Lietuvai jau stovint ant pavojingos ribos, A. Verygos žinia apie saviizoliaciją

Lietuvai jau stovint ant pavojingos ribos, A. Verygos žinia apie saviizoliaciją Žmonės

Lietuva fiksuoja naujus koronaviruso rekordus. Per praėjusią parą nustatytas didžiausias nuo pat pandemijos pradžios naujų COVID-19 atvejų skaičius – patvirtinti 172 susirgimai, taip pat registruotos dvi mirtys.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, vien Raseinių rajone per praėjusią parą iš viso patvirtinti 49 atvejai. Raseinių rajono meras Andrius Bautronis pranešė apie naujas priemones dėl gyventojų, turėjusių rizikingą sąlytį, bet atsisakančių tirtis.

Valstybės lygio ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, komentuodamas augančius susirgimų skaičius, dar kartą paragino gyventojus imtis būtinų saugumo priemonių.

 

„Kadangi situacija, deja, bet toliau yra blogėjanti, noriu dar kartą priminti apie mūsų atsakomybę ir įsitraukimą į šitos situacijos valdymą. Tikrai noriu paraginti toliau įsiklausyti, saugotis, dėvėti kaukes, tose situacijose, kada tenka lankytis kažkur, kur privaloma jas dėvėti.

Ir, aišku, net ir tais atvejais, kuomet nėra reglamentuotas dėvėjimas, kai papuolate į situacijas, kai sudėtinga įvertinti, kada reikia jas dėvėti, kada nereikia, tai jeigu bendraujate su žmonėmis, kurie nėra kasdieniai jūsų bendradarbiai ar šeimos nariai, būtų tikrai gerai, jeigu kaukę užsidėtumėte, nepamirštumėte plauti, dezinfekuoti rankas“, – ragino A.Veryga.

Prašo nesivadovauti sąmokslo teorijomis

Atskirai A.Veryga kreipėsi į Raseinių rajono gyventojus, kuriuos kvietė įsiklausyti į NVSC bei savivaldybės specialistų raginimus ir aktyviai testuotis dėl koronaviruso. Ministras prašė vadovautis ne sąmokso teorijomis, o mokslo žiniomis.

„Girdime nemažai nerimą keliančių žinučių, kad yra gyventojų, kurie netiki virusu, ir vadovaujasi ne mokso, o sąmokslo teorijomis. Čia ne religijos klausimas, tai yra mokslo klausimas, ir vis tik kviesčiau nepiktnaudžiauti, nekelti pavojaus nei savo, nei artimųjų sveikatai“, – teigė jis.

A.Veryga tvirtino negalintis priversti žmonių išsitirti. Tačiau jau pirmadienį Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijoje, pasak jo, bus svarstomos kitos koronaviruso užkardymo priemonės, kaip ribojimai restoranams, barams ir kitoms pasilinksminimo vietoms.

A.Veryga: įpusėjome pavojingą kelią

Sveikatos apsaugos ministras pranešė, kad, vertindami situaciją, ministerijos atstovai bei epidemiologai atsižvelgia ne tik į naujai patvirtinus atvejus, bet ir situaciją šalies gydymo įstaigose. Jis skaičiavo, kad, naujausiais duomenimis, Lietuvoje yra užimti 35 proc. „koronaviruso rezervo lovų“.

„Esame praktiškai įpusėję kelią, kurį nuėjus jau būtų taikomos tam tikros priemonės gydymo įstaigų veiklos apribojimams. Galiu tik priminti, kad turime nusistatę 70 proc. užpildymo rodiklį“, – kalbėjo A.Veryga.

Šalies ligoninėse nuo koronaviruso šiuo metu gydomi 135 žmonės, aštuoni iš jų – reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose. Dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma keturiems žmonėms, su deguonies kaukėmis gydomi 42 asmenys.

„Galiu pastebėti, kad daugėja pacientų, kuriems reikalinga deguonies terapija, tačiau reanimacijoje esančių ir tų, kuriems reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija, skaičius nėra drastiškai augantis. Pacientų su deguonies terapija skaičiaus augimą galima paaiškinti tuo, kad medikai tiesiog aktyviau taiko šią terapiją“, – tikino jis.

A.Veryga: siūloma keisti paveiktų šalių rodiklį

Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga informavo, kad su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis tęsiasi diskusijos dėl bandymo suvienodinti rodiklius, kuomet šalis yra įtraukiama į paveiktų valstybių sąrašą. Jis pabrėžė, kad sutarimo šiuo metu kol kas nėra.

„Viena iš rekomendacijų – kad nebūtų diskriminacijos pagal kaimynines valstybes. Ką tai reikštų – mes šiuo atveju galėtume iliustruoti tokiu pavyzdžiu, kai Lenkijai arba Estijai taikome tam tikras išimtis, kurių netaikome kitoms valstybėms.

