Pandemijos pradžioje pirkti „auksiniai“ greitieji testai, kuriems skubos tvarka Vyriausybė skyrė 6 mln. eurų, skaičiuoja paskutines dienas. LRT duomenimis, trečdalis testų vis dar nepanaudoti ir netrukus baigs galioti. Tai reiškia, kad Lietuva gali netekti dar daugiau kaip 1,5 mln. eurų.
Vasario pradžioje Vilniaus apygardos teismas atmetė 4 mln. eurų prokurorų ieškinį dėl įmonės „Profarma“ ir kitų bendrovių, kurios 2020 m. kovą valstybei pardavė 0,5 mln. greitųjų COVID-19 testų už daugiau kaip 6 mln. eurų. Tačiau nuspręsta, kad greitųjų testų skandale kalta lieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), jai skirta 20 tūkst. eurų bauda.
Teismas argumentavo, kad laboratorija pažeidė viešųjų pirkimų taisykles, nes besąlygiškai vykdė nurodymus, gautus iš Sveikatos apsaugos ministerijos, tuo metu vadovaujamos Aurelijaus Verygos, ir sutartį sudarė su ministerijos atrinktu tiekėju. Tiesa, teisėjų manymu, sutartis yra vertinga, nes esą nupirkti testai buvo naudojami, o jų poreikis išlieka.
Gamintojo „Ameda labordiagnostik“ testai iš tiesų kurį laiką buvo naudojami, jais tikrinta, ar žmonės persirgo COVID-19 liga, nes matuoja ar susidarė antikūnai. Todėl testai pritaikyti 2020 m. vykusiame populiacijos tyrime, kuriame, pasak mokslininkų, greitaisiais testais buvo galima kur kas greičiau ištirti daugiau žmonių.
Taip pat per pirmuosius pusę metų nuo testų įsigijimo sveikatos priežiūros įstaigoms, jų pačių prašymu, išduota kiek daugiau kaip 8 tūkst. testų. Vėliau tuometis ministras A. Veryga rado dar daugiau būdų, kur panaudoti brangiuosius testus.
2020 m. rugsėjį skelbta, kad testais galės naudotis statutiniai pareigūnai, Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai, žmonės, dirbantys įstaigose prie Žemės ūkio ministerijos, taip pat vaiko teisių apsaugos specialistai.
Iki 2021 m. pradžios pavyko panaudoti vos pusę teisėsaugos tyrime atsidūrusių testų. NVSPL skaičiavimu, pernai sausį dar buvo likę 300 tūkst. vienetų, o per visus praėjusius metus testų panaudota dar mažiau. Po kelių mėnesių baigsis jų galiojimo laikas, tačiau SAM kol kas neturi sprendimų, kaip išgelbėti sandėliuose užstrigusius milijonų eurų vertės testus.
Už kelių mėnesių – milijoninė žala
LRT dar 2021 m. gruodį kreipėsi į laboratoriją, prašydama pateikti greitųjų testų likutį. Tuo metu jų iš viso fiksuota kiek mažiau nei 140 tūkst. vienetų. Pagal pirkimo sutartį vienas testas vertas maždaug 12 eurų, tai reiškia, kad 2021 m. pabaigoje nepanaudotų testų iš viso buvo už beveik 1,7 mln. eurų.
Pakartotinai kreipiantis sausį ir vasarį, situacija nepasikeitė – dar nebuvo išduotas nė vienas greitasis testas. Tačiau laiko panaudoti brangiuosius testus mažėja. Kovo pabaigoje nustoja galioti 45 tūkst. vienetų, balandį – 93 tūkst. vienetų. Tai reiškia, kad gegužės mėnesį nebegalios nė vienas vis dar laboratorijoje laikomas greitasis testas. Tai trečdalis viso kiekio, kuris įsigytas pandemijos pradžioje.
