Šauktinio motina pasidalijo išgyvenimais, ką teko patirti jos šeimai, kai 26-erių metų sūnus buvo pakviestas atlikti privalomąją karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Moters teigimu, žlugo visi gerai besimokančio vaiko planai, taip pat jai kėlė klausimų ir tai, kodėl kviečiamas ne aštuoniolikos metų jaunuolis, o aukštuosius mokslus pabaigęs vyras. Lietuvos kariuomenė savo ruožtu paaiškino, kokia galioja šaukimo tvarka.
„Delfi“ parašiusi moteris teigė, kad tikisi, jog pasidalinta sūnaus istorija leis visuomenei ir valdžiai atidžiau sudarinėti sąrašus ir negriauti aukštuosius mokslus pabaigusių asmenų gyvenimų.
„Esu mama, kurios sūnus buvo pašauktas atlikti privalomąją karo tarnybą. Niekada anksčiau nerašiau tokių laiškų, tačiau šį kartą norėjau pasidalyti savo mintimis ir išgyvenimais.
Mano sūnui jau 26-eri metai. Jis yra baigęs bakalauro ir magistrantūros studijas Vilniaus universitete. Jo studijų kryptis visiškai nesusijusi su kariuomene, o studijas finansavo valstybė“, – teigė ji.
Gyvenimo planai prieš šaukimą
Taip pat paaiškino, kad iki gauto šaukimo sūnus dirbo dviejuose darbuose, kad sukauptų pradinį įnašą būstui ir galėtų gauti būsto paskolą. Taip pat ruošėsi stoti į doktorantūrą, galvojo apie šeimos kūrimą.
„Jei būtų pavykę gauti paskolą ir įsigyti būstą, pagal jo planą tai turėjo įvykti maždaug po metų. Tokie buvo jo tikslai ir svajonės.
Deja, kariuomenės loterijoje jam teko šaukimas į tarnybą. Nors viešai dažnai akcentuojama, kad pirmiausia kviečiami 18–21 metų jaunuoliai, panašu, kad šaukiami ir vyresni asmenys.
Mano sūnus niekada nesvajojo apie tarnybą ir neturėjo noro tarnauti, tačiau realiai pasirinkimų liko tik du – sutikti tarnauti arba būti priverstam tai daryti pagal įstatymą“, – apgailestavo šauktinio motina.
Jos teigimu, devyniems mėnesiams sūnui teks atidėti savo planus, mokslinius darbus ir pasirengimą doktorantūrai bei prisitaikyti prie visiškai kitokios aplinkos.
„Sunku įsivaizduoti, kaip 26-erių metų žmogus, baigęs magistrantūros studijas, ras bendrų interesų su ką tik mokyklą baigusiais aštuoniolikmečiais. Tačiau šis aspektas, atrodo, niekam nerūpi.
Valstybė dar kartą investuos į jo parengimą – šį kartą kariuomenėje, kaip anksčiau investavo į jo mokslą. Tuo tarpu darbovietės, kuriose jis dirba, bus priverstos ieškoti naujų darbuotojų, turinčių specifinių žinių ir išsilavinimą, bei investuoti į jų apmokymą.
Kyla klausimas, kodėl, esant nemažam bedarbių skaičiui, būtent tokie žmonės pasirenkami tarnybai“, – svarstė moteris.
Sveikatos būklė sudėtinga
Be to, atkreipė dėmesį ir į sūnaus sveikatos būklę. Motinai kėlė klausimų, kodėl buvo pakviestas tarnauti jos vaikas, kuris serga stipria alergija.
„Nuo ketverių metų mano sūnus serga stipria alergija žiedadulkėms ir medienai. Visa tai yra užfiksuota jo medicininiuose dokumentuose. Mokyklos laikais ši informacija net būdavo papildomai pažymima sveikatos pažymose.
Anksčiau jis net negalėdavo užeiti į baldų parduotuvę, nes iš karto prasidėdavo stiprūs alergijos simptomai. Ir dabar jis tokių vietų vengia.
Visi žinome, kad pagrindinis būdas kontroliuoti alergiją yra alergenų vengimas. Todėl jis stengėsi kuo mažiau būti lauke alergijų sezono metu, važiuodamas automobiliu laikydavo uždarytus langus, dažnai keisdavo drabužius ir laikydavosi kitų rekomendacijų“, – aiškino ji.
Moteris ironizavo, kad galbūt kariuomenė turi veiksmingų sprendimų, apie kuriuos paprasti žmonės nežino.
