Pensininkams sužibo viltis gauti didesnes pensijas. Pasitraukusieji iš antrosios pensijų pakopos lietuviai „Sodros“ rezervą netikėtai papildė kone milijardu neplanuotų eurų. Jei valdžia šiuos pinigus nuspręstų pravalgyti ir išdalinti – kiekvienas pensininkas metus laiko gautų po papildomą šimtą eurų kas mėnesį.
Dabartinės 750 eurų senatvės pensijos, anot senjorų, nebepakanka patenkinti net būtiniausius poreikius. Anot jų, vaistams, prekėms ir paslaugoms Lietuvoje nuolat brangstant, pensijos turėtų būti bent dvigubai didesnės ir siekti apie pusantro tūkstančio eurų:
„Galėtų būti pusantro, kad pensininkas galėtų oriai gyventi“, – sakė senjorė.
„1000 Eur. mažiausiai, 650 Eur. gaunu, neužtenka vaistams ir viskam“, – minėjo gyventoja.
„Dviejų gabalų tikrai, kad neegzotiškai, bet normaliai, kad nebijotum rankos į kišenę įkišti ir ištraukti“, – juokėsi senjoras.
„Pagal kainas bent 1000 Eur. minimaliai“, – kalbėjo vyras.
„1000–1500 eurų, nes užsidirbome“, – pridūrė senjorė.
Prognozuojamas pensijų didėjimas: kiek augs išmokos kitais metais?
Dabar vidutinė pensija siekia 745 eurų, o pagal Finansų ministerijos atlyginimų augimo prognozes, nuo kurių priklauso ir kasmetinis pensijų indeksavimas, kitąmet pensijos turėtų didėti 8 proc., tai yra apie 65 eurus, tad vidutinė pensija gali siekti apie 810 eurų.
„Atsižvelgiant į ekonominius rodiklius, pensijos didinamos visąlaik apie 10 proc.“ – sakė Seimo komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas.
Besiruošiantys grįžti į valdančiąją koaliciją demokratai kalba, kad kitąmet pensijas būtina didinti labiau nei numato indeksavimo įstatymas. Jie tam nori išleisti pinigus, kuriuos į „Sodrą“ sunešė pasitraukusieji iš antrosios pakopos. Pusei milijono lietuvių atsisakius kaupimo antroje pensijų pakopoje ir atsiėmus savo įmokas ir investicinę grąžą, apie trečdalis sukauptų pinigų, tai yra daugiau kaip 1 mlrd. eurų, jau grįžo į „Sodrą“. Tad, anot buvusio socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, pinigų, kuriuos galima išleisti tam, kad sparčiau didinti pensijas, yra.
„Infliacija smogia labiausiai pažeidžiamoms grupėms, gyvenančioms iš išmokų, sausį nustatytą gauna visus metus išmoką, o infliacija per metus perkamąją galią sumažina, sprendimai turi būti ambicingi“, – aiškino Seimo narys, „demokratas“ Linas Kukuraitis.
Finansų ministras sako – rezervas skirtas krizių valdymui
Iš antrosios pensijų pakopos „Sodra“ buvo suplanavusi šiemet gauti 550 mln. eurų, tačiau pasitraukdami lietuviai dvigubai viršijo prognozes ir „Sodros“ rezervą papildė papildomais 750 mln. eurų. Šią sumą padalinus senatvės pensininkams, kiekvienam pensija padidėtų po 100 eurų kas mėnesį.
Tačiau finansų ministras argumentuoja, kad iš antrosios pensijų pakopos milijardas eurų pateko ne į „Sodros“ kasą kasdieniams poreikiams, o į rezervą, kurį kaupia galimoms ekonominėms krizėms. O kai pasaulis ir finansų rinkos pastaruoju metu tokie nestabilūs, finansų ministras apie „Sodros“ rezervo dalybas kalba nenoriai.
„Pensijos kitais metais tikrai didės, rezervo naudojimas – atviras klausimas, kuris biudžeto formavimo metu išsispręs“, – kalbėjo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Socialdemokratas Algirdas Sysas į „Sodros“ rezervą taip pat ragina giliai nagų nekišti.
„Rezervas reikalingas, jei įvyktų kataklizmai, negalėtume laiku surinkti reikiamą sumą išmokoms. Buvo atvejų, kai Lietuvoje 2–3 mėn. vėlavo, neturėjom rezervo. Apie rezervo dalinimą dabartinėje vyriausybėje niekas nekalba“, – pasakojo A. Sysas.
O ekonomistas Tadas Povilauskas kritikuoja „Sodrą“, kad ji beveik 7 milijardų rezervą laiko tarsi kojinėje ir investuoja labai konservatyviai. Anot ekonomisto, „Sodra“ nepasinaudoja galimybėmis rezervą investuoti už didesnes palūkanas.
„Grąža, kurią uždirba „Sodros“ rezervas – iki 2 proc. Pinigai laikomi centriniame banke, investuojama į saugius vertybinius popierius, grąža nedidelė“, – minėjo ekonomistas Tadas Povilauskas.
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat siūlo Seimui didesnę „Sodros“ rezervo dalį naudoti dabartiniams pensininkams – mažiausiai 20 proc. rezervo perviršio.
Šaltinis: TV3.LT
