos leis šeimoms sutaupyti reikšmingas sumas – pavyzdžiui, uždirbančios apie 695 tūkst. forintų (~1904 Eur) sutaupys iki 104 tūkst. forintų (~285 Eur) per mėnesį, o aukštesnes pajamas gaunančios – dar daugiau. Mažesnės paskolų palūkanos skatins nekilnojamojo turto rinką ir vidaus vartojimą, o tai prisidės prie ekonominio atsigavimo ir ilgalaikės gerovės kūrimo.
Vengrijos šeimos politikos kritikai teigia, kad ji diskriminuoja vienišus tėvus ar netradicines šeimas, tačiau dauguma šalies gyventojų šią kryptį vertina teigiamai. Gimstamumas nuo 2010 metų išaugo nuo 1,23 iki maždaug 1,55, o abortų skaičius sumažėjo. Budapeštas pabrėžia, kad šeimos politika yra nacionalinio išlikimo klausimas, o „tradicinė šeima“ – ne praeities simbolis, o valstybės ateities garantas.
Lietuva ieško pusiausvyros tarp motinystės, darbo ir šeimos paramos
Lietuvoje šeimos politika tik pradeda įgyti aiškesnį kryptingumą. Naujoji Ingos Ruginienės vadovaujama Vyriausybė, patvirtinta 2025 metų rugsėjį, žada stiprinti šeimų paramos sistemą ir mažinti vaikų skurdo lygį, kuris šiuo metu siekia apie 20 procentų.
Dar būdama ministre ji teigė, kad prioritetas – ne vien didesnės išmokos, bet lankstesnės sąlygos tėvams derinti darbą ir vaikų priežiūrą. „Pasižiūrėsime – gal ne didinti išmokas, bet kad tėvai galėtų dirbti ir gauti tą pačią išmoką, kad ji nemažėtų“, – dar pavasarį sakė Inga Ruginienė. Tikimasi, kad šeimoms bus galima sutiekti daugiau lengvatų ir išmokų.
Šiuo metu Lietuvoje vaiko priežiūros išmoka siekia 78 procentus buvusio atlyginimo iki 18 mėnesių, o pasirinkus dvejų metų laikotarpį – 60 procentų. Jei vaikas prižiūrimas iki 24 mėnesių, pirmais metais mokama 45 procentai, antrais – 30 procentų. Tėvams, gaunantiems papildomų pajamų virš buvusio atlyginimo, išmoka mažinama, nors savarankiškai dirbantys tėvai šiuo atžvilgiu turi daugiau lankstumo.
Tačiau tėvai toliau jaučiasi nepakankamai remiami ir norint kelti gimstamumo rodiklius tai reiktų stipriai keisti. Europos ateitis priklauso nuo stiprių, vaikų turinčių šeimų, o ne nuo migracijos srautų ar biurokratinių direktyvų, kurioms skiriama daugiau dėmesio.
Šaltinis: 77.lt
