Naujausiuose reitinguose – antausis Ruginienei: žmonės Blinkevičiūtę jau vertina geriau nei ją

Naujienos

Rinkėjai nusivilia premjere Inga Ruginiene ir tinkamesne šioms pareigoms laiko jų atsisakiusią europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę, parodė balandį „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Į kyšininkavimo skandalą patekęs Saulius Skvernelis ir socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius nebeturi praktiškai jokio palaikymo.

Apklausą „Spinter tyrimai“ atliko balandžio 18-28 dienomis.

Tuo metu buvo aptarinėjamos politikų problemos su teisėsauga. Kai buvo atlikta ši apklausa, visuomenei jau buvo žinoma, kokią informaciją prokurorai yra surinkę apie S. Skvernelį. Jam buvo pareikšti įtarimai, o prokuratūra kreipėsi į Seimą dėl kito parlamentaro – Gintauto Palucko, neliečiamybės atėmimo.

Nemažai žiniasklaidos dėmesio susilaukė ir LRT įstatymo pataisų svarstymas, politologės Rimos Urbonaitės interviu su premjere I. Ruginiene ir galimos naujos koalicijos peripetijos.

Auga pasitikėjimas valstiečiais

Apklausos rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Pirmąją vietą „Spinter tyrimų“ apklausoje išlaikė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Jei netrukus vyktų Seimo rinkimai, už juos balsuotų 15,8 proc. apklaustųjų (kovą tokių buvo 15,1 proc.).

Įdomu tai, kad į antrąją reitingo vietą užkopė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kurią balandį palaikė 8,5 proc. apklaustųjų (kovą – 5,5 proc.). Nors nedaug trūko, šis pokytis vis dėlto neviršija paklaidos ribų.

Aušrinė Norkienė, Aurelijus Veryga

FOTO: Dainius Labutis | Elta

Liberalų sąjūdis iš antrosios vietos prieš mėnesį nukrito į trečiąją. Balandį šios partijos palaikymas siekė 7,7 proc. (kovą – 8,8 proc.).

Didžiausia valdančioji socialdemokratų partija reitingų lentelėje – ketvirta, už ją balsuoti balandį žadėjo 7,6 proc. apklaustųjų (kovą – 8,8 proc.).

Valdančioji partija „Nemuno aušra“, balandį turėjo 6,6 proc. gyventojų pasitikėjimą (kovą 5,9 proc.).

Demokratai į Seimą nebepatektų

Toliau rikiuojasi partijos, kurios į naująjį Seimą, jei jis būtų renkamas netrukus, nebepatektų.

Vieną parlamentarą turintis „Nacionalinis susivienijimas“ balandį sulaukė 3,6 proc. apklaustųjų paramos (kovą 3,1 proc.).

Didelio smūgio dėl įtarimų dabar jau buvusiam lyderiui S. Skverneliui sulaukę demokratai „Vardan Lietuvos“ šiuo metu reitingų lentelėje septinti. Už juos dabar balsuotų 3,3 proc. gyventojų (kovą – 4,8 proc.).

Virginijus Sinkevičius, Lukas Savickas

FOTO: Ervin Rauluševičius | Elta

Laisvės partiją rinkosi 2,2 proc. apklaustųjų, prieš mėnesį tokių buvo 3,5 proc.

Nežinančių už ką balsuos skaičius per mėnesį beveik nepasikeitė – balandį tokių buvo 21,0 proc. (kovą 21,2 proc.).

Blinkevičiūtes sugrįžimas

Kuris politikas ar visuomenės veikėjas labiausiai tiktų premjero pareigoms?

Atsakydami į šį klausimą respondentai daugiausiai pasitikėjimo ir vėl skyrė TS-LKD atstovei, buvusiai premjerei Ingridai Šimonytei. Ją tinkamiausia premjere balandį laikė 16,8 proc. (kovą – 15,3 proc.).

Antroji lentelėje – Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen su 5,7 proc. palaikymu (kovą – 7,8 proc.).

Už jos rikiuojasi „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, kurį geriausiu galimu premjeru balandį laikė 5,5 proc. respondentų (kovą – 4,9 proc.).

