Naujas tyrimas: ką mes valgome?

Naujienos

Maisto produktų etiketės – tiesiausias kelias suprasti, kokios prekės gali pakenkti sveikatai

Užėjus į maisto prekių parduotuves pirkėjus pasitinka didžiulis asortimentas. Žmonės viliojami ne tik įvairiomis akcijomis, bet ir dailiomis pakuotėmis, neįprastomis spalvomis bei net po ilgo gulėjimo lentynose vis dar nepriekaištingai atrodančiais produktais. Tačiau platus parduotuvių asortimentas dažnu atveju pasižymi ir kitu aspektu – etiketėmis, kurios stebina įvairių maisto priedų gausa. Tad ką iš tiesų mes valgome?

Deja, daugelis pirkėjų neatkreipia dėmesio į etiketes arba nesupranta jų turinio. Įvairūs „E“ priedai, pažymėti sutartiniais skaičiais, dažniausiai nesukelia noro padėti produkto atgal į lentyną, nes tuo nesidomintiems žmonėms nėra žinomi perspėjimai apie galimą šalutinį poveikį. Etiketėse taip pat galima išvysti daug nežinomų pavadinimų, po kuriais slepiasi iš vabalų ar kitų neįprastų dalykų pagamintos medžiagos. O negana to, daugybė žmonių apskritai neskaito maisto sudėties.

Tam, kad išsiaiškintumėme, ką iš tiesų valgo Lietuvos gyventojai, nusprendėme atlikti išsamų 77.lt tyrimą. Jo metu prašėme fotografuoti dažnai vartojamų maisto produktų bei gėrimų etiketes. Tad šį kartą aptarsime įvairias prekes ir jose randamus „E“ priedus, neapsistojant nei ties konkrečiu gamintoju, nei ties vos viena maisto rūšimi. O būtent taip ir atrodo daugelio žmonių šaldytuvai – pilni skirtingų, vienai rūšiai ar gamintojui nepriklausančių produktų.

Maisto priedų nauda ir žala: ar tikrai visi priedai blogi ir sukelia šalutinį poveikį?

Šiuolaikinėje maisto pramonėje dėl ilgesnio galiojimo laiko, ryškių spalvų žavesio, geresnio skonio ir kitų priežasčių ypač plačiai naudojami įvairūs maisto priedai. Šios medžiagos – nuo konservantų iki skonio stipriklių – yra neatsiejama maisto pramonės dalis.

Viskas prasidėjo gan nekaltai, nes dar ankstyvosiose civilizacijose konservavimui ir skoniui gerinti buvo naudojamos natūralios medžiagos: druska, įvairūs prieskoniai ar actas. Tačiau XIX amžiuje, didėjant perdirbtų maisto produktų kiekiui, neabejotinai išaugo ir įvairių priedų naudojimas. O XX amžiuje pasaulis išgyveno tikrų tikriausią sintetinių priedų bumą, dėl kurio pradėti naudoti įvairūs nauji, neseniai sukurti junginiai, skirti patenkinti augančius kulinarinius poreikius.

Nors kalbant apie maisto priedus daugelis iš karto pagalvoja apie sintetinius maisto dažus ar skonio stipriklius, iš tiesų įvairūs priedai yra naudojami ne tik tam. Kai kuriais atvejais priedai yra būtini, nes kitaip produktai per greitai suges, nelaikys savo formos ir panašiai. Maisto priedus galima suskirstyti į keturias pagrindines naudojimo sritis:

  • Konservavimas. Viena iš pagrindinių priedų naudojimo priežasčių yra noras pailginti maisto produktų galiojimo laiką. Konservantai, tokie kaip antioksidantai ir antimikrobinės medžiagos, padeda užkirsti kelią gedimui ir išlaikyti šviežumą.
  • Spalvos pagerinimas. Maisto dažikliai, naudojami tam, jog gaminiai atrodytų vizualiai patrauklesni. Juk ryškios ar neįprastos spalvos vilioja daugelį pirkėjų, o ypač – vaikus. Tiesa, dažikliai naudojami ne tik saldumynuose, bet netgi mėsos produktų gamyboje.
  • Skonio stiprinimas. Skonio stiprikliai, saldikliai ir kiti kokį nors skonį suteikiantys priedai yra naudojami tam, kad produktas įgautų tam tikrą trokštamą skonį. Taip vartotojai viliojami tokiais maisto produktais, kurie dažnu atveju skiriasi nuo namuose pasigamintų natūralių patiekalų.
  • Tekstūros gerinimas. Stabilizatoriai ir tirštikliai pagerina maisto tekstūrą. Jie neleidžia sudedamosioms dalims atsiskirti arba susidaryti nepageidaujamoms tekstūroms, kurias būtų nemalonu valgyti.

Nors daugelis maisto priedų paprastai pripažįstami saugiais, kai naudojami laikantis nustatytų normų, visgi įvairūs moksliniai tyrimai, auganti ligų statistika ir netylančios ekspertų diskusijos neleidžia užmiršti, kad priedai gali sukelti įvairių sveikatos problemų. Ekspertai dažniausiai išskiria kelis esminius maisto priedų naudojimo minusus:

  • Tam tikri priedai, tokie kaip sulfitai ir dirbtiniai dažikliai, kai kuriems asmenims gali sukelti alergines reakcijas arba kitas šalutines reakcijas. Dažniausiai nepageidaujamas poveikis pasižymi skrandžio veiklos sutrikimais, bėrimu, hiperaktyvumu (vaikams).
  • Mityba, kurioje yra daug perdirbtų maisto produktų, gali sukelti pernelyg didelį tam tikrų maisto priedų suvartojimą, o tai gali sukelti pavojų sveikatai. Labai svarbu išlaikyti subalansuotą bei įvairią mitybą ir stengtis vengti didelio maisto priedų kiekio.

Svarbu pažymėti, jog nepaisant to, kad priedų naudojimą bei saugumą prižiūri su maisto sauga susijusios institucijos, į prekybą vis tiek patenka žalingų priedų. Medžiagos, kurios seniau buvo laikytos saugiomis, ne sykį buvo pripažintos kaip žalingos sveikatai, kai atsirado pakankamai tai liudijančių mokslinių įrodymų.

Pavyzdžiui, nuo 1870-ųjų iki 1920-ųjų boro rūgštis buvo plačiai naudojama kaip saugus maisto konservantas. Tik po Pirmojo pasaulinio karo ji pagaliau buvo uždrausta dėl savo toksiškumo, kuris įrodytas atliekant tyrimus su gyvūnais ir žmonėmis. O Antrojo pasaulinio karo metu, kai skubiai prireikė pigių, prieinamų maisto konservantų, boro rūgštis ir vėl kuriam laikui pasitelkta maisto gamyboje[1]. O kas gali užtikrinti, kad panašiai nenutiks ir su kitais šiuo metu saugiais laikomais priedais?