Daugiausia testų pastaruoju metu išduota Vilniuje – apie 2,5 tūkst. vienetų. Sostinėje COVID-19 sergančiųjų ar persirgusiųjų skaičius – didžiausias Lietuvoje. Tačiau net ir čia greitieji testai naudojami vangiai. Pernai lapkritį Vilniaus mobiliesiems punktams išduota apie 2 000 vienetų. Pasak sostinės Sveikatos biuro vadovės Guodos Ropaitės-Beigės, sausį dar nebuvo sunaudotas visas iš NVSPL gautas kiekis, vidutiniškai per dieną panaudojami 25 testai.
O, pavyzdžiui, Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė praėjusį spalį gavo 500 vienetų. Ligoninės direktorius Rimvydas Turčinskas sakė, kad testai naudojami pacientų ir personalo tyrimams. Jų poreikis skaičiuojamas pora mėnesių į priekį, tačiau minėtų 500 testų užteko bent 3 mėnesiams. NVSPL, paklausta, kas bus daroma su likusiais testais, atsakė, kad sprendimus priima SAM.
„Sveikatos apsaugos ministerija informuota apie turimą likutį ir galiojimo laiką, galbūt bus nuspręsta imtis papildomų veiksmų panaudojant šiuos testus“, – atsakyme teigė NVSPL atstovė spaudai Simona Kalvelytė.
Tačiau SAM kol kas jokių sprendimų nepristatė. Kai LRT gruodį kreipėsi į ministeriją, sulaukė atsakymo, kad vertina brangiųjų testų „naudojimo poreikį ir galimybes“. Pakartotinai kreipiantis sausį, ministerija nieko naujo pasakyti negalėjo. Uždavus tą patį klausimą vasarį, jokio atsakymo nesulaukta.
Buvęs SAM ministras A. Veryga LRT sakė, kad tikriausiai būtų galima atrasti ir daugiau pandemijos valdymui pirktų priemonių, kurių gali nebepavykti panaudoti.
„Buvo skaičiuojami tam tikri scenarijai, kiek galėtų prireikti blogiausiu atveju, ne visi tie scenarijai pasiteisina. Kai ką galbūt bus galima panaudoti – kaip su vakcinomis, kurios išdalijamos kitoms valstybėms, o su testais – matyt, dalis jų liks iš tikrųjų nepanaudota“, – sakė parlamentaras A. Veryga.
Anot jo, svarstant teoriškai, moraliai gali ir atgyventi per pandemiją pirkti gyvybinių funkcijų stebėjimo monitoriai ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai.
„Daugiausia problemų gali iškilti dėl asmens apsaugos priemonių. Rezervas turėtų stebėti jų galiojimo laiką ir žiūrėti, kiek įmanoma jas panaudoti sveikatos priežiūros įstaigoms. Tokiu atveju rezervas galėtų įsigyti naujų priemonių, o besibaigiančias atiduoti, kad šios nepražūtų“, – teigė buvęs ministras.
Kaip pritaikyti „auksinius“ testus – neaišku
Tai, kad šimtatūkstantinis brangiųjų testų likutis šiandien sunkiai pritaikomas, tvirtina Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė. Minėti testai, imant kraują iš piršto, parodo tik antikūnų susidarymo faktą, bet antikūnų kiekio – ne.
„Jie iš tikrųjų nebūtų labai informatyvūs, nes jie parodo teigiamą rezultatą tiek persirgusiems, tiek vakcinuotiems žmonėms. Kadangi yra daug paskiepytų žmonių, daugeliui parodytų juostelę ir viskas, teigiamas testas būtų. Žmonės yra pripratę daryti kiekybinius testus, kurie parodo, kiek yra antikūnų. Tų visų technologijų nebuvo 2020 m. viduryje, kada testai buvo pirkti“, – teigė mokslininkė.
Jai pritaria ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius, anot kurio, minimi testai neatskiria, ar žmogus persirgo COVID-19 liga, ar buvo nuo jos paskiepytas.
„Dabar, kai stengiamės nustatyti, ar šiuo metu žmogus platina virusą, šitie testai netinka. Tada geriausiai tinka greitieji antigeno testai ir daromi kas antrą ar trečią dieną, arba daromi PGR testai. Dabar tie testai naudingi tik siekiant nustatyti, ar žmogus tebeturi imunitetą“, – tvirtino profesorius Saulius Čaplinskas.