Ketvirtoje vietoje atsidūrė europarlamentarė V. Blinkevičiūtė, jos palaikymas per mėnesį išaugo nuo 1 proc. kovą iki 3,9 balandį, vis dėlto šis pokytis neviršija paklaidos ribų.

Šios politikės reitingas paprastai būdavo aukštas, tačiau 2024-ųjų pabaigoje jai atsisakius premjerės pareigų, simpatikų būrys smarkiai susitraukė. Pastaruoju metu geriausių premjerų dešimtuke jos pavardės nebebūdavo.

Mindaugas Sinkevičius, Vilija Blinkevičiūtė

FOTO: Josvydas Elinskas | Elta

Penktą, šeštą ir septintą lentelės vietas dalijasi trys politikai, sulaukę vienodo gyventojų palaikymo.

Apklausa parodė, kad dabartinę premjerę I. Ruginienę, europarlamentarą Aurelijų Verygą ir Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį balandį geriausiais galimais premjerais laikė po 3,5 proc. apklaustųjų.

Įdomu tai, kad kovą I. Ruginienės premjerinis reitingas siekė 7,5 proc.

Tai reiškia, kad per mėnesį pasitikėjimas Vyriausybės vadove nukrito 4 procentiniais punktais ir viršija paklaidos ribas.

Inga Ruginienė

FOTO: Žygimantas Gedvila | Elta

Pasitikėjimas V. Matijošaičiu per mėnesį paaugo 1,9 procentinio punkto, A. Verygos – 0,3 procentinio punkto.

Aštuntą ir devintą reitingo vietas dalijasi konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir laikinasis demokratų vadovas, europarlamentaras Virginijus Sinkevičius, abiejų politikų premjerinis reitingas siekia 2,4 proc.

Dešimtuką užbaigia demokratas Algirdas Butkevičius su 2,0 proc. pasitikėjimu (kovą buvo 1,9 proc.).

Vyriausybės darbu nėra patenkinti

Kaip Lietuvos gyventojai vertina Vyriausybės veiklą?

Teigiamai I. Ruginienės ministrų kabineto veiklą vertina 1,5 proc. apklaustųjų (kovą 2,7 proc.). Greičiau teigiamai ją vertina 16,0 proc. (kovą – 15,7 proc.).

Neigiamai Vyriausybės veiklą nurodė vertinantys 33,5 proc. gyventojų (kovą – 29,4 proc.).

Greičiau neigiamai ministrų kabineto veiklą nurodė vertinantys 40,7 proc. (kovą 41,8 proc.).

Zokas: iš socdemų rinkėjų atimti bet kokie lyderystės orientyrai

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas „Delfi“ teigė, jog kairėje pusėje stiprėjimo ženklus rodo LVŽS – per mėnesį jos populiarumas pakilo statistiškai reikšmingai 3 procentiniais punktais.

„Matyt, tai neturėtų stebinti, nes tai koalicijos partneris, mažiausiai pasiduodantis emocijoms, sugebantis pateikti save kaip konstruktyvų ir patikimą partnerį. Žvelgiant visiškai matematiškai, simpatijas LVŽS gali reikšti tiek dalis buvusių demokratų sąjungos rinkėjų, tiek dalis tradicinių socialdemokratų gerbėjų“, – įsitikinęs jis.

Pasak I. Zoko, premjerų reitinge dabartinės Vyriausybės vadovės palaikymas smuko 4 procentiniais punktais.

„Tai yra statiškai reikšmingas sumažėjimas“, – vertina jis.

„Spinter tyrimų“ vadovas atkreipė dėmesį ir į V. Blinkevičiūtės šuolį į viršų 3 procentiniais punktais.

Ignas Zokas

FOTO: Andrius Ufartas | Elta

Ar tai laikinas bangavimas, ar jau ženklas, kad dalis rinkėjų norėtų grąžinti europarlamentarę į aktyvios politikos aikštelę? Anot I. Zoko, tai parodys artimiausia ateitis.