Taigi, nors negalime pilnai išvengti maisto priedų, yra svarbu tikrinti maisto produktų etiketes ir rinktis kuo natūralesnius variantus. Tik taip galime sumažinti tikimybę, jog maisto priedai padarys neigiamą įtaką sveikatai.

Mėsos gaminiuose – skonio stiprikliai, maistiniai dažai ir kiti priedai

Jei norisi mėsos, geriausia rinktis neapdorotos mėsos variantus. O perkant dešras, kumpius ir kitus mėsos produktus neabejotinai galima išvysti ne vieną priedą. Mėsos gaminiuose esančios medžiagos naudojamos gerinti produkto išvaizdą, skonį, kvapą ir norint prailginti tinkamumo vartoti laiką.

Pavyzdžiui, atliekant 77.lt tyrimą gavome pieniškų dešrelių etiketę. Nors pažymėta, kad tai yra aukščiausios rūšies produktas, tačiau dešrelių gamyboje vis tiek neapsieita be „E“ priedų. Etiketėje minimi: konservantas E250, tirštikliai E466 ir E407a, stabilizatorius E331, emulsiklis E450, antioksidantai E330 ir E316 bei aromato ir skonio stipriklis E621.

Aukščiausios rūšies dešrelėse yra nemažai priedų. 77.lt nuotrauka
Aukščiausios rūšies dešrelėse yra nemažai priedų. 77.lt nuotrauka

Tik šiek tiek mažiau „E“ priedų turi gautas aukščiausios rūšies karštai rūkyto servelato pavyzdys. Jo gaminime naudotas aromato ir skonio stipriklis E621, antioksidantas E301, stabilizatoriai E450 ir E451, dažiklis E120 ir konservantas E250.

Karštai rūkytas servelatas irgi turi ne vieną „E“ priedą. 77.lt nuotrauka
Karštai rūkytas servelatas irgi turi ne vieną „E“ priedą. 77.lt nuotrauka

Norintys sutaupyti laiko dažnai renkasi įvairius pusgaminius, kuriuos tereikia iškepti. Tačiau marinatuose skęstantys, kvapnūs ir skaniai atrodantys produktai iš tiesų irgi turi ne vieną „E“ priedą. Pavyzdžiui, viščiukų sparnelių peteliai bruknių marinate turi keturis maisto priedus: rūgštingumą reguliuojančias medžiagas E262ii bei E330 ir tirštiklius E412 bei E415.

O štai šviežiose itališkose kiaulienos dešrelėse su sūriu ir pomidorais slepiasi net šeši maisto priedai: aromato ir skonio stipriklis E621, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos E262, E327 bei E331, antioksidantas E301 ir stabilizatorius E451. Verta paminėti, kad tarp šių dešrelių sudedamųjų dalių galima rasti ir palmių riebalus. Nors palmių aliejus yra itin dažnai naudojamas maisto pramonėje, tačiau yra žinoma, kad šių riebalų reikėtų vengti ir vartoti kuo mažiau.

Net dešimt maisto priedų buvo panaudoti gaminant marinuotą pikantišką kiaulienos šašlyką. Tarp sudedamųjų dalių pažymėta: tirštikliai E412, E415, E410 bei E401, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos E330 bei E260, antioksidantas E223, konservantai E202, bei E211, kvapioji medžiaga, dažiklis E160a ir antioksidantas E300.

Sausai marinuoti braziliški kiaulienos šoninės kepsneliai, kurių etiketę gavome, turėjo kur kas mažesnį maisto priedų kiekį. Jų gamyboje buvo panaudotos trys rūgštingumą reguliuojančios medžiagos: E262, E327 ir E331. O lėtai virto kiaulienos troškinio sudėtyje aptikome rūgštingumą reguliuojančias medžiagas E262 bei E330 ir tirštiklius E412 bei E415.

Aukščiausios rūšies šaltai rūkytos kiaulienos šoninėje radome keturis „E“ priedus. Tarp sudedamųjų dalių buvo stabilizatorius E450, antioksidantai E300 bei E325 ir konservantas E250.

Kiaulienos šoninėje taip pat yra keletas „E“ priedų. 77.lt nuotrauka
Kiaulienos šoninėje taip pat yra keletas „E“ priedų. 77.lt nuotrauka

Taip pat gavome kitą „E“ priedais „praturtintą“ pavyzdį – vytintus nugarinės „čipsus“. Jų gamyboje buvo panaudota antioksidantas E301, aromato stipriklis E621, lipnumą reguliuojančios medžiagos E551 bei E535 ir konservantas E250. Identiškas sudedamąsias dalis turėjo ir šaltai rūkytos kiaulienos file pavyzdys.

Gautoje vytinto saliamo etiketėje radome šiek tiek mažiau maisto priedų. Čia buvo paminėtas konservantas E250, taip pat antioksidantas E301 ir E392. O kito gamintojo vytinto saliamio etiketėje jau jau buvo įrašyta dvigubai daugiau „E“ priedų: antioksidantai E301, E316 bei E392, aromato ir skonio stipriklis E621, stabilizatorius E450 ir konservantas E250.

Tai puikiai įrodo, kad maisto priedų kiekis priklauso ne tik nuo konkrečios maisto rūšies, bet ir nuo gamintojo pasirinktų būdų, kaip pasiekti norimą rezultatą gaminant maisto produktus. Dažnu atveju galima išvengti bent dalies priedų, tačiau gamintojai nusprendžia eiti lengvesniu keliu ir vietoj natūralesnių priemonių rinktis sintetines.

Mėsos užkandžiuose neretai būna įvairių „E“ priedų, tačiau ne visi iš jų gali sukelti nepageidaujamą poveikį. 77.lt
Mėsos užkandžiuose neretai būna įvairių „E“ priedų, tačiau ne visi iš jų gali sukelti nepageidaujamą poveikį. 77.lt
Mėsos gaminiuose esantys  priedai naudojami dėl įvairių priežasčių. 77.lt nuotrauka
Mėsos gaminiuose esantys priedai naudojami dėl įvairių priežasčių. 77.lt nuotrauka

O štai šaltai rūkytame kumpyje aptikome dar vieną iki šiol nepaminėtą „E“ priedą – konservantą E252. Nors Europoje šis priedas yra leidžiamas, tačiau jau žinoma, kad jo reikėtų vengti hiperaktyviems vaikams bei žmonėms, turintiems problemų su inkstų veikla.

