Angliavandenilių chondrituose yra informacijos apie dujų proporcijas ankstyvojoje Saulės sistemoje. Šių meteoritų tyrimas parodė, kad šiuo metu mūsų atmosferoje yra tik 10 proc. ksenono kiekio, kuris turėtų būti, paskelbė terrao.livejournal.com.
Ksenono išnykimas yra gana mįslingas, nes jis yra inertinės dujos, t. y. nereaguoja su kitais elementais.
Tokios dujos kaip ksenonas dar vadinamos tauriosiomis dujomis. Joms taip pat priklauso helis, neonas, argonas, kriptonas ir kai kurios kitos dujos.
Beje, šioms dujoms priklauso ir radioaktyvusis radonas, kuris išsiskiria iš dirvožemio ir šiuo metu kelia grėsmę Arkties regionui.
Ksenonas yra kilniosios dujos, kurios įprastomis sąlygomis nereaguoja su kitais elementais
Keista, kad kitų tauriųjų dujų, pavyzdžiui, argono ir kriptono, atmosferoje yra tiek pat, kiek jų turėtų būti pagal meteoritų analizes.
Tai reiškia, kad kažkodėl trūksta tik ksenono.
Kur iš Žemės atmosferos dingo ksenonas
Prielaidų dėl ksenono išnykimo mokslininkai yra iškėlę įvairių.
Galbūt jis yra paslėptas mineraluose, mūsų planetos branduolyje ar net rastas ledynuose.
Tačiau 2018 m. padarytas atradimas rodo, kad galimi ir kiti jo išnykimo variantai.
Pasirodo, ksenonas iš tikrųjų nėra tokios „kilnios” dujos, kaip manyta anksčiau.
Esant dideliam slėgiui, jis vis tiek gali sudaryti junginius su kitais elementais.
Tyrimo metu mokslininkai įrodė, kad egzistuoja geležies ir ksenono junginiai, apie kuriuos anksčiau tik spėliota.
Tiesa, kad taip atsitiktų, turi būti tokios pat sąlygos, kokios egzistuoja mūsų planetos branduolyje.
Šiuo atveju mažai tikėtina, kad tokie junginiai atsirado mūsų planetos atsiradimo etape, kai branduolys tik formavosi, nes tada nebuvo tokio didelio slėgio kaip dabar.
Pagal vieną iš versijų, Žemės branduolyje gali būti ksenono
Galbūt vyko procesų grandinė, kai ksenonas buvo įkalintas mantijoje, o paskui kažkokiu būdu pateko į branduolį.
Viena tyrėjų komanda netgi įrodė, kad tai įmanoma.
Mokslininkai ištirpdė ksenoną ir argoną minerale perovskite, esant slėgiui ir temperatūrai, panašiems į esančius mūsų planetos mantijoje.
Todėl galima įsivaizduoti, kad ksenonas galėjo būti įkapsuliuotas magnio silikato perovskite, kuris sudaro didžiąją dalį mantijos.
Tačiau kol kas tai tik prielaida, kurią dar reikia patvirtinti arba paneigti.
Ar ksenonas iš atmosferos galėjo patekti į kosmosą?
Yra ir kita versija, pagal kurią šios dujos neliko Žemėje, o iš atmosferos išėjo dėl degazacijos, t. y. buvo išneštos į kosmosą.
Tai galėjo įvykti tuo laikotarpiu, kai meteoritai ir asteroidai bombardavo Žemę ir pirminę atmosferą išnešė į kosmosą.
Tačiau tuomet kyla klausimas – kodėl neišnyko kitos tauriosios dujos, pavyzdžiui, argonas ir kriptonas?
Galbūt didžioji dalis ksenono pabėgo į kosmosą
Galbūt atsakymą galima rasti minėtame tyrime.
Atlikdami eksperimentą mokslininkai nustatė, kad nors argonas ir ksenonas gali ištirpti perovskite, ksenonas buvo sulaikytas tik itin mažais kiekiais. Tai reiškia, kad kitos tauriosios dujos galėjo pasilikti Žemėje, o ksenonas pabėgo į kosmosą.
Pagal šią teoriją santykinis ksenono, kriptono ir argono kiekis Žemės atmosferoje priklauso nuo to, kaip gerai šie elementai tirpsta perovskite.
Tačiau jei ši teorija teisinga, perovskito turėtų būti ir Marso mantijoje, nes šios planetos atmosferoje yra tam tikras ksenono kiekis.
Jei paaiškės, kad Raudonosios planetos mantijoje nėra pakankamai perovskito, mokslininkams vis tiek teks trūkstamo ksenono ieškoti Žemėje.
