Lietuvoje kainos viršija rekordus: brango grikiai, brangs ir mėsa

Naujienos

Lietuva pagal kainų augimą pirmauja Europos Sąjungoje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija šalyje sausį buvo 12,4 procento, tai beveik 2,5 karto daugiau nei ES vidurkis (5,1 proc.). Vien per sausį prekių ir paslaugų kainos kilo 2,2 procento. Šiemet labiausiai pabrango dujos, šildymas, daržovės, grikiai. Artimiausiu metu laukiama mėsos brangimo.

Pagal infliacijos rodiklius Lietuva konkuruoja tik su antroje vietoje likusia Estija, kur infliacija siekia beveik 12 procentų. Latvijoje šis rodiklis mažesnis nei 8 procentai, Lenkijoje – 9,2 procento, o štai Suomijoje prekės ir paslaugos per metus vidutiniškai brango mažiau nei 3,5 proc.

Kodėl tokie dideli skirtumai kaimyninėse šalyse? Pagrindinis atsakymas – valstybės politika.

Lietuvos Vyriausybė tvirtai laikosi savo nuomonės, kad mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo būtiniausiems produktams negalima. O štai su infliacija Lenkija imasi kovoti drastiškomis priemonėmis ir įvedė nulinį PVM tarifą daugeliui maisto prekių. Lietuva, ilgą laiką visiškai atmetinėjusi PVM lengvatų svarstymą, nusileido dėl lengvatos šildymui.

Grikiai viršija rekordus

Metai Lietuvoje tikrai prasidėjo dideliu kainų šuoliu. Statistikos departamento duomenimis, gamtinės dujos vien sausio mėnesį pabrango beveik 30 procentų, kai kurios salotos – apie 30 procentų, agurkai, pomidorai apie 9-10 procentų.

Statistika skelbia, kad grikių kruopos sausio mėnesį pabrango 16,5 procento. Tačiau pirkėjai parduotuvėse stebi dar dramatiškesnį vaizdą – dvigubą brangimą. Dar gruodžio mėnesį pigiausių grikių kruopų 800 g pakuotę buvo galima įsigyti už maždaug 1 eurą. Dabar jau tenka mokėti apie 2 eurus.

Šiluma sausį brango 13 procentų, elektra – 9 procentais.

Alkoholis po Naujųjų Lietuvoje brango apie 7 procentus.

Yra ir gerų naujienų. Sausio mėnesį kiviai, citrinos ir drabužiai atpigo maždaug dešimtadaliu. Lėktuvų bilietai – 16 procentų. Apie 5 procentus savo kainas sumažino viešbučiai.

Nepaisant tokios metų pradžios, kokios Lietuva nematė nuo 2008 metų krizės, ekonomistai neskuba bauginti.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sausio viduryje prognozavo, kad metinė infliacija šiemet Lietuvoje bus 7 procentai, pripažindamas, kad tai gana konservatyvi prognozė. Tačiau beveik trečdalį (2,2 proc.) šios prognozės „suvalgė“ pirmasis šių metų mėnuo.

Įdomu tai, kad tokios pat nuomonės laikosi ir Europos Komisija (EK). Ji prognozuoja, kad infliacija Lietuvoje, nors ir bus viena didžiausių ES, tačiau neviršys 7 procentų (6,7 proc.). Blogiausia tai, kad šalia bene didžiausios infliacijos EK Lietuvai prognozuoja vieną mažiausių ekonomikos augimo tempų. Numatoma, kad Lietuvos BVP augimas šiemet nesieks ES vidurkio – 4 proc.

ENERGIJA. Metų pradžioje gyventojus labiausiai šokiruoja šilumos kainų pokyčiai.

ENERGIJA. Metų pradžioje gyventojus labiausiai šokiruoja šilumos kainų pokyčiai.

Nepatikimos prognozės

Tačiau ar verta labai pasitikėti prognozėmis? Priminsime, kad tas pats N. Mačiulis 2021 metų balandžio pabaigoje padidino metinės infliacijos prognozę 2021 metams iki 3,4 procento, tačiau reali praėjusių metų infliacija buvo 10,7 procento. Panašiai suklydo ir visi kiti prognozuotojai.

Šiandien ekonomistai ramina, kad situacija nėra tokia bloga. Jie motyvuoja tuo, kad atlyginimai Lietuvoje auga bene sparčiausiai ES – apie dešimtadalį per metus, nedarbo lygis žemas, o pinigų sumos gyventojų bankų sąskaitose muša rekordus.