Kai kurie „E“ priedai yra vis dar leidžiami, nors egzistuoja mokslinių įrodymų apie galima jų žalą. 77.lt nuotrauka
Kai kurie „E“ priedai yra vis dar leidžiami, nors egzistuoja mokslinių įrodymų apie galima jų žalą. 77.lt nuotrauka

Mėsos maisto priedų reikšmės: nuo skonio stipriklių iki dažų

Tiesa, svarbu pažymėti, kad ne visi „E“ priedai laikomi kenksmingais ir galinčiais sukelti nepageidaujamų reakcijų. Ką reiškia visi aukščiau paminėti priedai? Trumpi „E“ priedų paaiškinimai[2]:

  • E120: Tai iš vabzdžių dažniausiai verdama medžiaga, vadinama karminu. Jis gali sukelti alergines reakcijas ir neigiamai veikti vaikus.
  • E160a: Karotenų mišinys, beta karotenas. Jo būna svieste, margarine, majoneze, pudinguose, jogurte, saldumynuose, sriubiose. Natūraliai provitaminas A yra randamas morkose ir kituose geltonuose vaisiuose ir daržovėse. Šis maisto priedas nėra pavojingas žmonėms, tačiau labai dideli jo kiekiai gali nudažyti odą geltona spalva ar net sukelti apsinuodijimą.
  • E202: Taip žymimas kalio sorbatas. Šiandieniniais duomenimis jis nėra pavojingas žmonėms.
  • E211: Natrio benzoatas šiandieniniais duomenimis yra laikomas pavojingu žmogaus sveikatai. Kai kuriems žmonėms benzoinės rūgšties ir benzoatų vartojimas gali atpalaiduoti histaminą ir išprovokuoti alergiją. Taip pat yra žinoma, kad naudojant šį maisto priedą drauge su askorbo rūgštimi (vitaminu C), gali išsivystyti vėžys. Perspėjama ir dėl astmos priepuolių, hiperaktyvumo tikimybės. Nepaisant to, jis vis dar naudojamas gaminant vaisių pyragus, saldumynus, margariną, padažus salotoms, nealkoholinius gėrimus ir kitus produktus[3].
  • E223: Taip žymimas natrio metabisulfitas, kuris naudojamas konservuotuose vaisiuose, džiovintuose vaisiuose ir riešutuose, paruoštuose krienuose, taip pat dešroje, saldumynuose, aliejuje, aluje, vyne, gaiviuosiuose gėrimuose ir t. t. Nors jis vis dar leidžiamas naudoti tačiau rekomenduojama vengti šio konservanto. Nuo per didelės koncentracijos gali pasireikšti alergijos, migrenos ar astmos simptomai, taip pat gali suardyti dalį vitaminų. Ypač nerekomenduojamas alergiškiems ir astma sergantiems asmenims.
  • E250: Tai dirbtinis konservantas ir spalvos fiksatorius, kuris ypač dažnai naudojamas gaminant rūkytas dešreles, rūkytą žuvį, kumpį, šaldytą picą, taip pat mėsą, konservuotus mėsos produktus. Jis padeda mėsos gaminiams suteikti šviežią raudoną spalvą ir drauge ilgina mėsos gaminių tinkamumo trukmę. Deja, šiandieniniais duomenimis šis konservantas yra pavojingas žmogaus sveikatai. E250 ypač reikėtų vengti alergiškiems ir astma sergantiems asmenims. Didelės koncentracijos netgi gali sureaguoti su hemoglobinu. Būtent todėl nitritai neleidžiami vaikų iki 6 mėnesių amžiaus produktuose, nes mažų vaikų hemoglobinas yra kitoks nei suaugusiųjų, jis kur kas greičiau reaguoja su nitritais. Be to, vartojant E250 formuojasi kancerogeniniai N-nitrozaminai. Jis nerekomenduojamas hiperaktyviems vaikams ir yra laikomas vienas iš migreną skatinančių veiksnių.
  • E252: Šiuo sutartiniu kodu žymimas kalio nitratas. Tai yra dirbtinis konservantas ir spalvos fiksatorius, kuris dažnai naudojamas rūkytoje, konservuotoje, perdirbtoje mėsoje, žuvyje, sūryje ir šakniavaisiuose. Nors jis nėra draudžiamas maisto pramonėje, tačiau laikomas „E“ priedu, kurio reikėtų vengti hiperaktyviems vaikams bei žmonėms, turintiems problemų su inkstų veikla. Pažymėtina, kad kaitinant šią medžiagą ji išskiria labai toksiškus garus. Be to, kai kurios šalys jau yra uždraudusios E252, dėl galimo kancerogeniškumo ir dėl žinių, jog šis konservantas gali skatinti hiperaktyvumą ir daryti žalą reprodukcinei sistemai[4].
  • E260: Taip žymima acto rūgštis, kuri naudojama kaip rūgštingumą reguliuojanti medžiaga. Šis konservantas pasitelkiamas gaminant aštrius padažus, salotas ir marinuotas daržoves. Nors acto rūgštis yra nepavojinga žmogaus organizmui, visgi rekomenduojama jos vengti tiems žmonėms, kurie netoleruoja acto.
  • E262ii: Taip žymimas natrio diacetatas. Jis dažniausiai naudojamas kaip konservantas, prailginantis maisto galiojimo laiką ir kvapioji medžiaga, suteikianti pikantišką acto skonį. Natrio diacetatas taip pat naudojamas siekiant koreguoti pH maiste. Šiuo metu manoma, jog E262ii yra saugus vartoti[5].
  • E300: Tai tėra askorbo rūgštis, kuri natūraliai randama daugelyje vaisių bei daržovių. Ji yra naudinga sveikatai. Tiesa, pramoniniu būdu naudojamas cheminis sintetinis produktas, kuris gali būti genetiškai modifikuotas. Askorbo rūgštis stabilizuoja raudoną mėsos spalvą, taip pat naudojama konservavimo ir miltų apdorojime, piene, pieno ir grietinės milteliuose, cukraus gaminiuose, gaiviuosiuose gėrimuose, vyne, šaldytoje žuvyje, kūdikių maiste ir t. t.
  • E301: Taip žymimas natrio askorbatas – dirbtinis askorbo rūgšties natrio junginys. Šis priedas laikomas saugiu naudoti, tačiau verta paminėti, kad jis gali būti genetiškai modifikuotas.
  • E316: Dar vadinamas natrio eritorbatu. Tai dirbtinis izoaskorbo rūgšties natrio junginys, kuris naudojamas nealkoholiniuose gėrimuose, mėsoje ir paukštienoje. Nors jo reikėtų vengti alergiškiems ar astma sergantiems žmonėms, tačiau dabartinėmis žiniomis E316 yra nepavojingas sveikatai.
  • E325: Taip žymimas natrio laktatas, kuris naudojamas kaip drėgmę išlaikanti medžiaga, užpildas ir antioksidatorius. Ši medžiaga gaunama iš sojų, saulėgrąžų arba rapsų aliejaus ir pasitelkiama vandeniui bei riebalams sujungti. Dažniausiai naudojama dešrų, paruoštų produktų ir konditerijos gaminiuose. Nors natrio laktatas laikomas nepavojingu sveikatai, tačiau jis nerekomenduojamas kūdikiams ir vaikams, kadangi jų organizme dar tinkamai neišsivystęs kepenyse esantis fermentas, metabolizuojantis D- ir DL- laktatus[6].
