Turiu pažįstamą moterį, jos vardas Elena. Neseniai ji man papasakojo istoriją, kuri man sukėlė prieštaringus jausmus. Šios moters motina nusprendė išnuomoti didelį savo butą ir važiuoti į keliones. Iš pradžių ji nuvyko į Sakartvelą, paskui planavo aplankyti Turkiją ir Bulgariją.
Jai patarė traukti į Kiprą, sakė, kad ten jai bus geriau. Ten ramu, nebrangu ir galima labai gerai pailsėti. Tačiau Elenos vyras, tos moters žentas, buvo prieš tokias keliones.
– Aš nesuprantu, ko ji tokiame amžiuje keliauja. Kam važinėja ir daro mums gėdą?
Žento motina irgi nesuprato:
– Geriau apie anūkus pagalvotų, o ne apie save.
Elena, toks moters dukra, labai nusiminusi, juk anyta galvoja, kad senatvėje ji pasielgs lygiai taip pat – visus mes ir išvyks pamatyti pasaulio.
– Vyras kasdien man priekaištauja, sako, kad nesupranta, kodėl mama negali paprasčiausiai padėti mums išmokėti kreditų, vietoj to važinėja prie jūrų marių.
Elena sako, kad ir pati tikėjosi, jog motina padės greičiau išsimokėti kreditą. O anyta kasdien priekaištauja Elenai, kad jie gyvena pas ją, o juk jos motina išnuomojo butą visiškai svetimiems žmonėms.
Elena mano, kad ši situacija siaubinga ir ją turi užjausti, tačiau aš taip nemanau.
Kodėl pensininkai neturi teisės gyventi taip, kaip jie nori? Kas sugalvojo, kad pagyvenę žmonės turi visiškai atsiduoti vaikams ir anūkams, negalvodami apie tai, kaip pagyventi sau?
Bet juk vaikai jau suaugę ir patys gali savimi pasirūpinti, tai jie jau turi gyventi savarankiškai ir dar padėti savo tėvams.
– Mes su vyru planavome persikelti į mamos butą, o ją iškeldinti į kaimą, tačiau ji sugriovė mūsų planus,- skundžiasi Elena.
O aš įsitikinusi, kad ta moteris greitai vėl ištekės, viena mano pažįstama taip ir padarė. Ji sulaukė anūkų, porą mėnesių padėjo vaikams, o paskui išvyko į Antaliją ir rado ten naują vyrą.
Vaikai irgi piktinosi, tačiau ji buvo neperkalbama. Dabar ji su vyru gyvena didžiuliame name, džiaugiasi gyvenimu ir leidžia sau viską.
O kaip jūs manote, ar toji moteris teisi?