Dar 2020 m. gegužę Vilniaus universiteto ir Santaros klinikų mokslininkai atliko įvairių greitųjų testų tyrimą ir nustatė, kad valstybės nupirkti testai veikė itin gerai, tačiau negalėjo būti naudojami nustatyti ligai.
„Kai tie testai buvo perkami, kai kuriems žmonėms atrodė, kad su jais bus galima nustatyti pačią COVID-19 ligą, patvirtinti infekciją. Tai visiška netiesa, nes jie tinka parodyti persirgimą. Ta epopėja turbūt buvo todėl, kad galvota tuos testus naudoti kaip alternatyvą PGR testams“, – LRT sakė A. Žvirblienė.
Šių testų klausimas neseniai buvo trumpam grįžęs į ekspertų tarybą svarstant dėl galimybių paso vaikams. Esą, jeigu pasas būtų įvestas, prieš skiepijant vaikus juos būtų galima tikrinti serologiniu testu.
„Jeigu testas teigiamas, tada vaikas nebūtų skiepijamas. Tam testui kraujas imamas iš piršto ir būtų paprastesnė alternatyva. Bet dabar šitas klausimas atkrito“, – komentavo profesorė.
Mokslininkė sakė nežinanti, kur šiuo metu būtų galima pritaikyti testų likutį. Esą juos galėtų naudoti poliklinikos, tikrindamos nevakcinuotus žmones, bet net nėra aišku, ar tokios patikros faktas galėtų būti fiksuojamas sveikatos istorijoje, o pasibaigus testų galiojimui tektų juos išmesti.
„Turbūt niekam dėl to galvos nebeskauda, nes ir taip viruso testavimas kainuoja milžiniškus pinigus. Todėl tie milijonai turbūt paskęsta bendrame milijonų sraute“, – sakė A. Žvirblienė.
Testų pirkimas įvyko per dieną
2020 m. rugpjūtį LRT Tyrimų skyrius skelbė, kad perkant 0,5 mln. testų tiesioginį pavedimą skubiai pradėti pirkimą davė tuometis premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Lukas Savickas. Testai iš bendrovės „Profarma“, iki tol beveik nedalyvavusios viešuosiuose konkursuose, įsigyti trigubai brangiau, nei už juos mokėjo kitos institucijos.
„Profarma“ valdžiai galiausiai pateikė gamintojo „Ameda labordiagnostik“ testus, mokant beveik 12 eurų už vienetą. Tačiau tuos pačius testus Lietuvoje pardavinėjo ir įmonė „Pro Aris“. Jos atstovė Lina Mecelicienė LRT Tyrimų skyriui teigė, kad pirkėjams Lietuvoje greituosius testus įmonė siūlė už vienodą – 3 eurų be PVM kainą.
„Iš manęs išėjo elektroniniai laiškai SAM kovo 18 d. su pasiūlymais jiems. Komunikuota su trimis skirtingais žmonėmis. Dar vienas žmogus man atrašė, kad laišką persiuntė dar dviem kolegoms. Iš mano pusės buvo komercinis pasiūlymas ir pridėtas gamintojo bukletas“, – pasakojo L. Mecelicienė.
Tačiau tą pačią kovo 18 d. tuometė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė gavo iš L. Savicko elektroninį laišką, kuriame nurodyta pateikti užsakymą greitiesiems testams įsigyti. Tą pačią dieną L. Jaruševičienė elektroniniu laišku nurodė tuomečiam NVSPL vadovui Vytautui Zimnickui nedelsiant paruošti sprendimą dėl testų įsigijimo. Kovo 19 d. sudaryta sutartis su UAB „Profarma“. Kovo 20 d. „Profarmai“ pervesta 6,05 mln. eurų už 510 tūkst. greitųjų testų.
LRT Tyrimų skyrius nustatė, kad kovo 16 d. UAB „Profarma“ vadovė Edita Mištinienė ir veiklos direktorius Redas Laukys buvo pakviesti į pasitarimą pas premjero patarėją sveikatos apsaugos klausimais Joną Kairį, tačiau susitikime dalyvavo tik R. Laukys.