  • E327: Taip žymimas kalcio laktatas. Jis naudojamas sūrių, grietinėlės, sriubų, kepimo miltelių gamyboje. Pieno rūgštis ir laktatai pasitelkiami kaip konservantai, dažniausiai prieš mieles ir grybus. Jie taip pat naudojami norint pagerinti vaisių, daržovių bei bulvių struktūrą perdirbimo metu. Ši medžiaga laikoma saugi naudoti. Leidžiama paros norma taip pat nėra nustatyta, tačiau būtina pabrėžti, jog D-ar DL-laktatų (stereoizomerų) nereikėtų duoti kūdikiams ar vaikams, nes jų organizme dar tinkamai neišvystytas kepenyse esantis fermentas, metabolizuojantis šias formas į laktatą[7].
  • E330: Tai tėra elementari citrinų rūgštis, kuri veikia kaip rūgštingumą reguliuojanti medžiaga ar aromato stipriklis. Citrinų rūgštis taip pat sumažina vaisių bei daržovių fermentinį minkštumo patamsėjimą ir padidina gelio stiprumą marmeladuose. Šis maisto priedas laikomas saugiu ir jam nėra nustatytų jokių paros normų. Tačiau labai retais atvejais pasitaiko alerginių reakcijų.
  • E331: Dar vadinamas patent mėlynuoju V dažikliu. Šis dažiklis nerekomenduojamas hiperaktyviems vaikams. Be to, kaip ir su ne vienu kitu sintetiniu maisto dažikliu, gali išryškėti alergija, taip pat pradėti pykinti, pažemėti kraujo spaudimas.
  • E392: Taip žymimi rozmarinų ekstraktai, kurie naudojami kaip antioksidantas, padedantis apsaugoti maistą nuo gedimo. Jis laikomas saugiu naudoti, tačiau kaip ir su dauguma kitų maisto priedų, išlieka alerginių reakcijų ir žarnyno problemų tikimybė.
  • E401: Taip žymimas natrio alginatas, kuris naudojamas kaip tirštiklis, stabilizatorius ir stingdiklis. E401 dažniausiai būna likeryje, įvairiuose konditerijos gaminiuose, piene, sūryje, leduose. Šiuo metu manoma, kad natrio alginatas yra nepavojingas sveikatai, tačiau genetiškai modifikuotų organizmų nenorintys vartoti asmenys turėtų vengti šio priedo. Be to, vartojant produktus su aukšta šio priedo koncentracija gali pabloginti geležies panaudojimą[8].
  • E407a: Tai perdirbti eucheuma jūros dumbliai. E407a naudojamas kaip tirštiklis ir stabilizatorius. Dabartiniais duomenimis šis maisto priedas yra nekenksmingas žmonėms.
  • E410: Tai saldžiųjų ceratonijų derva, kuri pasitelkiama kaip natūrali tirštinanti medžiaga. E410 gaminama iš akacijos sėklų ir yra nepavojinga žmonėms. Ši medžiaga dažniausiai naudojama glajuje, kepiniuose, pieno kokteiliuose, taip pat pasitelkiama kaip kakavos pakaitalas.
  • E412: Taip žymima guaro derva kuri naudojama kaip tirštiklis, emulsiklis ir stabilizatorius. Ji dažniausiai pasitelkiama gaminant glajų, duoną ir kitus kepinius, kečiupą, padažus, majonezą bei jogurtus. Ši medžiaga laikoma nepavojinga, tačiau didelė koncentracija gali sukelti mikrofloros rūgimą žarnyne, kuris pasireiškia dujų kaupimųsi ir pūtimu.
  • E415: Tai yra ksantano derva, kuri naudojama kaip tirštiklis, emulsiklis ir stabilizatorius. Ši medžiaga dažniausiai naudojama gaminant garstyčias ir salotų padažus. Šiandieniniais duomenimis E415 yra nepavojingas sveikatai, tačiau didelė koncentracija gali iššaukti dujų kaupimąsi ir pūtimą.
  • E450: Šiuo numeriu žymimos natro/kalio/kalcio druskos su fosfatais. Visos šios druskos gaunamos sintetiniu būdu, iš atitinkamo karbonato ir fosforo rūgšties. Mėsos gaminių atveju veikiausiai naudotas E450(iii), kuris suriša metalų jonus ir apsaugo nuo spalvos pasikeitimo. O duonos gaminiuose naudojamas E450(vi), kuris kildina gaminius ir drauge yra kalcio šaltinis. Vartojant didelę E450 koncentraciją gali sutrikti kai kurie medžiagų apykaitos procesai, nes forfatai turi didelę reikšmę medžiagų apykaitai.
  • E451: Taip žymimi pentanatrio trifosfatas ir pentakalio trifosfatas, kurie yra naudojami kaip stabilizatoriai, emulsikliai ir rūgštingumą reguliuojančios medžiagos. Jie dažniausiai naudojami glajuje, kiaušinių, bulvių gaminiuose, lydytame sūryje, dešroje, žuvies gaminiuose ir įvairiuose kepiniuose. Rekomenduojama vengti E451. Didelės koncentracijos gali sutrikdyti kai kuriuos medžiagų apykaitos procesus, nes fosfatai turi didelę reikšmę medžiagų apykaitai. Galimos pasekmės: vaikų hiperaktyvumas, kaulų retėjimas, šlakų nusėdimas.
  • E535: Tai natrio ferocianidas, kuris naudojamas kaip stabilizatorius, dirbtinė lipnumą reguliuojanti medžiaga. Šiandieniniais duomenimis E535 yra nepavojingas sveikatai.
  • E551: Taip žymimas silicio oksidas – rūgštingumą reguliuojanti medžiaga, kuri taip pat naudojama kaip dirbtinė tešlos kildymo medžiaga. Šis priedas dažnai pasitelkiamas alaus, konditerijos gaminių ir dešrelių gamyboje. Jis nėra pavojingas sveikatai.
  • E466: Šiuo numeriu žymima karboksimetilceliuliozė, kuri naudojama kaip tirštiklis, stabilizatorius ir emulsiklis. Jos būna daugelyje produktų, įskaitant dribsnius, užkandžių batonėlius, šaldytus tortus, glajų, likerį, greitai paruošiamus makaronus, padažus, tepamajame sūryje ir t. t. Šis maisto priedas laikomas nepavojingu žmogaus sveikatai, tačiau didelės koncentracijos gali sukelti tokių žarnyno problemų kaip vidurių užkietėjimas, pūtimas ar diarėja.
  • E621: Tai mononatrio glutamatas, kuris padeda sustiprinti kitus skonius ir tuo pačiu sumažinti druskos poreikį maisto produktuose. Glutamo rūgšties (E620) ir glutamatų yra visuose baltymuose, o laisvų glutamatų didelėmis koncentracijomis randama bręstančiame sūryje, piene, sardinėse, pomidoruose. Pramoniniu būdu gaminama iš melasos bakterinės fermentacijos būdu, tačiau taip pat gaunama iš glitimo, sojų baltymų. Mokslininkai yra pastebėję ne vieną šalutinį poveikį, bet aiškių mokslinių įrodymų apie galimą žalą vis dar trūksta.

