Lietuva skolinsis šimtus milijonų: tikimasi technologiškai aplenkti Rusijos kariuomenę

Be kategorijos

Amerika siunčia papildomų karių ir technikos į Baltijos šalis. Tai atsakas į Rusijos agresiją. Baltijos šalyse pasirodys beveik tūkstantis karių, naikintuvų ir kovinių sraigtasparnių. Kol kas neaišku, kiek pajėgų kurioje šalyje atsidurs, bei kuriam laikui ši jėga siunčiama.

Tiesa, Krašto apsaugos ministras sako, kad negalime kliautis vien tik sąjungininkais, turime ir patys kuo greičiau modernizuoti kariuomenės techniką ir kokybe pralenkti rusų karius.

Vieni geriausių pasaulyje, 5-os kartos amerikiečių naikintuvai F-35 netrukus, tikėtina, skros Lietuvos padanges. O juos atlydės tokie „Apache“ koviniai sraigtasparniai.

„Suteikiau leidimą papildomam JAV pajėgų ir technikos, jau dislokuotų Europoje, perkėlimui, kad sustiprintume mūsų Baltijos sąjungininkes – Estiją, Latviją ir Lietuvą“, – kalba JAV prezidentas Joe Bidenas.

Vėliau, mūsų laiku naktį, Pentagonas patikslino, kas bus perkelta į Baltijos šalis. Pirmiausia 800 karių, kurie  dabar dislokuoti Italijoje. O iš Vokietijos atskris iki 8 naikintuvų F-35, ir 20 kovos sraigtasparnių „Apache“.

„Pajėgos skirtos visam regionui. Nuo Lenkijos, iki Estijos imtinai, kad ir kur bus dislokuota, orientuojamasi į viso regiono gynybą. Konkretizuos JAV. Aš žinau kada ir kur, tačiau informacija, pirmumo teise naudojasi jie. Jie pasirinks būdą, kada ir kaip paskelbs“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Dėmesį mūsų gynybai ir atgrasymui reikia skirti, reikia skirti papildomai ir skubiai. Tai čia pirmas žingsnis, kurį labai sveikinu“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Anot Šimonytės ir Landsbergio, tai – NATO atsakas į Baltarusijoje dislokuotus rusų karius. Nes jie, tikėtina, prie Lietuvos rytinės sienos liks ilgam.

„Neturėjome labai didelio lūkesčio, kad tai yra laikinas karių atvykimas, buvome veikiau įsitikinę, kad bus taip, kaip dabar matome, kad kariai liks, ir liks be jokio apibrėžto laiko, ir įranga taip pat be jokio apibrėžto laiko limito. Ir todėl tai keičia saugumo situaciją regione“, – teigia I. Šimonytė.

„Nėra kitos priežasties kodėl dislokuoti pajėgas prie Lietuvos ir Lenkijos sienų, kaip tik parodyti tam tikrą grasinimą, būtent čia yra grasinimas NATO, dėl to manau turi būti ir NATO atsakas tam“, – tikina užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Lietuvoje jau dabar yra dislokuota pusė tūkstančio amerikiečių karių. Bet Anušauskas sako, kad sąjungininkams jau pradeda trūkti vietos Lietuvoje.

„Mes esam pasiekę tuos ribinius skaičius, ką galima, dėl to mėginame kurti ir kitą poligoną“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Kuriam laikui perkeliami kariai su orlaiviais – nesakoma. Anušauskas sako, kad viskas priklausys nuo situacijos regione, sąjungininkų gali būti ir daugiau, ir mažiau.

„Mes negalime visą laiką pirštu baksnoti į sąjungininkus „atsiųskit tą, atsiųskit aną“. Mes turime patys būti pakankamai stiprūs, Lietuvos kariuomenės modernizacijos etapas vienas baiginėjasi, pradėsime kitą, ir norėtume, kad Lietuvos kariuomenė pralenktų pagal technologinį lygį Rusijos kariuomenę“, – teigia A. Anušauskas.

Dėl to šiemet turėtų būti skirti papildomi keli šimtai milijonų eurų kariuomenei – bus spartinami technikos įsigijimai.

„Tiesiog tai būtų daroma didesnės valstybės skolos sąskaita, kadangi krašto apsaugos finansavimas iki NATO sutartų standartų yra finansuojamas, kuris yra didesnis, negu numatyta biudžete, yra finansuojamas būtent iš valstybės skolinimosi galimybių“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

O Lietuva ne tik gauna, bet ir duoda. Vidaus reikalų ministrė pranešė, kad Ukrainai bus išsiųsti 2 pagalbos paketai. Už beveik 300 tūkstančių eurų įvairios civilinės saugos įrangos, bei ginklų už pusantro milijono eurų.

Šaltinis: tv3.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis
Reklama
error: Alert: Content is protected !!