Pastaraisiais metais Lietuva didina investicijas į krašto apsaugą, stiprina kariuomenę, įsigyja naujos karinės technikos ir rengiasi priimti sąjungininkų pajėgas. Tačiau šalies saugumas priklauso ne tik nuo ginklų ar karių skaičiaus. Vis dažniau kalbama ir apie visuomenės atsparumą, gebėjimą atpažinti informacines grėsmes bei išlikti vieningiems krizių metu. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad vienas pagrindinių priešiškų valstybių tikslų – skaldyti ir sujaukti visuomenės sąmonę, pasitelkiant į žmogaus jausmus orientuotas manipuliacijas. To pavyzdys – Kapčiamiesčio poligono atvejis.
Kapčiamiestis – vadovėlinis atvejis
„Poligonas – Lietuvos kariuomenės mokykla. Poligonuose treniruojasi kariai: vyksta šaudymo, oro gynybos pratybos, treniruojasi Lietuvos Šaulių sąjunga. Tai yra vieta, kur mes galime kariams suteikti galimybes tobulėti ir tapti profesionalais. Be abejo, kad stipresnė Lietuvos kariuomenė nėra tai, ką norėtų matyti Rusija, Baltarusija. Todėl į tai yra nukreipiamas dezinformacijos srautas. Kai kuriais atvejais ją sunku paneigti, nes yra nusitaikoma į žmonių emocijas“, – sako R. Kaunas.
Krašto apsaugos ministras Delfi TV laidoje „Saugumo DNR“ pabrėžia, kad šis dezinformacijos ataka prieš Kapčiamiesčio poligoną – vadovėlinis atvejis: buvo pasirinkta lietuviams jautri, emocijas kelianti vieta – miškai. Pasirinktas naratyvas, kad dėl poligono statybų ketinama iškirsti miškus aplink Kapčiamiestį, tačiau, pasak ministro, tai yra netiesa, netgi, atvirkščiai: poligonų teritorijose miškai turi ypatingą statusą, dėl kurio ūkinė veikla juose negalima.
„Lietuvos kariuomenė miškų specialiai ir masiškai nekerta, yra įrengiamos tik aikštelės, o tai, kas iškertama, atsodinama. Miške, kuriame yra steigiamas poligonas, paprastai suteikiamas papildomas finansavimas saugomų paukščių, vabzdžių ar gyvūnų apsaugai, pelkių atstatymui. Šiandien Kapčiamiestyje yra išduota daug leidimų miškų kirtimams, bet jie nėra susiję su poligono statybomis, nes tie miškai yra ūkio paskirties. Lietuvos kariuomenė, atėjusi į tą teritoriją, jai netgi padės, nes ten reikės stabdyti miškų kirtimus, nes poligono teritorijoje visa ūkinė veikla turi būti sustabdyta“, – pabrėžia krašto apsaugos ministras.
Pasak R. Kauno, viešoji erdvė Lietuva yra stebima nuolat. Pastaruoju metu pastebima, kad vis daugiau dezinformacijos atvejų yra susijusių būtent su Lietuvos kariuomene, ir tai vyksta neatsitiktinai.
„Stebime viešąją erdvę ir su Lietuvos kariuomenės stiprinimu susiję projektai sulaukia dezinformacijos atakų. Ir galima įtarti, kai kuriais atvejais net ir gauname oficialios informacijos, kad tai yra kryptinga veikla, kurią mes užkardome, tačiau, be abejo, jos pasklidimas vis tiek įvyksta. Šio ginklo naudojimas yra siekis neleisti Lietuvai kaip valstybei stiprėti, skleisti paniką, baimę, kad mūsų visuomenė pradėtų abejoti mūsų valstybe, skatinti skaldytis. Prisiminkime Sausio 13-ąją: jeigu mes būtume susiskaldę, atėję pavieniui spręsti valstybės likimo, mes nebūtume apsigynę. Tik stoję visi kartu, petys į petį, mes gebame atremti gerokai gausesnį priešą, gerokai geriau ginkluotą priešą, pasitelkę savo valią ir ryžtą. Tą patį mes šiandien matome Ukrainoje“, – pabrėžia pašnekovas.
Informaciją „pasigauna“ patiklūs vartotojai
- Kaunas pripažįsta: ir jo artimoje aplinkoje yra atvejų, kaidezinformacijalaikoma tikrove. Visgi, jo teigimu, labai svarbu dezinformacija ginti informacija, pateikti ją ir nepavargti to daryti.