„Tačiau kyla klausimas – kas prisiims atsakomybę, jei pratybų metu miške jam prasidės stipri alerginė reakcija, taps sunku kvėpuoti, ašaros trukdys matyti ir dėl to bus padaryta rimtų klaidų? Norėčiau tikėti, kad atsakomybė tokiu atveju netektų jam pačiam.
Susidaro įspūdis, kad, trūkstant žmonių, svarbiausia tampa surinkti nustatytą šauktinių skaičių. Kyla klausimas, ar visada pakankamai atsižvelgiama į individualias žmogaus aplinkybes, jo sveikatą, profesinį kelią ir ateities planus. Tačiau tai jau ne man spręsti“, – tikino motina.
Pasak moters, galiausiai teko susitaikyti, kad jos sūnaus svajonės niekam valstybėje nerūpi.
„Atsigavęs po patirto šoko, jis svajoja kuo greičiau atlikti tarnybą, nors ir ne savo noru. Jam tenka atsisakyti planų dėl nuosavo būsto ir atidėti šeimos kūrimą. Dabar jis ketina kuo daugiau dėmesio skirti pasirengimui doktorantūros studijoms, tačiau jau ne Lietuvoje.
Jis moka kelias užsienio kalbas ir tiki, kad sugebės rasti vietą sau bei būsimai šeimai kitoje valstybėje. Tačiau tuščia vieta nebūna – vietoje jo į Lietuvą galbūt atvyks keli nauji migrantai. Galbūt toks ir yra tikslas. Tai klausimas, kuris vis dažniau kyla stebint susiklosčiusią situaciją“, – apibendrino moteris.
Privalomoji pradinė karo tarnyba
FOTO: Lietuvos kariuomenė
Lietuvos kariuomenės komentaras
Lietuvos kariuomenė „Delfi“ pateikė komentarą, kodėl privalomąją karo tarnybą turės atlikti 26-erių metų jaunuolis:
„Informuojame, kad karo prievolininkas į karo prievolininkų sąrašą pateko dėl jam taikytų šaukimo atidėjimų studijų laikotarpiu.
Kadangi asmuo nuosekliai studijavo universitete (bakalauro ir magistrantūros studijos) ir jam automatiškai buvo suteikiami šaukimo atidėjimai pagal galiojusią tvarką, jo karo prievolės vykdymas buvo atidedamas iki 26 metų imtinai.
Pasibaigus šiems atidėjimo pagrindams, asmuo buvo įtrauktas į karo prievolininkų sąrašą ir šaukiamas bendra nustatyta tvarka.
Svarbu paminėti kad visų pašauktų karo prievolininkų tinkamumas privalomajai karo tarnybai yra vertinamas individualiai Karinės medicinos ekspertizės komisijoje.
Būtent šios komisijos medicinos specialistai, vadovaudamiesi atliktais sveikatos tyrimais, priima galutinį sprendimą dėl asmens tinkamumo, laikinio netinkamumo arba netinkamumo karo tarnybai.
Jei nustatoma, kad sveikatos būklė neatitinka tarnybos reikalavimų, asmuo tarnybai nėra skiriamas.
Dėl tarnybos sąlygų informuojame, kad privalomoji pradinė karo tarnyba trunka 9 mėnesius. Tam tikrų specialybių atstovams, atsižvelgiant į kariuomenės poreikius ir nustatytą tvarką, gali būti taikoma 3 mėnesių tarnybos programa, tačiau šiuo konkrečiu atveju asmuo yra šaukiamas atlikti 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą.
Tarnybos metu karo prievolininkams yra suteikiamos visos būtinos sąlygos tarnybai atlikti: aprūpinimas, maitinimas, apgyvendinimas, apranga, taip pat mokamos nustatytos išmokos bei taikomos įstatymuose numatytos socialinės garantijos (įskaitant darbo vietos išlaikymą tam tikrais atvejais).
Taip pat pažymime, kad į tarnybą skiriami karo prievolininkai yra skirtingo amžiaus bei išsilavinimo asmenys. Tarnybos organizavimas yra pritaikytas taip, kad užtikrintų efektyvų bendrą karinį rengimą nepriklausomai nuo asmens civilinio išsilavinimo ar ankstesnės veiklos.
Suprantame, kad karo prievolė gali turėti įtakos asmeniniams ir profesiniams planams, tačiau ji yra visiems piliečiams taikoma konstitucinė pareiga, vykdoma pagal galiojančius teisės aktus ir valstybės gynybos poreikius.“
Šaltinis: DELFI.LT