N. Mačiulis mėgsta kartoti, kad viskas taip brangu, nes gyventojai turi pinigų ir gali mokėti didesnes kainas.

Tačiau panašu, kad patys žmonės jau nebetiki, kad Lietuvoje yra viskas gerai. Vartotojų pasitikėjimo indeksas, kuris rodo, kaip žmonės vertina savo ir valstybės ekonominę situaciją bei perspektyvas, praėjusių metų pabaigoje tapo neigiamas ir toliau stabiliai smunka.

Sausio mėnesį jis buvo -5 proc. Tai žemiausias rodiklis nuo 2020 metų birželio, kuomet Lietuva pradėjo atsitiesti po pirmųjų COVID-19 pandemijos karantino mėnesių.

Blogiausios žmonių nuotaikos buvo 2009 metų pabaigoje, kai vartotojų pasitikėjimo indeksas buvo -39 procentai. Geriausias rodiklis buvo pasiektas 2007 metų kovą – vartotojų pasitikėjimo indeksas tuomet buvo net 13 proc. aukščiau nulio.

Neigiamas vartotojų pasitikėjimo indeksas rodo, kad žmonės baiminasi dėl ateities. Todėl ima daugiau taupyti, mažiau išlaidauti. Tai mažina vidaus prekybą, lėtina ekonomiką.

Dalis gyventojų džiaugiasi, kad šiuo metu bent mėsos kainos nešovė taip į viršų. Tačiau ekonomistai pažymi, kad tai laikina. Mėsos kainos neauga, nes yra didelė pasiūla. Tačiau kai gyvūnų augintojai susimažins turimas bandas ir pasiūla sumažės, kainos ims augti, nes tam įtakos turės tiek pabrangę energetiniai ištekliai, tiek pašarai.

Energetinė krizė

Kaip pagrindinės priežastys, skatinančios kainų augimą Lietuvoje, yra minimos: atlyginimų augimas ir žaliavų, ypač energetinių resursų, brangimas. Tačiau „Eurostat“ agentūra išskiria, kad didžiausią įtaką euro zonoje infliacijai daro būtent energijos kainų augimas. Skaičiuojama, kad energetiniai ištekliai pernai pabrango maždaug trečdaliu.

Lietuva ėmėsi priemonių sumažinti energijos kainų įtaką gyventojas. Dar pernai buvo priimtas sprendimas leisti dujų kainų brangimą išdėstyti 5 metams į ateitį. Dėl to dujos, turėjusios brangti bene dvigubai, nuo sausio mėnesio pabrango tik 30 procentų.

Tačiau taip žmonės tik raminami iliuzijomis, neva situacija nėra tokia bloga. Žmonėms nesuteikiama informacija, kiek jie iš tikro gavo nuolaidų, kokia dujų kainos dalis yra nukeliama į ateitį ir kaip ją reikės apmokėti.

Panašu, kad ateityje, kuomet dujų kainos sumažės, vartotojai turės padengti ne tik nuolaidas, bet ir papildomas išlaidas, kurias dabar patiria dujų tiekėjai. Tiesa, visa tai bus užmaskuota dėl sudėtingų kainų skaičiavimo metodikų.

Tad panašu, kad Vyriausybė tęsia vartotojų mulkinimo politiką, kuri sėkmingai pasitvirtino suskystintųjų dujų terminalo atveju. Dar ankstesnė Vyriausybė priėmė sprendimą dujų terminalo išlaikymui paminti 135 milijonų eurų paskolą 25 metams ir Lietuvos žmones įtikinti, kad dujų terminalo išlaikymas dėl to atpigo, nes sumažėjo metinė įmoka. Tačiau tiesiog buvo nutylėta, kad įmoką teks mokėti ir mūsų vaikams, o prie paskolos dar prisidės ir palūkanos.

Kiek kainuoja elektra?

Panašaus chaoso įnešė ir elektros tiekimo rinkos liberalizavimas. Atidėjus reformos antrojo etapo įgyvendinimą, panašu, kad labiausiai išlošė tie, kurie neskubėjo pasirinkti nepriklausomo energijos tiekėjo. Jiems elektra šiemet pabrango mažiau nei 10 procentų. O štai nepriklausomi energijos tiekėjai siūlo planus, kuriuose kainos dvigubai didesnės.