Verta pažymėti, jog nepaisant gautų etikečių gausos, aptikome ne visus žinomus „E“ priedus. Deja, jų yra kur kas daugiau ir dalies jų tikrai vertėtų vengti. Pavyzdžiui, E142E150E133E132 ir daug kitų.

Beje, kartais žmonėms kyla klausimų ne tik dėl „E“ priedų sutartinių ženklų, bet ir kitų sudedamųjų dalių. Pavyzdžiui, virto kalakutienos kumpio sudėtyje radome ne tik tirštiklį E407, rūgštingumą reguliuojančią medžiagą E451, stabilizatorių E452, antioksidantą E301 bei konservantą E250, bet ir sojos baltymų izoliatą ir maltodekstriną. Sojos baltymų izoliatas yra baltymas, gaunamas iš sojos pupelių ir neturi neigiamo poveikio. O maltodekstrinas yra nearomatizuotas polisacharidas, sudarytas iš gliukozės vienetų.

Kalakutienos kumpyje irgi yra „E“ priedų. 77.lt nuotrauka
Kalakutienos kumpyje irgi yra „E“ priedų. 77.lt nuotrauka

O štai aukščiausios rūšies vytinta jautiena turi kur kas trumpesnį papildomų sudedamųjų dalių sąrašą. Etiketėje galima rasti tik vieną „E“ priedą – E250, kurį jau aptarėme prieš tai. Tiesa, joje taip pat yra naudojamas cukrus, bet tai vis tiek kur kas sveikesnis pasirinkimas.

Aukščiausios rūšies vytintoje jautienoje buvo aptiktas tik vienas „E“ priedas. 77.lt
Aukščiausios rūšies vytintoje jautienoje buvo aptiktas tik vienas „E“ priedas. 77.lt

 

Aukščiausios rūšies vytinta kiaulienos dešra taip pat pasirodė turinti kur kas mažiau „E“ priedų nei rūkytos dešros. Tarp sudedamųjų dalių pažymėta tik antioksidantas E330, aromato ir skonio stipriklis E621 ir konservantas E250. O vytintas ispaniškas saliamis savo sudėtyje turėjo antioksidantą E301 ir konservantus E250 bei E252.

Vytintuose mėsos produktuose „E“ priedų mažiau nei rūkytuose. 77.lt nuotrauka
Vytintuose mėsos produktuose „E“ priedų mažiau nei rūkytuose. 77.lt nuotrauka

Įvairios mišrainės, pusfabrikačiai ir kiti jau pagaminti patiekalai pasižymi priedų gausa

Jei norisi surasti pačius nesveikiausius maisto produktus, tikriausiai paprasčiausias būdas su jais susidurti – užsukti į greitai pagaminamo maisto ar jau pagamintų patiekalų bei užkandžių skyrius. Čia parduodamų prekių priedų sąrašas dažnu atveju yra toks gausus, kad su juo vargiai gali lygintis įprasti, nedaug apdoroti maisto produktai.

Atliekant 77.lt tyrimą į mūsų rankas pakliuvo daugybė tokio maisto pavyzdžių. Štai nusprendus įsigyti paprastą mišrainę su pupelėmis, obuoliais ir duona, drauge gausite visą puokštę „E“ priedų: E412, E415, E410, E401, E330, E260, E202, E211, E160a, E509 ir E251. Panaši situacija ir su kitomis mišrainėmis ar salotomis. Aštrių vištienos salotų su šparaginėmis pupelėmis etiketėje pažymėta: E412, E415, E410, E401, E330, E260, E202, E211, E331, E500. O burokėlių salotose su majonezu yra tokie maisto priedai: E412, E410, E401, E330, E202, E211, E260.

Jau pagamintoje mišrainėje yra daugybė maisto priedų. 77.lt nuotrauka
Jau pagamintoje mišrainėje yra daugybė maisto priedų. 77.lt nuotrauka

Mėgstantys valgyti įvairias bandeles, tortus ar kitus konditerijos gaminius irgi turėtų suklusti, nes juose gali būti daugybė maisto priedų. Pavyzdžiui, į mūsų rankas pakliuvo kruasanų su įdaru etiketė. Joje pažymėti tokie maisto priedai: E466, E471, E472e, E460, E468 ir E300. O ananasiniai, šokoladu aplieti saldainiai savo sudėtyje turėjo E322, E500, E503 ir E270.

Kruasanuose yra daug maisto priedų. 77.lt nuotrauka
Kruasanuose yra daug maisto priedų. 77.lt nuotrauka
Saldainiuose irgi neretai būna įvairių „E“ priedų. 77.lt nuotrauka
Saldainiuose irgi neretai būna įvairių „E“ priedų. 77.lt nuotrauka

O kitokį įdarą turinčiuose kruasanuose pažymėti dar du maisto priedai, kurių nebuvo aukščiau minėtų kruasanų pavyzdyje. Gautoje etiketėje yra nurodyti E471 ir E322 maisto priedai.

Kepiniuose dažnai būna įvairių maisto priedų. 77.lt nuotrauka
Kepiniuose dažnai būna įvairių maisto priedų. 77.lt nuotrauka

Kalbant apie kepinius, varta paminėti ir duonos produktus. Pavyzdžiui, sumuštinių duonos gamyboje dažniausiai naudojamas ne tikras pienas, o pieno milteliai. Be to, gavome etiketės pavyzdį, kurioje nurodyta, kad sudėtyje yra emulsiklis E481. Kitas gautos duonos pavyzdys atrodė gan sveikas, su saulėgrąžomis ir kitais naudingais sveikatai priedais, tad jis yra geresnis pasirinkimas.

