Vienas iš svarbiausių šios Vyriausybės akcentuojamų prioritetų – Lietuvos regionų stiprinimas, o tam Vyriausybė skiria papildomų lėšų. Visgi ne paslaptis, kad šiuo metu beveik pusę Lietuvos BVP generuoja Vilniaus regionas (2024 m. – 45,8 proc. viso šalies BVP). O kaip teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, artimiausiu metu tikėtina, kad regionų ekonomika netgi gali mažėti.
Kaip anksčiau yra teigęs Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, vienas iš pagrindinių šios ministerijos prioritetų išlieka regionų stiprinimas.
Tam ministerija skiria daugybę lėšų, o dar rugpjūtį buvo skelbta, kad šalies savivaldybės yra sudariusios sutarčių už 687 mln. eurų ES fondų lėšų.
Tuo metu buvo pažymėta, kad regionų plėtros planams įgyvendinti numatyta 1,624 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų. Iš suplanuotų investicijų, bent 1 mlrd. eurų (apie 60 proc.) bus investuojama į socialinę sritį.
Tuo metu 52 miestų vietos plėtros strategijoms, skirta 39 mln. eurų ES fondų lėšų. Iš jų – 9 mln. ES fondų lėšų numatyta socialinio verslo kūrimui ir plėtrai bendruomenėse, o 30 mln.– socialinės atskirties mažinimo ir užimtumo didinimo veikloms.
Visgi kaip sako naujienų portalo tv3.lt kalbintas ekonomistas Aleksandras Izgorodinas Lietuvos regionų stiprinimo politika yra vidutiniška. Tiesa, jis pabrėžia, kad taip būtų galima įvertinti apskritai visų Vyriausybių darbą.
„Sakyčiau, kad iš 10 balų galima dėti 5 arba 6, bet tai neliečia dabartinės Vyriausybės darbo. Kalbu bendrai, nes jau ilgą laiką Lietuvoje Vilniaus regionas generuoja beveik pusę viso Lietuvos BVP. Dar nemažą dalį generuoja Kaunas, o visų kitų regionų dalis yra pakankamai maža“, – teigia ekonomistas.
Be to, A. Izgorodinas sako, kad artimiausiu metu, jo nuomone, regionų dalis Lietuvos BVP ne tik, kad nedidės, tačiau gali ir mažėti.
Ekonomisto teigimu, tam įtakos gali turėti 2 aspektai – pramonės sektoriaus stagnacija ir augantys atlyginimai.
„Pastaruoju metu mūsų pramonė yra šiek tiek „pasėdusi“ ir sektorius iš augimo perėjo į stagnaciją, ir manau, kad ji gali tęstis ir per visus kitus metus, o pramonė dominuoja būtent regionuose.
Ir antras aspektas, kad pas mus labai stipriai kyla atlyginimai ir darbo užmokesčių, imlių pramonės šakoms, dalis BVP mažės. Kitaip sakant, Lietuvoje jau dabar prasidėjo tam tikra deindustrializacija, tai yra pramonės dalies BVP kritimas ir, manau, kad ta tendencija tęsis ir tiktai dar labiau stiprės“, – pažymėjo A. Izgorodinas.
Išskyrė 3 pagrindinius aspektus, ką reikėtų daryti
Ekonomistas pabrėžia, kad deindustrializacija kelia tiesioginę grėsmę regionams, o poreikis skatinti regionus tik stiprės.
Visgi pašnekovo manymu, regionus reikėtų skatinti labiau netradiciniais metodais, kadangi dėl galimai mažėsiančios pramonės dalies Lietuvos ekonomikoje, investicijos mažės tiek į sostinę, tiek į regionus.
„Manau, kad vienas iš dalykų, kurio trūksta, tai investicijos į Lietuvos prestižo, matomumo didinimą. Sakyčiau, kad tose pagrindinėse eksporto rinkose tai yra labai svarbus aspektas. Reikia didinti Lietuvos žinomumą tose rinkose, iš kurių ateina investicijos“, – atkreipia dėmesį A. Izgorodinas.
Taip pat, pasak A. Izgorodino, reikia užtikrinti ir gerą verslo klimatą ir mokesčių sistemos stabilumą.
„Ypač nedidinti mokesčių kvalifikuotai darbo jėgai, kurie buvo padidinti praeitais metais“, – pridūrė ekonomistas.
Tuo metu kaip trečią aspektą pašnekovas išskiria kryptingą ir efektyvų investavimą į gynybą, kadangi geopolitika mažina Lietuvos patrauklumą investicijoms.
O vienintelis būdas, kaip, A. Izgorodino, teigimu galime padidinti investicijas, tai parodyti investuotojams, kad Lietuva yra saugi šalis.
„Tam reikia ne tik pasiekti, kad investicijos į gynybą sudarytų tam tikrą dalį nuo PVP, bet ir parodyti, kad tai yra investicijos, kurios realiai didintų mūsų saugumą“, – teigė jis.
Mhm. O kaip, na, sakytumėt, jeigu reikėtų įvertinti a galbūt socialinę sritį a regionų, a ar čia kaip sakytumėt, na, tų galbūt a skiriamų lėšų, ar jų pakanka, na, kad tie regionai galėtų vystytis ten, sakykime, švietimo, sveikatos srityse ar panašiai.
Į regionus siūlo pritraukti daugiau paslaugų bendrovių
Tuo metu vertindamas regionų galimybes vystytis socialinėse srityse, kaip švietimas, sveikata, A. Izgorodinas pažymėjo, kad regionų dalis ekonomikoje vegetuoja. Todėl nepaisant to, kad Vyriausybė skiria lėšas regionams, jų ekonomika auga tik tiek, kad jų dalis šalies BVP nemažėtų.
Tad tam, kad regionai būtų dar patrauklesni, ekonomistas mano, kad į juos reikėtų pritraukti daugiau paslaugų bendrovių ir užtikrinti kvalifikuotą darbo jėgą.
„Konkrečiau galbūt skatinti, kad gyventojai kraustytųsi į regionus. Tokių pavyzdžių jau dabar yra, ypač tuose segmentuose, kur galime dirbti nuotoliu. Manau, kad tą reikėtų skatinti, nes regionai turi didelį patrauklumą, ten gyvenimas yra tikrai pigesnis.
Tai manau, kad tą reikėtų daryti ir užtikrinti, kad regionuose būtų pakankamai geras verslo klimatas, kad verslas norėtųsi norėtų ten vystytis“, – pabrėžė ekonomistas.
Šaltinis: tv3.lt
