Lietuva ruošiasi galimai priimti 100 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos

Naujienos

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė įsakymą, kuriuo prieglobsčio Lietuvoje negavusiems ir savo noru į kilmės šalį sutinkantiems grįžti migrantams vėl bus taikoma vienkartinė 1000 eurų išmoka. Taip pat, netylant pavojaus varpams dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Lietuva svarsto apie galimybė priimti pabėgėlius ir iš Ukrainos.

Ir vėl tikimasi efektyvumo

Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė, kad antrą kartą pritaikant 1000 eurų išmoką kliaujamasi praeitą kartą pastebėtu jos efektyvumu.

„Toks sprendimas yra priimtas atsižvelgiant į efektyvų jo taikymą prieš tai galiojusiame laikotarpyje. Per tą laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 8 d. iki 2022 m. sausio 20 d., kai tas sprendimas buvo priimtas ir galiojo, pavyko savanoriškai grąžinti apie 360 asmenų.

Matome, kad tas skaičius pakankamai ženklus ir jeigu tas tempas būtų išlaikytas ir ta paskata veiktų, tikimės panašių skaičių ir šiam sprendimui galiojant, kurį priėmėme. Bet kokiu atveju manome, kad tai efektyvi priemonė ir ta priemonė tikrai yra pasiteisinusi, nes kalbant apie vieno migranto išlaikymo kaštus Lietuvoje, tai jie yra ženkliai didesni“, – sakė V.Dmitrijevas.

Nors didinant išmoką gali pasirodyti, kad norinčių grįžti vėl ženkliai sumažės priemonei nustojus galioti, viceministras sakė, kad net ir tokiu atveju verta bandyti.

Migracijos departamentas šiuo metu yra išnagrinėjęs apie 3 tūkst. prieglobsčio prašymų, tačiau tik apie 100 atsakymų buvo teigiami. Tokiu atveju, neigiamą atsakymą gavę migrantai turi būti išsiųsti atgal į kilmės šalis. Vis dėlto V.Dmitrijevas sakė, kad šiuo metu toks procesas yra apsunkintas.

„Priverstinis grąžinimas priklauso nuo susitarimų su kilmės valstybėmis ir nesant readmisijos sutartims, tas procesas yra pakankamai apsunkintas. (…) Bet kokiu atveju, kalbant apie tai, kas būtų su tais žmonėmis, kurie tikrai nebūtų grąžinti, tai mūsų tikslas vis dėlto būtų grąžinti ir savanoriškai tada, kai nėra galimybės grąžinti priverstinai.

Jeigu po tam tikro laiko tikrai nepavyktų to padaryti, tai matyt kalbėtume apie tam tikros formos dokumento išdavimą tiems asmenims ir buvimą Lietuvoje tuo laikotarpiu. Viskas priklausytų nuo to mechanizmo efektyvumo“, – kalbėjo vidaus reikalų viceministras.

Jeigu galimybės sugrįžti į kilmės šalis migrantams vis dėlto nebūtų, V.Dmitrijevo teigimu, būtų svarstoma tolimesnė jų integracija Lietuvoje.

„Bet kokiu atveju tie integracijos procesai turės būti spartinami ir į juos būtų orientuojamasi, nes iš tikrųjų kito kelio turbūt ir nėra. Jeigu dalis žmonių lieka Lietuvoje, tai bet kokiu atveju reikia dirbti su tais žmonėmis ir teikti įvairiapusę kitą pagalbą“, – dėstė V.Dmitrijevas.

PADĖTĮ PASIENYJE KONTROLIUOTI PADĖS NE TIK FIZINIS BARJERAS: STEBĖJIMO KAMEROMS ĮSIGYTI SKIRS APIE 40 MLN. EURŲ


Orientuojamasi į maksimalų scenarijų

Netylant kalboms apie galimą Rusijos įsiveržimą į Ukrainos teritoriją, svarstoma apie galimybę dalį ukrainiečių įsileisti į Lietuvą. V.Dmitrijevas sakė, kad yra modeliuojami keli scenarijai, tačiau orientuojamasi į maksimalų – 100 tūkst. žmonių – priėmimą.

„Šiai dienai modeliuojame tam tikrus scenarijus, tai iš tikrųjų ir 5 tūkst. žmonių, ir 25 tūkst., ir 100 tūkst. žmonių, bet visgi galvojame, kad tas skaičius galėtų būti ir dar didesnis. Kalbant apie konkrečius skaičius tai vėlgi priklausytų nuo veiksmų masto ir teritorijos, kurioje tie veiksmai vyktų. (…)

Šiuo metu mes turime tokį uždavinį sudėlioti pagal tuos scenarijus apgyvendinimo vietas, tai yra tokio didelio masto ir apimties darbai. Konkrečiau turbūt reikėtų pasakyti tai, kad šiame etape apibendriname situaciją, kurią turime iš savivaldybių apie jų pasiūlytas vietas ir dar laukiame informacijos iš valstybės institucijų, ministerijų, ką gali pasiūlyti ir maždaug orientuojamės į tą maksimalų skaičių – 100 tūkst. žmonių“, – pasakojo vidaus reikalų viceministras.

Paklaustas, ar iš Ukrainos atvykę migrantai būtų apgyvendinti panašiuose centruose, kokiuose šiuo metu gyvena neteisėti migrantai, V.Dmitrijevas sakė, kad savivaldybės siūlo įvairios paskirties pastatus.

„Srautas žmonių turbūt pasiskirstytų Lietuvoje, apgyvendinimo vietos turbūt būtų įvairios. Tai, ką siūlo savivaldybės yra ir mokyklos, ir bendrabučio tipo pastatai, ir pastatai, kurie, matyt, pritaikyti kitoms reikmėms.

Kalbant apie algoritmą, mes matytume tokį mechanizmą, kaip registracijos centrų steigimą, tokių galbūt didesnių, kuriuose galėtume priimti didesnį žmonių skaičių ir vėliau pradėsime tolimesnį jų paskirstymą per konkrečias apgyvendinimo vietas“, – sakė jis.

Svarstant apie ukrainiečių ar baltarusių priėmimą šalyje, pastebima, kad vyrauja kitoks požiūris nei į iš tolimesnių šalių atvykusius migrantus. Vidaus reikalų viceministro teigimu, tokios aplinkybės susiklosto dėl skirtingų padėčių valstybėse.

Vidaus reikalų viceministras taip pat pridūrė, kad tokių pabėgėlių išlaikymo kaštus negalima prilyginti dabartiniams. Anot jo, tai daugiausiai lemia galimybės judėti suvaržymai.

„Nenorėčiau sutapatinti ir šių skaičiavimų. Tie skaičiavimai, kurie buvo atlikti siejant su neteisėta migracija iš kitų šalių į Lietuvą, su kuo susidūrėme praeitų metų vasarą, šiek tiek specifiniai, nes kompleksas priemonių yra šiek tiek kitoks. Kitos apgyvendinimo vietos, paslaugos, maitinimas įtraukti šiek tiek sistemiškai, nes visi tie asmenys buvo apgyvendinti be galimybės judėti.

Jeigu kalbant apie išmokas susijusias su galimai pagalbos į Lietuvą besikreipiančiais ukrainiečiais, tai reikėtų skaičiuoti šiek tiek kitokiais pjūviais, nes tai galėtų būti ir konkrečios sumos pagal atskirą reglamentavimą, pagal kurį galėtų būti remiami“, – sakė V.Dmitrijevas.

Šaltinis: lrytas.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis
Reklama
error: Alert: Content is protected !!