Tai būtent apie tai ir kalbama Europoje, kad tokios išimtys, jei ir būtų, tai būtų taikomos visoms ES, Šengeno erdvės valstybėms ir kad būtų stebimas ne tik naujų atvejų skaičius, bet ir atliekamų tyrimų skaičius ir teigiamas procentas nuo visų atliekamų tyrimų“, – aiškino A.Veryga.

Pasak sveikatos apsaugos ministro, taip pat diskutuojama dėl rodiklio didinimo šalims, kurios atsidurtų vadinamojoje žaliojoje zonoje.

„Diskutuojame apie šiek tiek apie aukštesnius rodiklius dėl šalių, kurios būtų vadinamojoje žaliojoje zonoje. Siūloma rodiklį didinti iki 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų per paskutines dvi savaites, o nustatomų teigiamų atliktų testų procentas neturėtų viršyti 3 proc. iš 100 atliktų tyrimų“, – pranešė jis.

Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką, į paveiktų šalių sąrašą valstybė patenka tuomet, kai sergamumo rodiklis joje yra 25 arba daugiau naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias 14 kalendorinių dienų. Tokiu atveju, atvykus iš paveiktos šalies, būtina izoliacija.

Primename, kad Lietuvoje šis rodiklis šiuo metu siekia jau 49,8, todėl net ir sumažinus rodiklį, mūsų šalies piliečiams pokyčių dėl saviizoliacijos gali nebūti.

R.Lingienė išskyrė karščiausius taškus

Anot NVSC Vilniaus departamento vadovės Rolandos Lingienės, šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas Blinstrubiškių socialinės globos namams. Šiuo metu su įstaiga susiję 55 atvejai. Kaip protrūkio atsiradimo priežastį epidemiologė įvardijo išplitusius besimptomius atvejus darbuotojų gretose.

„Jei būtų laikomasi visų privalomų infekcijos kontrolės reikalavimų, infekcija nebūtų išplitusi tokiu mastu. Šiuo metu įstaigoje dirba epidemiologų grupė“, – pranešė specialistė.

R.Lingienė paaiškino, kad Raseinių rajono savivaldybės gydytojams buvo nurodyta spręsti klausimą dėl šių globos namų gyventojų, kurie jaučia koronaviruso ligos simptomus ir konsultuotis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės darbuotojais.

Kitas protrūkis, keliantis didelį specialistų susirūpinimą – Radviliškio ligoninė. Per vakar dieną joje patvirtinta 16 atvejų. Iš viso su šiuo protrūkiu siejami 155 atvejai. Antriniai atvejai, pasak R.Lingienės, nustatyti todėl, kad nebuvo laikomasi tinkamo saviizoliacijos režimo.

„Mano paminėtuose karštuosiuose taškuose situacija išlieka pakankamai įtempta, todėl atsipalaidutoi negalime“, – teigė R.Lingienė.

Specialistė kreipėsi tiek į Radviliškio, tiek į Raseinių gyventojus ir paprašė pasinaudoti suteikta galimybe testuotis patogiai įrengtuose mobiliuosiuose punktuose, nes testavimo apimtys nėra didelės.

Nuo rugsėjo 21 d. Radviliškio mobiliajame punkte buvo paimtas 841 ėminys, o nuo rugsėjo 23 d. Raseiniuose – 858 ėminiai. Gyventojai raginami apriboti socialinį gyvenimą, dirbti ir lankytis tik ten, kur būtina ir naudoti asmens sveikatos apsaugos priemones ir laikytis rankų higienos.

Palygino situaciją su liepos mėnesiu

R.Lingienė skaičiavo, kad per rugsėjo mėnesį Lietuvoje buvo registruoti 1856 koronaviruso atvejai, t.y. 66,4 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Lyginant su liepa, tuomet iš viso buvo nustatyti 275 atvejai, t.y. 9,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o rugpjūtį – 836 atvejai, t.y. beveik 30 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

„Lyginant su liepos mėnesiu, sergamumas rugsėjį buvo apie šešis kartus didesnis“, – informavo specialistė.

Kalbant apie koronaviruso situaciją pagal teritorijas, daugiausia atvejų per rugsėjį buvo registruota Kauno apskrityje – 556 atvejai, kurie sudaro 99 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Vilniaus apskrityje – 530, t.y. beveik 56 atvejai 100 tūkst. gvyentojų. Šiaulių – 463, t.y. 117 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Mažiausiai atvejų rugsėjo mėnesį buvo registruota Marijampolės (13,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų) ir Utenos (8,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų) apskrityse.

