Naujo nerimo pasėjo Indijoje fiksuojamas itin mirtino Nipos viruso protrūkis. Azijoje dėl to jau skubiai imtasi sugriežtintų patikrų oro uostuose. Ką reikia žinoti apie šį pavojingą Nipos virusą ir kiek jis turėtų potencialo naujai pandemijai sukelti?
Mirtino Nipos (angl. Nipah) viruso protrūkis Indijos Vakarų Bengalijos valstijoje dalyje Azijos jau spėjo sukelti nerimą – oro uostuose ir kituose sausumos punktuose pradėti tikrinti iš Indijos atvykstantys žmonės.
Kaip skelbta antradienį, šio mėnesio pradžioje Vakarų Bengalijoje virusu užsikrėtė penki sveikatos priežiūros darbuotojai, vieno iš jų būklė – kritinė. Apie 110 žmonių, turėjusių su jais kontaktą, buvo izoliuoti karantine. Tiesa, trečiadienį Indija patikslino, kad užfiksuoti 2 Nipos viruso atvejai.
Virusas turi potencialą ir pandemijai sukelti
Kaip naujienų portalui tv3.lt komentavo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė, imunologė prof. Aurelija Žvirblienė, Nipos virusas nėra naujas ir žinomas jau daugiau nei 30 metų.
Nors jis yra laikomas pavojingu ir turinčiu potencialą sukelti pandemiją, gera žinia ta, kad jo plitimas daugiau yra endeminis, o perdavimas iš žmogaus žmogui ne toks paprastas.
„Tai yra RNR tipo zoonotinis virusas – vienas iš tų virusų, kurie yra perduodami iš gyvūnų žmogui. Jis yra tiek Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek kitų organizacijų išties laikomas kaip potencialiai pavojingas, kuris gali kelti ir naujų pandemijų grėsmę.
Tai tikrai nėra taip, kad tai būtų kažkokia netikra grėsmė. Kol kas, aišku, virusas daugiausiai plinta Azijos, pietryčių Azijos šalyje ir dar nėra tokio intensyvaus jo plitimo.
Bet vis tiek yra registruojami atvejai – ne vien tokie, kai virusas perduodamas iš gyvūnų žmogui, bet taip pat labai artimo kontakto metu gali būti perduodamas ir žmogus žmogui. Be to, jis gali būti perduodamas per užkrėstą maistą nuo tų infekuotų gyvūnų. Todėl grėsmė yra tikrai gana reali“, – kalbėjo imunologė.
Didelė rizika – plinta ir per maistą
Profesorė atkreipė dėmesį, kad potenciali Nipos viruso grėsmė įvardijama ir dėl bioterorizmo. „Jeigu kokie nors piktavaliai sugalvotų, pavyzdžiui, užkrėsti maistą, vaisius, tai tikrai labai pavojinga. Nes natūraliai gamtoje virusas plinta per maistą, pavyzdžiui, užsikrėtęs šikšnosparnis paliko ant vaisių išmatų, šlapimo ar seilių, o žmogus jo nenuplovė ir suvalgęs užsikrėtė.
Taip pat užsikrečiama esant artimam kontaktui su gyvūnais. Pavyzdžiui, buvo pasaulyje tokių atvejų, kai virusu užsikrėtus kiaulėms buvo sunaikinamos ištisos kiaulių fermos. Ir žmonės, kurie dirba toje fermoje, turi riziką užsikrėsti“, – aiškino imunologė.
Virusas yra tiek Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek kitų organizacijų išties laikomas kaip potencialiai pavojingas, kuris gali kelti ir naujų pandemijų grėsmę.
Kalbėdama apie viruso perdavimo galimybę iš žmogaus žmogui, A. Žvirblienė ramino, kad tai nevyksta taip paprastai. „Reikia žymiai artimesnio kontakto nei gripo ar COVID-19 atveju. Nipos virusas lengvai neplinta iš žmogaus žmogui, tai yra gera žinia. Matyt, jo tokia yra struktūra, kad jis ne taip lengvai infekuoja žmogaus ląsteles. Tokių atvejų nėra daug užfiksuota – vos keliolika visame pasaulyje, tai buvo ypač artimi kontaktai, tarp šeimos narių.
