Maža širdelė ir didelė širdis

Maža širdelė ir didelė širdis Žmonės

– Širdele, myliu. Bandau suvokti, kaip tu supratai, kad jau atsiradai?

– Skuodžiau iš spindinčios bedugnės, kur nėra pradžios ir pabaigos, nėra jokių ribų ar sienų. Staiga tas lėkimas baigėsi, man pasidarė taip gera ir šilta, tarsi pati saulė šviestų mano viduje. Ėmiau plakti.

– Taip, tu esi mano saulelė. Dievas tave atsiuntė man. Ilgai laukiau, kada susitiksime. Aš būsiu šalia, kol tu augsi ir stiprėsi, kai mokysies pažinti tiesą.

– O kas tai yra tiesa?

– Tavęs laukia neįtikėtini atradimai. Šiame pasaulyje paprasti dalykai atrodo painūs. Būna, kad iš draugo pasidaro priešas. Siekdamas savo tikslo, gali kristi, atsirasti dugne. Vien tik tikėjimas savo jausmais padeda nepalūžti. Visad pajausi, kas teisinga, širdele. Išmoksi nepriimti skubotų sprendimų.

– Kaip tave vadinsiu?

– Kai gimsi, mane vadinsi mama. Visad jausiu tave, o tu mane. Lyg dvi bangos keteros kartosim sielų judesius. Tu mane daug ko išmokysi.

Pliūptelėjusi šviesa privertė atplėšti akis. Širdis spurdėjo. Atsiminiau, kad vakar iš sodybos su vyru važiavome namo. Mašinoje mėtėsi daugybė pasibaigusio sezono daiktų. Kelyje susidarė didžiulis kamštis. Patys nekantriausi lindo į visas aplinkines kelio juostas. Aplink tvyrojo dulkės ir degalų tvaikas. Kamštyje stovėjome taip ilgai, kad mane supykino. Kadangi jau aštuntas nėštumo mėnuo, pilvas priminė arbūzą. Kilo spazmai, atvyko greitoji. Vėl atsidūriau ligoninėje. Negaliu pakęsti bejėgiškumo, tad įdėjau begalę pastangų, kad mano kūdikis išgyventų. Užsispyrusiai netikėjau negailestinga diagnoze, kad esu nevaisinga. Aš kovotoja. Jei vienas gydymo metodas nuvildavo, griebdavausi kito. Neketinau pasiduoti. Klausiau savo širdies, kuri man kuždėjo, kad yra išeitis. Mano širdis niekad neklysta. O dabar pritariamai plaka ir mažutė širdelė. Nuo vaistų vėl nugrimztu į palaimą.

– Ko aš tave išmokysiu?

– Suvokimo, koks gražus pasaulis. Kantrybės. Visad priminsi, dėl ko aš čia esu.

– O tai didelė širdis to nežino?

– Kartais pamiršta. Tu visad atmink, kad šiame pasaulyje viskas turi priežastį. Tu čia esi dėl meilės. Tavo misija – teikti žmonėms šviesą ir gailestingumą.

– O kas jis toks, tas gailestingumas?

– Tai suvokimas, kad visi gali klysti ir pasitaisyti. Supratimas, kad mes visi esame sukurti iš beribės šviesos. Ir gebėjimas perduoti tai visiems, kurie nori suprasti.

Reklama