Mažiau nei po mėnesio visi Lietuvos šunys ir katės turės būti paženklinti: to nepadariusiems šeimininkams grės baudos

Naujienos

Liko jau mažiau nei mėnuo iki termino, kai visi Lietuvos šunys ir katės privalės būti paženklinti mikroschema. Tuo nepasirūpinusiems šeimininkams nuo gegužės pirmosios grės baudos. Gyvūnų apsaugos organizacija ir veterinarijos gydytojai aiškina, kad rezultatai neblogi, per mažiau nei metus žmonės paženklino per 80 tūkstančių keturkojų.

Beje, netikėtą efektą davė karas Ukrainoje – pradėję dėliotis galimo pabėgimo planus šeimininkai suprato, kad be vadinamojo „čipo“ keturkojo jie neišsigabentų į užsienį, tad ir užplūdo veterinarus. Mažas, piktas ir be „čipo“. Šį ir didesnį šunį laikanti pora iš Liudvinavo nė nežino, kur ir kaip savo augintinius turėtų paženklinti.

„O reikia vežt į miestą kur nors? – Jeigu turit vietoj, tai vietoj. – Lyg turim veterinarę“, – kalba Liudvinavo gyventoja Jūratė.

Žmonės įsitikinę, kad kaime už tvoros lakstantys keturkojai niekur nepabėgs. O nugabenti į veterinarijos gydyklą esą net neturėtų galimybių.

„Ant dviračio – ir galiu vest. Kaip kitaip. Jei atvažiuos į namus, bus galimybės, tai suprantama“, – sako Liudvinavo gyventojas Gražvydas.

Veikiausiai šie amsiai taip ir nepateks į gyvūnų registrą. Skirtingai nei mažylis… vardu Čipas. Čipas jau seniai sučipuotas: „Ar pasimestų, ar ką, gal žmonės žinotų, kur šeimininko ieškoti. Dėl saugumo.“

Būtent galimybė greitai surasti gyvūno šeimininkus ir yra pagrindinis privalomojo ženklinimo argumentas. Per metus Lietuvoje į prieglaudas patenka 15 tūkstančių gyvūnų. Vienus šeimininkai išmeta tyčia, kiti pabėga ir pasiklysta patys: „Labai reikia, nes labai daug išmestų šunų. Tikrai reikia, gal greičiau rastų šeimininkus ir nubaustų už tokį dalyką.“

Procedūrai kaip tik atkeliauja ir katinas vardu Spirgis.

„Turiu tris gyvūnus ir paeiliui „sučipuosim“, nes reikia. Išeina į lauką mano gyvūnai“, – sako šiaulietė Rūta.

Ženklinimas trunka vos kelias sekundes, kainuoja vidutiniškai nuo 15 iki 30 eurų. Tiesa, kiti randa argumentų, kodėl ženklinti augintinio nenori: „Gal dėl to, kad senas. Nežinau, ar verta „čipuoti“, kiek jis begyvens.“

Pagal Seimo priimtą įstatymą, visi šunys, katės ir naminiai šeškai turi būti paženklinti jau nuo gegužės. Taigi, liko mažiau nei mėnuo. Ar žmonės suskubo? Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė tikina, kad skaičiai visai neblogi. Nuo pernai gegužės mikroschemą po oda gavo per 80 tūkst. keturkojų. Iki šiol suženklinti beveik trečdalis visų šunų – daugiau kaip 160 tūkst. Kačių – 15 proc. – per 80 tūkst. Vien per kovą žmonės paženklinti atvedė 7000 šunų ir 4000 kačių, o tai esą nemažai.

„Gyvūnų ženklinime lyderiauja regionai, o ne kaip buvo sakyta, kad žmonės regionuose nenori ženklinti gyvūnų. Iš jau susiženklinusių, per 50 proc. laikytojų sakė, kad tai padarė dėl gyvūno gerovės. Vadinasi, žmonės supranta naudą, ne dėl to, kad valdžia liepia“, – teigia gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.

Tiesa, šeimininkus su keturkojais šiai procedūrai, pasirodo, atginė ne tik artėjantis įstatymo terminas.

„Kitą dieną, kai prasidėjo karas Ukrainoje, pajutome padidėjusius srautus. Atvažiavo išsiimti europinio paso, kad būtų galima paruošti šuniuką išvykti į užsienį“, – pasakoja veterinarijos gydytoja Jurgita Siaurienė.

Be mikroschemos europinio paso veterinarijos gydytojai neišduoda. Vis dėlto, masiškai ženklinti gyvūnų žmonės nepuola ir veikiausiai nebepuls.

„Nusistovėjo, tai per dieną 2–3, bet, kaip anksčiau galvojom, kad bus per dieną 10–15–20, tikrai nėra to“, – sako veterinarijos gydytojas Audrius Kriščiūnas.

Didžioji dalis augintinių turbūt taip ir liks nepaženklinti. O ar šeimininkai išvengs dėl to baudų, priklausys nuo jų pačių – jei gyvūnai bus apleisti ar trainiosis gatvėse, šeimininkai gali susilaukti Maisto ir veterinarijos tarnybos dėmesio.

„Duos žodines pastabas, o jei gyventojai vis tiek nebus linkę rūpintis augintiniais, arba bus baudos, arba gyvūnai bus paimti iš tokių gyventojų, radus gatvėje nepaženklintus“, – teigia B. Kymantaitė.

Už nepaženklintą gyvūną šeimininkui gali grėsti bauda iki 120-ies eurų. Iki gegužės socialiai remtini asmenys dar gali pasinaudoti kompensacija ir gyvūnus „sučipuoti“ nemokamai, tačiau tokia galimybe žmonės esą naudojasi vangiai.

Šaltinis: tv3.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis
Reklama
error: Alert: Content is protected !!