Turbūt žmonės gal neturėtų taip labai baimintis, kad jeigu gatvėje prasilenkė, pavyzdžiui, su žmogumi, kuris yra infekuotas, tai nebūtinai užsikrės nuo tokio tolimesnio kontakto.
Be to, kadangi virusas plinta ir maistą, kaip sakome, nešvarias rankas, tai nebūtinai perduodama oro-lašeliniu būdu, o tiesiog buityje, per maistą. Nors tokių atvejų ir nedaug, vis tiek tai yra potenciali grėsmė. Kita vertus, niekas neapdraustas, kad virusas neprisitaikys geriau infekuoti žmogų, tada tikrai būtų problemų“, – pastebėjo ji.
Mirtingumas nuo viruso siekia 75 proc.
Nors virusas įvardijamas kaip labai mirtinas – mirtingumas nuo jo gali siekti net 75 proc., pašnekovės aiškinimu, toks rodiklis yra skaičiuojamas nuo jau patvirtintų atvejų.
„Yra būtent vertinamas patvirtintų atvejų ir mirčių santykis. Dalis atvejų yra besimptomės, žmonės perserga lengvai. Bet šio skaičiaus niekas nežino, nes tokio lengvai prieinamų diagnostikos metodų. Aišku, šiuolaikiniais molekuliniais metodais šis virusas yra nustatomas, kai ligonis jau atvyksta su simptomais.
Taigi ir yra skaičiuojama, kad iš tų patvirtintų atvejų mirtingumas tikrai pakankamai aukštas ir siekia nuo 40 iki 70 proc. Iš viso yra užfiksuota gal keli šimtai atvejų, kurių maždaug pusė pasibaigė mirtimi. Kas turbūt yra pavojingiausia, kad ši infekcija gali baigtis encefalitu, kai prasideda smegenų uždegimas, traukuliai ir nėra kaip išgelbėti ligonių“, – pasakojo A. Žvirblienė.
Užsikrėtę žmonės gali jausti labai įvairius simptomus, bet kartais jų gali nebūti visai. Pradiniai simptomai gali būti karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmas, vėmimas ir gerklės skausmas. Kai kuriems žmonėms vėliau gali pasireikšti mieguistumas, pakitusi sąmonė ir plaučių uždegimas.
Nors mokslininkai ir bando sukurti, kol kas vakcinų ar vaistų nuo šio viruso nėra: „Yra bandoma kurti tokio tipo vakciną, kuri buvo naudojama ir prieš COVID-19 – tai „Astra Zeneca“ adenovirusu pagrįsta vakcina. Tačiau tokios vakcinos klinikinius tyrimus atlikti labai sunku, viruso paplitimas nėra labai didelis.
Nors yra išbandomi kiti žinomi priešvirusiniai vaistai, konkrečiai šiam virusui skirtų efektyvių vaistų irgi nėra patvirtinta. Todėl tikrai ta infekcija gali būti labai pavojinga.“
Kiek realu, kad virusas išplistų už Azijos ribų?
Nors kol kas skelbiama apie lokalius užsikrėtimus Nipos virusu, šių dienų aktyvus judėjimas didina grėsmę jam būti įvežtam ir į kitas šalis.
„Dabar yra laikoma, kad tai yra endeminis virusas ir būtent Indija, Bangladešas, Malaizija, Tailandas, Singapūras yra tos šalys, kur buvo užfiksuoti atvejai. Jis ten aptinkamas, cirkuliuoja tarp šikšnosparnių ir ten yra didžiausia rizika.
Tos šalys, kur tokie šikšnosparniai negyvena, ten natūraliai rizika mažesnė. Tačiau kadangi šiandien pasaulis yra atviras, užsikrėtę žmonės gali atvežti virusą į Europą ir kitas šalis. Todėl ir kalbama apie potencialią grėsmę“, – konstatavo A. Žvirblienė.
Pasak jos, virusą aptikti ypač sudėtinga ne tik dėl diagnostinių metodų, bet ir ilgo inkubacinio periodo.
„Viruso pačios infekcijos inkubacinis periodas yra labai ilgas – gali būti nuo kelių iki keliolikos dienų. Vadinasi, užsikrėtęs žmogus pirmomis dienomis neturės visai jokių simptomų ir niekaip negalės žinoti, kad jis serga ir kelia kažkokią riziką aplinkiniams. Tie virusai, kurių inkubacinis periodas ilgas, yra labai pavojingi“, – pastebėjo A. Žvirblienė.