J. Kairys LRT patvirtino, kad apie susitikimą su „Profarmos“ atstovais informavo kitą premjero patarėją – už ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimus atsakingą Luką Savicką. Į LRT klausimus raštu atsakinėjęs L. Savickas nurodė, kad minėtame susitikime buvo išklausyta „Profarmos“ atstovo informacija apie greitąjį COVID-19 infekcijos testą: „Įvertinta, kad testas gali būti naudojamas kaip alternatyva PGR testui.“
LRT Tyrimų skyriaus turima informacija rodė, kad L. Savickas telefonu bent du kartus bendravo su „Profarmos“ vadove E. Mištiniene. Panašiu metu „Profarmos“ vadovei skambino ir sveikatos apsaugos viceministrė L. Jaruševičienė.
LRT Tyrimų skyriaus turimi duomenys rodo, kad kai galiausiai lėšos pervestos, pinigai „Profarmos“ sąskaitoje ilgai neužsibuvo. Kovo 20 d. dalis jų pervesta į vos dviem dienomis anksčiau įkurtą bendrovę „Bonus diagnosis“, užsiimančią konsultacine veikla. O dar po savaitės šios įmonės vadovu tapo „Profarmos“ atstovas R. Laukys.
„Profarmos“ vadovė E. Mištinienė aiškino, kad „Bonum Diagnosis“ buvo reikalinga, nes jos įmonė norėjo užsitikrinti, kad projektas bus tinkamai įgyvendintas sudėtingomis pandeminėmis sąlygomis. Esą buvo labai daug rizikų, susijusių su logistika, koordinavimu, tarpininkavimu ir kitomis paslaugomis.
Teisėsaugos tyrimas tebevyksta
Dėl šio pirkimo buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Viena byla, dėl viešojo intereso gynimo, teisme jau sulaukė sprendimo. Prokurorai nustatė, kad testų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, taip pažeidžiant viešųjų pirkimų skaidrumo principus.
Taip pat teigta, kad nebuvo įvertinti kitų bendrovių teikti pasiūlymai, neieškant tiekėjo, galinčio tiekti greituosius testus už konkurencingą kainą. Dėl to siekta iš pirkime dalyvavusių bendrovių priteisti per 4 mln. eurų. Prokurorų vertinimu, tokią sumą už testus permokėjo mokesčių mokėtojai.
Tačiau 2022 m. vasarį teismas dėl viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimo nusprendė baudą skirti NVSPL. Teismas paskelbė nustatęs ir bendrovės „Profarma“ nesąžiningus veiksmus – ji įsipareigojo parduoti savo pagamintus testus, nors iš tikrųjų tokių testų negamino, tačiau žalos bendrovės veiksmuose neįžvelgė.
„Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija sutiko su „Profarmos“ pasiūlyta kaina, nėra pagrindo spręsti, kad už tai turi atsakyti atsakovas, pelno siekiančios bendrovės. Šalys sutartį sudarė laisva valia, laisvos nereguliuojamos rinkos sąlygomis“, – pabrėžė teisėjas Andrius Ignotas.
Kita byla, susijusi su greitaisiais testais, teismo dar nepasiekė. Nuo 2020 m. birželio 10 d. šį sandorį ir pinigų judėjimą tiria Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Šiame tyrime aiškinamasi, kaip buvo priimtas sprendimas pirkti greituosius testus iš įmonės „Profarma“ ir kodėl būtent už tokią kainą. Pernai rugsėjį L. Savickas byloje apklaustas kaip specialusis liudytojas, tačiau vasario pradžioje naujienų portalas DELFI skelbė, kad specialiojo liudytojo statusas politikui panaikintas, L. Savickas liko paprastas liudytojas.
Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galbūt klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.
Per ikiteisminį tyrimą atliktos kratos, iš susijusių įstaigų ir asmenų paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, keturi asmenys sulaikyti, jiems pareikšti įtarimai.
Šaltinis: lrt.lt
