Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis Lietuva yra prisijungusi prie Europos Komisijos iniciatyvos, pagal kurią Lietuva galės įsigyti vakcinos nuo koronaviruso. Šiuo metu Lietuva yra apsisprendusi dėl konkretaus vakcinos kiekio iš farmacijos kompanijos „Astra Zeneca“ įsigijimo. Dėl vakcinų kiekių iš kitų dviejų gamintojų, su kuriais sutartis yra pasirašiusi Europos Komisija, sprendimai bus priimami artimiausiu metu. Ateityje sutartys dėl vakcinų įsigijimo gali būti pasirašytos ir su kitais gamintojais.
Dar rugpjūčio pabaigoje Lietuva nusprendė įgyti vakcinas pagal sutartį su farmacijos kompanija „AstraZeneca“. Pagal išankstinę pirkimo sutartį Lietuvai tenkančių vakcinų dozių skaičius iš bendrovės „Astra Zeneca“ siekia 1,86 mln. vakcinų dozių.
Pagal sutartį su vakciną kuriančia kompanija „Janssen Pharmaceutica NV“, Lietuvai yra numatytas vakcinų kiekis, leidžiantis paskiepyti 1,24 mln. gyventojų. Artimiausiu metu, bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis, bus ieškoma sprendimų, ar šį kiekį galima mažinti iki prioritetinėms gyventojų grupėms vakcinuoti reikalingo kiekio.
Pagal sutartį su „Sanofi-GSK“ Lietuvai galimų išpirkti vakcinų dozių kiekis – 1,872 mln. vakcinų dozių. Šiuo metu kol kas nėra nuspręsta, ar būtent toks kiekis ir bus įsigytas. Kiek dozių bus perkama po konsultacijų su specialistais spręs Vyriausybė.
SAM primena, kad Lietuva siekia įsigyti 70 proc. šalies gyventojų paskiepyti reikalingą vakcinų kiekį, taip pat vakcinų įsigijimus diversifikuoti tarp kelių gamintojų. Atsižvelgiant į medikų rekomendacijas, toks vakcinų kiekis reikalingas kolektyviniam imunitetui susiformuoti.
Taip pat primename, kad prieš vakcinoms patenkant į rinką, jų kūrimas vyksta laboratorijoje bei atliekant klinikinius tyrimus, kurių metu tiriamas vakcinos saugumas ir efektyvus. Pažymėtina, kad Lietuva siekia įsigyti tik saugias ir veiksmingas vakcinas, o tai užtikrinti leidžia keturi vakcinos klinikinių tyrimų etapai:
• I-oje klinikinių tyrimų fazėje dalyvauja kelios dešimtys sveikų tiriamųjų. Nustatomas veikliųjų medžiagų saugumas, poveikis imuninei sistemai ir kt.
• II-oje klinikinių tyrimų fazėje vakcina yra skiriama keliems šimtams žmonių, priklausančių skirtingoms asmenų grupėms, pavyzdžiui, vaikams ir senjorams. Kelis mėnesius trunkančiuose tyrimuose stebimas vakcinos poveikis, nepageidaujami reiškiniai.
• III-oje klinikinių tyrimų fazėje dalyvauja iki kelių ar keliasdešimt tūkstančių tiriamųjų, todėl ši klinikinių tyrimų fazė trunka ilgiausiai. Įvertinamas vakcinos veiksmingumas, kokia dalis paskiepytų žmonių nesuserga liga, ar vakcina saugi, kokie galimi reti šalutiniai reiškiniai.
• IV-oje klinikinių tyrimų fazėje stebimas jau registruotos vakcinos ilgalaikis naudingas ir nepageidaujamas poveikis bei vertinama, kokia yra jos sąveika su kitais vartojamais vaistais ir pan.
Discussion about this post