Be to, nėra greitųjų testų, kurie padėtų operatyviai nustatyti užsikėtusį žmogų: „Kol kas yra molekulinis tyrimas, kurį prisimename nuo kovido laikų, kai turi būti paimtas mėginys, specializuotoje laboratorijoje atliekamas PGR testas, kas užtrunka bent kelias valandas.“
Kaip reikėtų saugotis viruso?
Profesorė pabrėžė, kad saugantis tokio viruso svarbiausias dalykas yra pakankama higiena – reikėtų vengti valgyti neplautus vaisius, vengti bereikalingų kontaktų, galima atidėti ir nebūtinas keliones.
„Šiaip kiek skeptiškai žiūriu į tai, kai žmonės su labai mažais vaikais išsiruošia kažkur į egzotiškus kraštus. Visada reikia turėti galvoje, kad visada galima susidurti su tokiais virusais, kurių nematėme, negirdėjome, ir mūsų imuninė sistema visiškai neatpažintų svetimų patogenų.
Greičiausiai tose šalyse, kur yra protrūkiai, bus tiesiog ribojama keleivių skaičius, oro uostų darbas ir panašiai.
Bet, aišku, nu gyvenimas eina į priekį, žmonės nori keliauti. Manau, kad tos šalys, kur tie protrūkiai registruoti, imasi tam tikrų priemonių. Tie ribojimai, manau, neišvengiamai bus įvesti oro uostuose ir kitur. Bet, kaip minėjau, nėra tos greitos diagnostikos, tai labai sudėtinga kontroliuoti.
Net jei ir būtų prieinami greitieji testai, vis tiek sunku įsivaizduoti, kad oro uoste kažkas visus keleivius testuotų. Greičiausiai tose šalyse, kur yra protrūkiai, bus tiesiog ribojama keleivių skaičius, oro uostų darbas ir panašiai. Turbūt šitaip bus daroma“, – svarstė mokslininkė.
Esminis skirtumas nuo COVID-19 situacijos
Pasak pašnekovės, esminis skirtumas nuo COVID-19 yra tai, kad šią ligą sukeliantis virusas 2019 m. pabaigoje peršoko iš gyvūnų į žmones.
„Šis virusas išvis nebuvo žinomas ir tarp žmonių necirkuliavo. Ir jis iš pat pradžių parodė savo nagus, buvo užkrečiamas ir plito iš žmogaus žmogui. O, kaip minėjau, Nipos virusas jau žinomas apie 30 metų. Tai jei per tą laiką kažkokios katastrofos neįvyko, galbūt tas virusas jau būtų parodęs nagus.
Aišku, per šituos dešimtmečius padidėjo žmonių mobilumas ir panašiai. Bet nėra pagrindo galvoti, kad situacija pasikeis iš esmės arba dabar įvyko viruso mutacijos palankesne užkrėsti žmogų linkme.
Bet ta potenciali pripažįstama grėsmė išlieka, todėl kaip prioritetas ir įvardijama, kad turi būti kuriami tiek greitosios diagnostikos metodai šitam virusui, tiek vakcinos, tiek vaistai. Šalys turi dėti pastangas, kad taip vyktų“, – pabrėžė imunologė.
Pašnekovė pridūrė, kad tyrinėjant Nipos virusą savo indėlį yra įdėję ir Lietuvos mokslininkai. „Jau prieš kokius 15–20 metų esame sukūrę antikūnus prieš šitą virusą. Ir tie antikūnai irgi gali turėti naudą, pavyzdžiui, kuriant diagnostikos metodus. Aišku, tai buvo mokslinis tyrimas laboratorijoje. Bet tai tik patvirtina, kad jau prieš porą dešimtmečių virusas buvo įvardintas kaip potenciali grėsmė“, – sakė A. Žvirblienė.
Kaip jau rašė naujienų portalas tv3.lt, dėl Nipos viruso protrūkio kai kurios šalys sugriežtino patikros priemones. Tailandas pradėjo tikrinti keleivius trijuose oro uostuose, į kuriuos atvyksta skrydžiai iš Vakarų Bengalijos.
Nepalas taip pat pradėjo tikrinti atvykstančiuosius Katmandu oro uoste ir kituose sausumos pasienio punktuose su Indija.
Šaltinis: tv3.lt