Pramoniniu būdu gaminamos duonos gamintojai dažniausiai naudoja pieno miltelius. 77.lt nuotrauka
Pramoniniu būdu gaminamos duonos gamintojai dažniausiai naudoja pieno miltelius. 77.lt nuotrauka
Duonos su saulėgrąžomis sudėtis. 77.lt nuotrauka
Duonos su saulėgrąžomis sudėtis. 77.lt nuotrauka

Na, o jeigu norisi tikros „E“ priedų bombos, visada verta atsisukti į greitai paruošiamus makaronus, traškučius ar kitus panašaus tipo produktus. Be tokių gan nesveikų ingredientų kaip palmių riebalai, mūsų gautoje greitai paruošiamų makaronų etiketėje taip pat buvo: E621, E635, E392, E306, E300.

Greitai paruošiami makaronai tikrai nėra sveikiausias pasirinkimas. 77.lt nuotrauka
Greitai paruošiami makaronai tikrai nėra sveikiausias pasirinkimas. 77.lt nuotrauka

Geriant įvairius jau paruoštus gėrimus, kuriuos tereikia užpilti vandeniu, irgi vertėtų atkreipti dėmesį į pakuotės turinį. Pavyzdžiui, į mūsų rankas pakliuvo populiarios tirpios kavos etiketė, kurioje tarp sudedamųjų dalių įrašyti E452, E471, E481, E551 ir E340 maisto priedai.

Gaminant tirpią kavą naudojami įvairūs maisto priedai. 77.lt nuotrauka
Gaminant tirpią kavą naudojami įvairūs maisto priedai. 77.lt nuotrauka

O kito tirpios kavos gėrimo variantas savo sudėtyje turėjo: E340, E331, E452, E339, E451, E414, E471 ir E472e maisto priedus. Įdomu tai, jog kavos sudėtis smarkiai skyrėsi nuo gauto kakavos gėrimo pavyzdžio, kuriame nebuvo jokių „E“ priedų. Visgi, kakavos gėrimo irgi negalima laikyti sveiku, kadangi jame yra daug cukraus.

Tirpiojo kavos gėrimo sudėtis. 77.lt nuotrauka
Tirpiojo kavos gėrimo sudėtis. 77.lt nuotrauka

Tačiau reikėtų pabrėžti, kad net ir tarp jau pagamintų, valgymui tinkamų maisto produktų galima rasti natūraliai atrodančių ir ilgo „E“ priedų sąrašo neturinčių pasirinkimų. Pavyzdžiui, raugintuose kopūstuose neradome jokių pašalinių medžiagų. Jų gamyboje buvo naudojami tik kopūstai, cukrus, valgomoji druska ir kmynai.

Rauginti kopūstai yra gan sveikas pasirinkimas. 77.lt nuotrauka
Rauginti kopūstai yra gan sveikas pasirinkimas. 77.lt nuotrauka

Net ir pomidorų padažas ar marinuoti agurkai gali atrodyti kaip gan natūraliomis priemonėmis pagamintos maisto prekės. Pavyzdžiui, gavome pomidorų padažo etiketę, kuriame nėra jokių konservantų. Tiesa, jis vis tiek nėra pats sveikiausias pasirinkimas dėl cukraus ir kitų sudedamųjų dalių. Be jokių dirbtinių dažiklių ar kitų „E“ priedų buvo ir gauti marinuoti agurkėliai.

Pomidorų padaže nebuvo konservantų. 77.lt nuotrauka
Pomidorų padaže nebuvo konservantų. 77.lt nuotrauka
Marinuoti agurkai neturi sintetinių priedų. 77.lt nuotrauka
Marinuoti agurkai neturi sintetinių priedų. 77.lt nuotrauka

Kulinarijos produktų maisto priedai: suteikia kvapą, spalvą, konsistenciją

Kulinarijos gaminiuose naudojama daug jau prieš tai paaiškintų maisto priedų. Tačiau be jų radome ir ne vieną kitą dar neaptartą medžiagą. Rastų kulinarijos produktų bei užkandžių „E“ priedų reikšmės:

  • E251: Taip žymimas natrio nitratas, kuris naudojamas kaip dirbtinis konservantas ir spalvos fiksatorius. Šiandieniniais duomenimis rekomenduojama vengti E251, nes jis gali sukelti alergines reakcijas ir iššaukti astmos priepuolius. E251 rekomenduojama vengti hiperaktyviems vaikams.
  • E322: Taip žymimi lecitinai, kurie naudojami margarine, majoneze, leduose, šokolade, kepiniuose, sausainiuose. Lecitinai yra dirbtinis antioksidantas ir konservantas. Nors E322 priskiriamas prie saugių priedų, visgi jis gali sukelti alergiją ar iššaukti astmos simptomus.
  • E339: Tai – mononatrio fosfatas, dinatrio fosfatas, trinatrio fosfatas. E339 dažniausiai naudojamas perdirbtuose mėsos ir sūrio produktuose, taip pat pieno milteliuose. Ekspertai siūlo vengti šio priedo, nes jis gali sukelti alergiją, o astma sergantiems žmonėms gali iššaukti į astmos priepuolį panašius simptomus.
  • E340: Tai – monokalio fosfatas, dikalio fosfatas, trikalio fosfatas. E340 naudojamas kaip rūgštingumą reguliuojanti medžiaga, emulsiklis, stabilizatorius. Jis dažniausiai būna virtoje ar konservuotoje mėsoje, pieno, grietinėlės milteliuose, geriamajame šokolade ir želės produktuose. Nors E340 nėra draudžiamas, tačiau rekomenduojama vengti šio maisto priedo alergiškiems ar astma sergantiems žmonėms. Taip pat svarbu pabrėžti, kad siekiant išvengti kalcio trūkumo, reikėtų naudoti E340 saikingai, nes jis pasižymi kalcio surišimo savybe[9].
  • E414: Taip žymimi akacijų sakai (gumiarabikas). Šis priedas naudojamas saldumynuose kaip tirštiklis, stabilizatorius ir užpildas. Šiandieniniais duomenimis jis nėra pavojingas žmogaus sveikatai.
  • E452: Tai – natrio polifosfatas, kalio polifosfatas, natrio kalcio polifosfatas, kalcio polifosfatas. E452 medžiagos naudojamos kaip dirbtiniai stabilizatoriai, emulsikliai ir rūgštingumą reguliuojančios medžiagos. Šių polifosfatų būna glajuje, kiaušinių, bulvių gaminiuose, lydytame sūryje, dešroje, žuvies gaminiuose, kepiniuose. Specialistai rekomenduoja vengti E452, nes dideli kiekiai gali sutrikdyti kai kuriuos medžiagų apykaitos procesus.
  • E460: Šiuo sutartiniu numeriu žymima celiuliozė. Dažniausiai ji naudojama kaip tirštiklis, tačiau taip pat pasitelkiama kaip emulsiklis, užpildas ar mitybinė skaidula. E460 dažnai būna padažuose, duonoje, sausainiuose ir pyraguose, šaldytuose desertuose, leduose, margarine, bulvių traškučiuose, uogienėje, šokolade ir pieno kokteiliuose. Celiuliozė laikoma nepavojinga žmogui, tačiau didelės celiuliozės dozės gali sukelti žarnyno problemų, tokių kaip vidurių užkietėjimas, pūtimas ar diarėja. Dėl šios priežasties celiuliozė neturėtų būti naudojama kūdikių mityboje.
  • E468: Tai yra skersinio ryšio natrio karboksimetilceliuliozė. E468 dažniausiai naudojama pasterizuotuose produktuose, leduose, pieno produktuose, plaktoje tešloje, pusryčių dribsniuose ir įvairiuose kepiniuose. Šiandieniniais duomenimis E468 yra nepavojinga medžiaga.
  • E471: Taip žymimi riebalų rūgščių monogliceridai ir digliceridai. Jie naudojami kaip emulsikliai, stabilizatoriai ir kaip miltų apdorojimo medžiagos. E471 dažniausiai galima pastebėti karšto šokolado, greitai paruošiamo saldaus kremo mišiniuose, tortų mišiniuose, dehidratuotoje bulvių košėje, forminiuose traškučiuose, purškiamoje grietinėlėje ir putėsių mišiniuose. E471 laikomas saugiu naudoti.
  • E472e: Taip žymimi riebalų rūgščių monogliceridų ir digliceridų monoacetilvyno ir diacetilvyno rūgšties esteriai. Naudojama kaip emulsiklis, stabilizatorius ir miltų apdorojimo medžiaga. Šis maisto priedas padaro gaminį didesnio tūrio, puresnį, vientisesnės formos, taip pat ilgiau išliekantį šviežią, tad jį mėgsta naudoti įvairių kepinių, šaldytų picų ir karšto šokolado mišinių gamintojai. Šiuo metu šalutinis poveikis nėra nustatytas, todėl E472e laikomas saugiu.
  • E481: Taip žymimas natrio stearoil-2-laktatas, kuris naudojamas kaip emulsiklis, stabilizatorius ir miltų apdorojimo medžiaga. E481 dažniausiai pasitelkiamas gaminant duoną, bandeles, tortilijas ir kitus duonos produktus. Šiuo metu manoma, kad E481 yra saugos naudoti ir nesukelia šalutinio poveikio.
  • E509: Kalcio chloridas yra nepavojingas žmonėms. Jis naudojamas gaminant želę, sūrius, raudonuosius marinuotus kopūstus, taip pat skardinėse esančias pupeles.

