Prezidentas Gitanas Nausėda sako nesuprantantis kuriamų sąmokslo teorijų, kad iš gynybai skiriamų pinigų bus finansuojami ir kiti poreikiai. „NATO labai aiškiai matys, jeigu kažkur kažkas bus nevisiškai vienareikšmiškai traktuojama“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ pabrėžė šalies vadovas. G. Nausėda pakomentavo ir Seimo sprendimą ketvirtadienį atmesti jo veto, prieštaravusį bausmių švelninimui dėl piktnaudžiavimo čekiukių bylose. „Čia ne prezidento veto pralaimėjo, čia pralaimėjo Lietuva“, – teigė prezidentas.
– Socialdemokratai įtaria jų pačių krašto apsaugos ministrę Dovilę Šakalienę įvykdžius informacinę ataką prieš premjerę ir visą Vyriausybę, suorganizavus neformalų pokalbį su visuomenės nuomonės formuotojais. Pati ministrė sako, kad tokio neorganizavo. Viceministras patvirtina, kad toks buvo. Kaip jūs vertintumėte tokį neformalų pasikalbėjimą? Ar tai yra pateisinama dėl bendro gėrio, t. y. mūsų visų gynybos, ar vis dėlto tai yra sabotažas, o gal net išdavystė, kaip sako premjerė?
– Informacinės atakos kaltinimas yra rimtas kaltinimas, ypač kai kalbama apie savo komandos narį. Aš prisimenu Valstybės gynimo tarybos posėdį, kuriame mes svarstėme šiuos klausimus, susijusius su gynybos finansavimo numatymu procentu. Ir tikrai man nesusidarė įspūdis, kad kažkas Lietuvą myli mažiau iš sėdinčių prie stalo. Ir premjerė, ir finansų ministras, kuris, tiesą sakant, buvo pasitelktas labai laiku, nes paaiškino visus kontekstus, visas galimybes iki kiek mes galime skolintis, kiek galime leisti sau biudžeto deficito, – visi kalbėjome apie tai, kad taip, numatyti tikslai, kariuomenės įsigijimai yra šventas reikalas, tam reikalingos tam tikros sumos. Ir premjerė keletą kartų pakartojo, kad daugiau kaip 5 proc. BVP finansavimas bus užtikrintas.
Jeigu tokie pokalbiai neformalūs buvo – off record pokalbiai yra normalus dalykas visų institucijų veikloje, tai savaime nėra kažkoks blogas dalykas. Bet jeigu ten buvo pateiktos diagramos, kurios yra su slaptumo žyma, tai jau yra blogai.
Inga Ruginienė, Dovilė Šakalienė | L. Balandžio / BNS ir P. Peleckio / BNS nuotr. koliažas
Tai šiandien aš negaliu atsakyti į klausimą ir, manau, ministrė pati grįžusi galėtų paaiškinti. Bet kuriuo atveju aš suprantu, kad šiandien gyvename atmosferoje, kai visi įtarinėja visus. Tai aš dar galiu suprasti, kai oponentai įtaria valdančiąją koaliciją arba, sakykime, vienos bendruomenės įtaria kitus arba valdžios institucijas kažkuo. Gerai.
Bet jeigu jau tos pačios komandos nariai nepasitiki vienas kitu, kur mes šitaip nueisime? Todėl siūlyčiau grįžti prie esmės. Šiandien biudžeto projektas pateiktas. Manau, kad visos abejonės turėtų atkristi. Aišku, opozicija mato čia kažkokių dalykų ir velnius mato detalėse, bet, žinote, jau jiems turbūt turėtų būti šiek tiek gėda, nes, nepaisant savo visų pastangų ir stenėjimo, nepasiekdavo didesnio kaip 3 proc. BVP gynybos išlaidų lygio. Ir tuometinė Liberalų sąjūdžio lyderė neprotestavo prieš valdančiosios koalicijos pagrindinę partiją – konservatorius, kodėl mes taip mažai skiriame gynybai.
