Mokslininkai pasakojo, kodėl žmonėms reikia apgamų ir kaip jie atsiranda

Įdomybės

Apgamai – tai pigmentinės odos vietos, įvairių spalvų ir formų, aptinkamos pas didžiąją daugumą žmonių. Specialistai paaiškino, kaip jie atsiranda ir kodėl jų reikia mūsų organizmui.

Visais laikais apgamai įvairiose kultūrose būdavo kupini įvairiausių reikšmių. Moleomantija senovėje buvo įprasta būrimo pagal apgamų skaičių ir vietą ant kūno praktika, rašo „The Swaddle“.

Tačiau mokslinė tiesa ta, kad apgamai toli gražu nėra mistiški, jie yra neįtikėtinai paplitę ir neturi jokios biologinės funkcijos.

Apgamai gali būti įgimti arba susiformuoti dėl saulės poveikio.

Apgamai yra melanocitų, odos ląstelių, atsakingų už mūsų odos spalvą, rinkinys. Kai melanocitai pasiskirsto netolygiai ir auga gumulėliais, ten esanti oda dažnai keičia spalvą, tampa ruda, juoda, raudona, rausva arba mėlyna, o formavimosi vietoje kartais atsiranda guzas.

Apgamai yra visiškai normalu ir juos turėti gali kiekvienas, nors šviesiaodžiams apgamų išsivystymo tikimybė didesnė. Daugelis įvairių odos spalvų vaikų gimsta su apgamais, normalu, kad vaikystėje ir paauglystėje iki 30 metų atsiranda naujų.

Taip pat normalu, kad per šį laiką keičiasi apgamų dydis ir spalva, nors reikėtų stebėti staigius ar reikšmingus apgamo išvaizdos pokyčius.

Kas sukelia apgamų atsiradimą?

Nors žinoma, kad melanocitų sankaupa sukelia apgamų susidarymą, neaišku, dėl ko melanocitai kaupiasi.

Ultravioletinės spinduliuotės (dažniausiai saulės spindulių) poveikis neabejotinai yra svarbus katalizatorius, nes dėl ultravioletinių spindulių mūsų oda gamina daugiau melanocitų – todėl mūsų oda apskritai keičia spalvą, kai ją veikia saulė.

Svarbų vaidmenį atlieka ir genetika, dalis apgamų yra paveldimi. Mokslininkai rodo, kad lyties genai yra atsakingi už skirtumus, kur dažniausiai atsiranda apgamai moterims (apatinėse galūnėse) ir vyrams (viršutinėje kūno dalyje, ant kaklo ir galvos odos).

Hormonai taip pat veikia melanocitus, nauji apgamai dažnai atsiranda ir išnyksta brendimo, nėštumo ir kitais didelių hormonų svyravimų metu.

Ar apgamai pavojingi?

Trumpas atsakymas: Ne. Augant žinioms apie odos vėžį, apgamai susilaukė blogos reakcijos, tačiau dauguma apgamų nėra pavojingi.

Bet tam tikras apgamų tipas, vadinamas netipiniu apgamu (taip pat displazinis apgamas), yra susijęs su odos vėžiu šiais būdais: pirma, netipinio apgamo atsiradimas labai panašus į vėžio pasireiškimą, o tai rodo melanomą – odos vėžio rūšį. Dėl šio panašumo vėžiniai apgamai gali būti klaidingai identifikuojami kaip gerybiniai – netipiniai apgamai, todėl žmonės nesikreipia į gydytoją.

Antra, keturi ar daugiau netipinių apgamų yra laikomi odos vėžio rizikos veiksniu.

Ir trečia, netipiniai apgamai patys gali tapti piktybiniais, nors taip nutinka retai. Maždaug tik vienas iš 10 000 netipinių apgamų tampa vėžiniu.

www.technologijos.lt

 

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis
Reklama
error: Alert: Content is protected !!