Neperdirbti produktai – geriausias pasirinkimas norint išvengti maisto priedų

Žinoma, veikiausiai nieko nenustebins faktas, kad maisto prekių parduotuvėse įmanoma rasti daugybę produktų, kuriuose nėra galybės neaiškių maisto priedų. Net ir nesivarginant skaityti etikečių, galima labai paprastai rasti natūralias prekes, mat atsakymą pasufleruoja patys maisto produktai. Dažniausiai kuo jie mažiau perdirbti ir kuo jie arčiau pradinio produkto, tuo mažiau priedų juose rasite.

Pavyzdžiui, pusriebė varškė be jokių papildomų skonį gerinančių priedų pasižymi labai trumpu sudedamųjų dalių sąrašu. Varškė yra pagaminta tik iš pieno ir pieno rūgšties bakterijų kultūrų raugo. O iš varškės gaminamame varškės sūryje tėra valgomoji druska ir riebi varškė.

Varškėje nėra jokių „E“ priedų. 77.lt nuotrauka
Varškėje nėra jokių „E“ priedų. 77.lt nuotrauka
Varškės sūrio sudėtis yra labai natūrali. 77.lt nuotrauka
Varškės sūrio sudėtis yra labai natūrali. 77.lt nuotrauka

Lydytas ghi sviestas taip pat turi tik du ingredientus, mat yra pagamintas iš sviesto riebalų ir vandens. O paprastas sviestas yra gaminamas tiesiog iš grietinėlės. Vos vieną ingredientą teturi ir riešutų kremas, kurio sudėtyje yra tik kepinti žemės riešutai be luobelių.

Ghi sviesto sudėtis. 77.lt nuotrauka
Ghi sviesto sudėtis. 77.lt nuotrauka
Riešutų kremo sudėtis. 77.lt nuotrauka
Riešutų kremo sudėtis. 77.lt nuotrauka

O gautame sūrio etiketės pavyzdyje tarp sudedamųjų dalių įrašyta tik pienas, valgomoji druska, stabilizatorius kalcio chloridas ir bakterijų kultūros. Tiesa, kai kuriems žmonėms gali būti neaišku, kas yra kalcio chloridas, tad čia verta pažymėti, jog tai yra maisto priedas E509, kurį jau aptarėme aukščiau.

Kartais „E“ priedai gali būti parašyti savo pilnu pavadinimu, o ne sutartiniu žymėjimu. 77.lt
Kartais „E“ priedai gali būti parašyti savo pilnu pavadinimu, o ne sutartiniu žymėjimu. 77.lt

Labiau apdirbtas rūkytas lydytas sūris turi daugiau priedų, lyginant su paprastu sūriu. Gautame etiketės pavyzdyje buvo nurodyti E452, E339 ir E331 maisto priedai.

Paprastas sūris yra geresnis pasirinkimas už rūkytą lydytą sūrį. 77.lt nuotrauka
Paprastas sūris yra geresnis pasirinkimas už rūkytą lydytą sūrį. 77.lt nuotrauka

Jogurtas su persikais, kurio etiketės pavyzdį gavome, pasižymėjo ilgesniu sudedamųjų dalių sąrašu. Ir tai visai nestebina, nes jo gamybai reikia daugiau priemonių. Tad būtent mūsų gautame jogurte galima rasti tirštiklį pektiną ir natrio citratą, kuriuos jau aptarėme prieš tai. Natrio citratas (E331) gali sukelti problemų alergiškiems ar astma sergantiems žmonėms, tačiau visiems kitiems yra laikomas saugiu vartoti.

Tiesa, svarbu pažymėti, jog renkantis jogurtą su skoniu galima rasti natūralesnių variantų, kuriuose nėra „E“ priedų. Dažniausiai tokie produktai žymimi kaip ekologiški. Tačiau norint rinktis išties sveikesnį, daug cukraus ar kitų priedų neturintį gaminį, geriausia pirkti natūralaus skonio jogurtą.

Jogurtas su persikais turi du „E“ priedus. 77.lt nuotrauka
Jogurtas su persikais turi du „E“ priedus. 77.lt nuotrauka

O sūreliuose radome dar daugiau įvairių priedų, tad pasikartojo ta pati taisyklė: kuo labiau perdirbtas produktas, tuo daugiau įvairių žmogui nenaudingų medžiagų yra panaudojama produkto gamybos metu. Štai mūsų gautuose etikečių pavyzdžiuose buvo užfiksuoti įvairūs dažikliai, kvapiosios medžiagos, modifikuotas krakmolas ir gan dideli cukraus kiekiai.