Jo teigimu, lentelėje įvyko pora simbolinių, bet visgi iškalbingų įvykių – dešimtuke nebeliko sąrašo veterano, ekspremjero S. Skvernelio bei socialdemokratų dabar jau oficialaus vedlio M. Sinkevičiaus.

„Nors pastarasis ir nerodo aiškių premjerinių ambicijų, visgi iš socialdemokratų rinkėjų šiandien atimti bet kokie lyderystės orientyrai. Belieka viltis, kad po pirmininko rinkimų situacija keisis. O gal – gyvenimas tuo ir gražus, kad nenuspėjamas – ateinančių rinkimų veidu vėl bus Vilija Blinkevičiūtė?“, – klausė jis.

Pataria slėpti premjerę

Kalbėdamas apie gyventojų pasitikėjimo I. Ruginiene sumažėjimą, politologas Ignas Kalpokas akcentavo, kad tuo metu, kai buvo atlikta apklausa, jau buvo pasirodęs R. Urbonaitės interviu su premjere.

„Gali būti, kad tai kažkiek prisidėjo. Bet ir šiaip, atrodo, yra bendra tendencija, kad kuo daugiau I. Ruginienės žmonės mato, tuo mažiau ja žavisi. Tai gali būti tiesiog natūrali tendencija“, – svarstė jis.

Pašnekovas akcentavo, kad tęsiasi kuro kainų iššūkiai. Anot jo, nepaisant, kad priežastys yra išorinės, žmonės dėl to linkę kaltinti vietinę valdžią.

„Vis dėlto čia yra iš tų atvejų, kad socialdemokratams naudingiausia savo premjerę laikyti po devyniais užraktais“, – įsitikinęs jis.

Ignas Kalpokas

FOTO: DELFI / Josvydas Elinskas

V. Blinkevičiūtės grįžimą į premjerų topą politologas aiškina žmonių nusivylimu I. Ruginiene.

„O kas belieka, ar ne? G. Paluckas – teisinės problemos, M. Sinkevičius – galbūt neįtikina, I. Ruginienė jau nebeįtikina, net jeigu ką nors prieš tai įtikino. Belieka su nostalgija prisiminti tetą Viliją“, – teigė jis.

Pašnekovas sutiko, kad M. Sinkevičiaus ir S. Skvernelio iškritimas iš reitingų lentelės nėra netikėtas.

Jis priminė, kad M. Sinkevičius yra sakęs, kad nekeis savo politinės karjeros ir neis į nacionalinę politiką.

„Tas turbūt irgi turbūt [turėjo įtakos]. Kam projektuoti savo lūkesčius į kažką, kas akivaizdžiai nenori“, – teigė jis.

Kodėl kyla pasitikėjimas valstiečiais?

Kalbėdamas apie valstiečių šuolį į viršų, I. Kalpokas teigė, kad LVŽS šiuo metu bando išlaviruoti kaip mažiausiai poliarizuojanti koalicijos partija.

Esą apie „Nemuno aušrą“ nėra ką ir kalbėti, o socialdemokratai kaip didžiausia koalicijos partija prisiima kaltę už viską, kas vyksta valstybėje.

Jo teigimu, apklausos rodo, kad ne visi socialdemokratų rėmėjai palaiko LRT įstatymo pataisas, visuomenė stebi nuolatines ir niekuo pasibaigiančias socdemų dramas su R. Žemaitaičiu.

„Ir tai bent dalį jų pačių rėmėjų atbaido. Galų gale, visa Vyriausybė yra žiauriai nepopuliari ir už tai kaltinimus paprastai prisiima didžiausia partija“, – sakė jis.

LVŽS, anot I. Kalpoko, atliepia konservatyvesnės visuomenės dalies lūkesčius, be to, ši partija išlaviravo Kapčiamiesčio poligono klausimu, nebūdama nei labai už jį, nei prieš.

„Jeigu žmonės iš principo pritaria tokiai Vyriausybei ar tokiai valdančiajai daugumai, kokia yra, bet juos nervina socialdemokratai ir R. Žemaitaitis, reikia kažkur pasidėti“, – valstiečių kilimą aiškino politologas

Šaltinis: DELFI.LT

Laisvadienis.lt