Į „Vakarų ekspreso“ redakciją kreipėsi klaipėdietė Janina, kuri sako nesuprantanti, kodėl „Ignitis“ paslaugomis besinaudojančių jos ir kaimynės kainos už elektrą šiai metais skiriasi.

„Ignitis“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius sako, kad Vyriausybei priėmus sprendimą atidėti rinkos liberalizavimą, visiems antrajame etape dalyvaujantiems vartotojams, pasirašiusiems sutartis dėl nepriklausomo tiekimo su „Ignitis“, buvo automatiškai pritaikytos valstybės garantinio elektros tiekimo sąlygos, jei jie nepareiškė kitokios nuomonės. Todėl teoriškai kainos šiuo metu neturėtų skirtis.

Tačiau A. Ketlerius sako, kad reikia nagrinėti kiekvieną atvejį individualiai, nes skirtumai gali atsirasti priklausomai nuo to, kuriuo metu buvo pasirašytos naujos sutartys ir koks planas pasirinktas. Painios situacijos yra ir žmonėms, pasirinkusiems kitus nepriklausomus elektros tiekėjus.

Neseniai Lietuvoje nuskambėjo ir Klaipėdos zoologijos sodo istorija, kuomet jo vadovas Edvardas Legeckas, gavęs UAB „Elektrum Lietuva“ 4 379 eurų sąskaitą už gruodžio mėnesį suvartotą elektrą, juokavo, kad kilo mintis net save liūtams pasiūlyti kaip maistą.

„Už sausio mėnesį sąskaita jau buvo apie 1 500 eurų, tačiau už gruodį sąskaitos dar nemokėjau“, – „Vakarų ekspresui“ sakė E. Legeckas. Jis sakė bandęs prisikviesti elektros tiekėjų atstovus, kad būtų išsiaiškinta, ar neįvyko klaida, gal buvo koks gedimas, ar gerai veikia įranga.

„Skambinu, tačiau daugiausia tenka bendrauti su autoatsakikliais“, – elektros tiekėjų dėmesio nesulaukia E. Legeckas. Jis sako, kad labai painios ir naujos sąskaitos už elektrą. Iš jų nelabai eina suprasti, kokia yra galutinė kilovatvalandės kaina. Taip pat neaiškumo Zoologijos sodo vadovui įneša ir tai, kad jis yra įsirengęs saulės elektrinę, tačiau dabar niekaip negali gauti apibendrintos informacijos, kiek elektrinė jam duoda naudos.

„Anksčiau gaudavau vieną sąskaitą, kur buvo viskas aišku. Dabar gaunu skirtingas sąskaitas, kurių nesuprantu ne tik aš, bet net nerandu, kas man galėtų paaiškinti“, – sako E. Legeckas. Jis prisipažįsta, kad tik gavęs šokiruojančias elektros tiekėjų sąskaitas ėmė domėtis pasirašytų sutarčių sąlygomis, ypač smulkiu šriftu parašytu tekstu.

Valdžia neskuba

Kol gyventojai bando įveikti augančių kainų iššūkius, valdžia labai neskuba. Vyriausybė, nors ir priėmė sprendimą atbuline data taikyti nulinį PVM tarifą centralizuotai tiekiamai šilumai, Seimas neskuba rinktis į neeilinę sesiją ir patvirtinti šį sprendimą.

Gyventojai, gavę sąskaitas su PVM, yra priversti jas apmokėti ir tikėtis, kad tie pinigai bus grąžinti. Panašu, kad valdžia, užsiėmusi demokratijos klausimu ir žmonių teisėmis Baltarusijoje ir Kinijoje, tiesiog pamiršo savus. Nors didžioji dalis Europos gyventojų perka maisto produktus mokėdami mažesnį PVM tarifą, Lietuvos valdantieji tikina, kad Lietuvoje šis metodas naudos neduos.

Tiesa, taip pat buvo kalbama ir apie lengvatas šildymui. Tačiau nuomonė pasikeitė. Įdomu, kiek giliai turime nugrimzti į dugną, kad valdžios nuomonė pasikeistų ir dėl maisto produktų. Ir nebebūtume labiausiai brangsti valstybė Europoje.

Šaltinis: ve.lt

 

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis
Reklama
error: Alert: Content is protected !!