Kauno apskrityje atvejų skaičius pradėjo didėti nuo liepos vidurio, Šiaulių apskrityje pakilimas stebimas nuo rugsėjo mėnesio. Tuo tarpu Vilniuje nebuvo nei vienos dienos, kuomet nebūtų fiksuoti koronaviruso atvejai.

Augimą stebi infekcijos protrūkio židiniuose

Kalbant apie atvejų struktūrą, protrūkiuose rugsėjį nustatyta 76,1 proc. visų atvejų. Rugpjūčio mėnesį tai sudarė 70 proc., liepos mėnesį – 56 proc. visų atvejų susirgimų struktūroje.

„Stebimas akivaizdus atvejų augimas būtent protrūkiuose“, – tendencijas paaiškino R.Lingienė.

Įvežtiniai atvejai rugsėjį sudarė 4,9 proc., rugpjūtį – 11 proc., liepą – 26 proc. „Vėlgi matome akivaizdų įvežtinių atvejų skaičiaus mažėjimą“, – teigė specialistė.

Su protrūkiais nesusiję atvejai, anot R.Lingienės, yra tie, kurių užsikrėtimo grandies nepavyko nustatyti. Specialistė pasidžiaugė, kad skaičiai išlieka panašūs: liepos mėnesį jie sudarė 18 proc., rugpjūtį – 19 proc., o rugsėjį – 19 proc.

„Tai, kad skaičius išlieka stabilus, rodo, kad situacija yra valdoma ir epidemiologams iki šiol pavyksta prieiti prie panašių procentų aiškinant infekcijos šaltinius“, – džiaugėsi R.Lingienė.

Serga vis jaunesni

Kalbant apie gyventojų amžių, R.Lingienė informavo, kad asmenų, kuriems patvirtintas koroanvirusas, rugsėjo mėnesį amžius buvo jaunesnis. Anot jos, esminiai skirtumai matomi iki 19 metų amžiaus grupėje. Rugsėjį ši amžiaus grupė sudarė 11 proc. visų susirgusiųjų, tuo tarpu liepą – tik 6 proc.

„Serga jaunesni žmonės, nes jie yra aktyvesni, eina į mokyklas, biurus, aukštąsias mokyklas. Todėl jų sergamumas auga“, – paaiškino specialistė.

Iš rugsėjį fiksuotų 1856 atvejų, 76 proc. sergančiųjų apklausos metu teigė, kad jautė koronavirusui būdingus simptomus, 23 proc. buvo besimptomiai. „Rugpjūčio mėnesį skaičiai beveik tokie patys“, – sakė R.Lingienė.

Kalbant apie hospitalizacijos statusą, didžiausias vienos paros asmenų dėl koronaviruso ligos gydytų ligoninėje skaičius rugsėjo mėnesį buvo 130 asmenų, rugpjūtį – 60, liepą – 34.

Rekomenduoja įsivertinti riziką

Kalbėdama apie situaciją Lietuvoje, NVSC atstovė teigė, kad galima aiškiai matyti, jog žmonės gan aktyviai grįžo į socialinį gyvenimą. Tai ypač aktualu Vilniuje, kur fiksuojami nauji židiniai, kurie susiję su sporto veikla, šokiais, treniruotėmis.

„Jei, atvėsus orams, tendencijos bus panašios, o ši veikla dar suaktyvėtų, labai rekomeduočiau įsivertinti individualią riziką, o įstaigoms – pasitarti su visuomenės sveikatos specialistais“, – rekomendavo R.Lingienė.

Atsakydama, kodėl pastaruoju metu tokie dideli susirgimų skaičiai, R.Lingienė aiškino, kad svarbios ir padidėjusios tyrimų apimtys. Per praėjusią parą ištirti 6424 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso iki šiol ištirta 788 tūkst. 384 ėminių.

„Kas ieško, tas randa. Padidėjusios diagnostikos galimybės, leidžiančios plačiau testuoti gyventojus, atskleidžia daugybę atvejų“, – paaiškino specialistė.

Dauguma užsikrėtusiųjų jautė simptomus

Anot NVSC Vilniaus departamento vadovės R.Lingienės, iš praėjusią parą nustatytų 172 COVID-19 ligos atvejų 124 asmenys jautė koronaviruso simptomus, 48 atvejai – besimptomiai.

Epidemiologė akcentavo, kad bendroje praėjusios paros susirgimų struktūroje matyti, jog daugiausia atvejų yra tų, kurių infekcijos šaltinį pavyko nustatyti.

Lietuvoje iš viso patvirtinti 4956 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 2378 asmenys, 2466 – pasveiko. Nuo koronavirusinės infekcijos mirė 94 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 19 užsikrėtusiųjų.

Šaltinis: lrytas.lt

Reklama