Sūreliai pasižymėjo ilgu sudedamųjų dalių sąrašu. 77 lt nuotrauka
Sūreliai pasižymėjo ilgu sudedamųjų dalių sąrašu. 77 lt nuotrauka

Pasižvalgius po kruopų ir miltinių gaminių skyrius, irgi galima pastebėti, kad čia „E“ priedai paprasčiausiai neegzistuoja, nes produktai nebuvo perdirbti. Grikiai, ryžiai ar kitos kruopos neabejotinai savo sudėtyje turės tik minimas kruopas ir galbūt kitų kruopų pėdsakus. O, pavyzdžiui, makaronai yra gaminami tik iš kvietinių miltų, vandens ir ciberžolės.

Makaronų sudėtyje nėra jokių „E“ priedų. 77.lt nuotrauka
Makaronų sudėtyje nėra jokių „E“ priedų. 77.lt nuotrauka

Maistinė vertė: kokio maistingumo maistą reikėtų rinktis?

Kitas svarbus aspektas, norint pasirinkti sveikesnį maistą – maistinė vertė. Deja, nepaisant to, kad koks nors maisto produktas neturi ilgo priedų sąrašo, dar nereiškia, kad jis yra ypač naudingas sveikatai. O dažnam vartotojui vis dar trūksta žinių, kad sugebėtų išsirinkti daug maisto medžiagų turinčius (ang. nutrient-dense) produktus ir drauge sumažintų mažos maistinės vertės (ang. nutrient-poor) produktų naudojimą.

Suvokimą, kokius produktus geriausia rinktis, dar labiau apsunkina tai, jog viena, visiems tinkanti mitybos formulė paprasčiausiai neegzistuoja. Tai priklauso nuo sveikatos būklės, fizinio aktyvumo ir kitų aspektų. Būtent todėl per daugybę metų buvo sugalvota daug skirtingų, vienas kitai prieštaraujančių dietų ir ne sykį keitėsi esminių mitybos taisyklių suvokimas.

Tačiau nepaisant iš pirmo žvilgsnio gan sudėtingos srities, visgi verta skirti kuo didesnį dėmesį tam, kas atsiduria lėkštėje. Juk maistingi, sveikesniais laikomi patiekalai gali padėti stiprinti organizmą, lėtinti senėjimo procesus ir net pagerinti savijautą bei išvaizdą. O kone kiekvienam mažos maistinės vertės produktui įmanoma rasti sveikesnių alternatyvų.

Sveikos mitybos įpročiai gali sumažinti įvairių ligų riziką. Pablo Mercháno Monteso/Unsplash nuotrauka
Sveikos mitybos įpročiai gali sumažinti įvairių ligų riziką. Pablo Mercháno Monteso/Unsplash nuotrauka

Žmogaus organizmui reikalingas maistas, kuris jį aprūpintų vitaminais, antioksidantais, skaidulomis ir kitais žmogaus organizmui itin svarbiais mikroelementais. Kai dėl skurdaus maitinimosi pradeda trūkti įvairių maisto medžiagų, gali išryškėti prasta fizinė bei psichologinė savijauta, taip pat didėja tikimybė, jog atsiras įvairūs sveikatos sutrikimai.

Norint atrasti daug maisto medžiagų turinčius produktus, galioja panašios taisyklės kaip ir bandant išsirinkti mažiau sintetinių priedų turintį maistą. Daug maisto medžiagų turi mažai apdorotas ar neapdorotas maistas, toks kaip grūdinės ir ankštinės kultūros, uogos, riešutai, sėklos, miško grybai, įvairios daržovės. Vertinga yra ir riebi jūrinė žuvis, kitos jūrų gėrybės, augaliniai aliejai, liesa balta mėsa, kiaušinio baltymai[10].

Didelės maistinės vertės produktai:

  • Įvairios lapinės, ropinės, kryžmažiedės ir kitos daržovės. Jos suteikia žmogaus organizmui gyvybiškai svarbių vitaminų ir mineralų.
  • Riešutai ir sėklos: tinka migdolai, linų sėmenys, ispaninių šalavijų (chia) sėklos ir kiti produktai, nes juose yra daug sveikųjų riebalų.
  • Uogos: tinka įvairiausios uogos, tokios kaip mėlynės, avietės, braškės. Jų sudėtyje yra daug antioksidantų, skaidulų ir vitamino C.
  • Ankštiniai augalai: tokiuose augaluose kaip avinžirniai, lęšiai, pupelės yra daug augalinių baltymų, skaidulų, vitaminų ir mineralų, kurie ypač naudingi žmonėms.
  • Nerafinuoti grūdai: rudieji ryžiai, bolivinės balandos (kynva), viso grūdo ruginė ar kvietinė duona turėtų būti įtraukta į sveikos mitybos principų besilaikančio žmogaus mitybą, nes šiuose produktuose gausu maistinių skaidulų, geležies, vitamino B ir kitų mineralų.

O štai mažos maistinės vertės produktai yra traškučiai, saldumynai, sausainiai, įvairūs paruošti ir perdirbti maisto produktai, pusfabrikačiai, greiti užkandžiai, gazuoti saldinti gėrimai ir panašiai. Juose gausu greitai įsisavinamų kalorijų, angliavandenių, sočiųjų riebalų, cukraus ir jau prieš tai minėtų dirbtinių priedų. Tokia mažavertė mityba didina širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto bei onkologinių ligų riziką.

Mažos maistinės vertės produktai:

  • Apdoroti užkandžiai, tokie kaip traškučiai, krekeriai, saldainiai, šokoladiniai batonėliai yra pilni cukraus, druskos, sočiųjų riebalų ir konservantų.
  • Pusfabrikačiai, greitas ir gruzdintas maistas pasižymi dideliu kiekiu greitųjų kalorijų, sočiųjų riebalų, sintetinių priedų ir konservantų.
  • Gazuoti saldūs vaisvandeniai ir sultys iš koncentrato pasižymi dideliu pridėtinio cukraus ar saldiklių kiekiu, taip pat juose būna įvairių, nenatūralių, skoniui sustiprinti skirtų priedų.
  • Įvairūs desertai, spurgos, pyragai, sausainiai irgi turi daug cukraus ir saldiklių. Juose taip pat yra transriebalų ir konservantų.

Taigi, norint jaustis geriau, sumažinti ligų riziką ir gauti visas reikiamas medžiagas, svarbu vengti nesveiko, įvairių priedų gausa pasižyminčio maisto. Jei iki šiol netikrinote etikečių, dar nėra per vėlu labiau rūpintis savo sveikata ir kūno formomis.

Šaltinis: 77.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt
error: Alert: Content is protected !!