„Dabar socialinių tinklų laikais netikrą nuomonę teikti yra labai paprasta, galima sukelti daugybę manipuliacijų ir pasitelkiant dirbtinį intelektą, ir netikras paskyras, kurių šiandien yra labai daug. Aš pats asmeniškai šiandien socialiniais tinklais, ypač feisbuku, nebetikiu, šiuo metu yra labai paprasta susikurti netikrą paskyrą, niekas netikrina tapatybės ir skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, nuomonę“, – teigia pašnekovas.
Tikrovės neatitinkančią informaciją, ministro teigimu, skleidžia ir specialiai tokiam tikslui priešiškų valstybių suburta žmonių grupė, ir tie, kurie nuoširdžiai patiki melagiena. Pastaruosius, R. Kaunas akcentuoja, reikia edukuoti ir stengtis įrodyti, kad jų įtikėtas naratyvas yra netiesa.
„Yra dvi dedamosios. Viena – tikri vartotojai, mes visi, kurie patikime netikra informacija ir pradedame ją platinti, nepatikrinę šaltinio. Čia mes visi turime ugdyti kritinį mąstymą ir reguliariai tikrinti informaciją, kurią matome. Kitu atveju tampame pagalbininkais, ginklo dalimi, nes platiname tikrovės neatitinkančią informaciją. Kita dedamoji yra kryptingas veikimas, pasitelkiant netikras paskyras, netikrą turinį mumis manipuliuoti, suklaidinti ir sukurti baimės jausmą“, – sako ministras.
Imasi kompleksinių priemonių
Kaip užkirsti kelią melagienoms socialiniuose tinkluose? Vieno aiškaus sprendimo, pasak ministro, nėra, reikia veikti kompleksiškai.
„Pirmiausia pradėčiau nuo politikų, nes būtent politikai formuoja nuomonę, valstybės gyvenimą. Ir čia dalis politikų, eidama per tą pačią emociją, prieš artėjančius rinkimus renkasi pigius balsus. Neva jie atstovauja kažkokią sritį, ratą žmonių, kažką gina, nors realybėje, kai matome, kaip viskas vyksta iš tikrųjų kabinetuose, jie nieko nedaro. Tokie politikai neprisideda prie valstybės gerovės ir mūsų visų saugumo. Kita dalis yra valstybinės institucijos, kurios stebi viešąją erdvę, bet Lietuva yra demokratiška šalis ir mes negalime drausti žodžio laisvės, saviraiškos. Tai yra labai slidi riba tarp dezinformacijos ir informacijos. Dirbant kelioms institucijoms atsiranda iššūkis rasti informaciją, patikrinti ją, suderinti savo pozicijas tarpusavyje ir tada jau kreiptis į Meta ar kitus socialinius tinklus žiniasklaidą suprašymu patikslinti arba pašalinti paskleistą informaciją, neatitinkančią tikrovės“, – paaiškina R. Kaunas.
Kita problema, su kuria susiduriama norint paneigti viešojoje erdvėje sklandžia netikra informacija, yra laikas. Paprastai dezinformacija sklinda daug greičiau nei jos paneigimas.
„Tie, kas veikia siekdami mus klaidinti, nesilaiko jokių taisyklių. Jie gali greitai tai daryti ir nuspręsti, kaip tai daryti, tuo tarpu patikrinti informaciją reikia laiko, reikia ją, pirmiausia, surasti. Tada reikia nuspręsti, kaip su ja kovoti, kaip ją paneigti. Viskas užtrunka, todėl kovoti su viešojoje erdvėje skleidžiama netikra informacija reikia pasitelkiant tuos pačius skaitmeninius įrankius, kuriais dezinformacija ir sukuriama“, – sako R. Kaunas.
Šiuo metu krašto apsaugos ministerija dirba su projektu STOPdezinfo.lt, kuriame bus galima paskelbti galimai tikrovės neatitinkančią informaciją, ministerija galės ją patikrinti ir paskelbti komentarą.
„Tenka lankytis ne vienoje Europos valstybės gynybos ministerijoje ir susipažinti su kitų šalių naudojamais dezinformacijos atpažinimo ir paneigimo įrankiais. Matome, kad kaip pasitelkiamas dirbtinis intelektas dezinformacijos kūrimui, tai dirbtinį intelektą galime pasitelkti dezinformacijos tikrinimui ir stabdymui. Šiandien jau yra įrankių, kurie padeda suvaldyti didelį informacijos srautą, analizuoti visuomenei svarbias temas, jas išskirti ir pagal jas jau galima nueiti į konkrečius straipsnius, informacijos šaltinius ir dirbti jau tiesiai su jų skleidžiama informacija“, – pabrėžia krašto apsaugos ministras.
Visą pokalbį su R. Kaunu žiūrėkite laidoje „Saugumo DNR“.
Šaltinis: DELFI.LT