– 5,38 proc. BVP yra numatyta gynybai pateiktame arba Vyriausybės aptartame biudžeto projekte. Kariuomenės vadas nuogąstauja, kad dalis gynybai skirtų lėšų gali nueiti infrastruktūrai. Premjerė vakar „Dienos temoje“ tai pavadino paskalomis, kurios kenkia visai gynybos koncepcijai. Tačiau tame pačiame interviu ji leidžia suprasti, kad tankams privažiuoti prie strateginių objektų reikia kelių, ir kalba apie tai, kad visos ministerijos turi būti pasiruošusios dienai X. Jūs esat vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, tai kuriuo dabar tikėti?
– Čia nėra galimybės kažkaip eksperimentuoti, nes jeigu taip būtų ir jeigu būtų galimybės traktuoti, kaip mums patinka, vienokias ar kitokias išlaidas, tai, patikėkite, visos NATO valstybės šiandien turėtų jau kokius 7–8 proc. BVP gynybos finansavimą. Yra labai aiškios lentelės, metodologijos, kuriose labai aiškiai matyti, kas yra gynybos išlaidos, kas yra tariamos gynybos išlaidos arba išlaidos, kurios sietinos su gynyba.
Taip, yra tas Hagos viršūnių susitikime numatytas skirstymas į core, arba tas pagrindines gynybos išlaidas, ir sietinas su gynyba išlaidas. Bet Lietuva aiškiai pasakė: „Mes nuo pat pradžių nieko į jokias lentynėles neskirstysim, skirsime bent 5 proc. BVP gynybai.“ Ir čia turėtume padėti tašką.
Kad kuriamos sąmokslo teorijos, vėlgi, mūsų pačių viduje, man yra visiškai nesuprantama. Ir kas jau kas, bet kariuomenės vadas pirmas matys, jeigu yra kažkas negerai. Jeigu pradės strigti įsigijimai, jis iš karto galės uždegti raudoną lemputę. Uždegsiu aš, uždegsim visi kiti, kad kažkas nesueina, kažkaip nesueina galai. Šiandien tam jokio pagrindo nėra.
Poligonas (Asociatyvi nuotr.) | BNS nuotr.
– Bet kariuomenė buvo suplanavusi savo pirkimus pagal pavasarį žadėtus 5,5 proc. BVP ir dabar pateiktame biudžete yra trūkumas bent jau 110 milijonų. Ir vėl, jeigu girdim, ką sako premjerė, o ji kalba apie tai, kad visos ministerijos, visi sektoriai turi būti pasiruošę, dar ir nuo šitos sumos bus kažkaip pabarstyta. Tai ar mes tikrai spėsime pasiekti visus savo tikslus, ką esam suplanavę?
– Mes spėsime pasiekti, jeigu turėsime labai aiškų planą ne tiktai 2026, bet ir 2027, 2028, 2029 ir 2030 metais. Iš tikrųjų šiuo atveju reikės įdėti nemažai pastangų, nes turėsime tuo pačiu metu įgyvendinti mūsų socialinius pažadus žmonėms, apie tai taip pat norėčiau pakalbėti, ir, be jokios abejonės, laikysimės fiskalinio tvarumo taisyklių, nes norime, kad kreditoriai mums skolintų pigiai. Tai visa tai reikės labai aiškiai balansuoti: avansiniai mokėjimai, įsigijimų atėjimas, ir pagal tai bus skaičiuojamas mūsų fiskalinis deficitas.
Šiandien, dar kartą kartoju, nėra jokio pagrindo nepasitikėti. Buvo minimi skaičiai 5,25 proc., buvo minimi skaičiai 5,5 proc. Šiandien mes turime optimalų lygį gynybos išlaidoms skirti. Svarbu, kad šitą tendenciją išlaikytumėme ir ateityje. Pats procentinis dydis, jeigu jūs matėte, 2027–2028 metais sumažės, bet absoliuti suma, kurią mes skirsim krašto apsaugos sistemai, liks netgi didėjanti ir tai leis mums įgyvendinti tuos pirkimus, kuriuos esame numatę.
Gitanas Nausėda | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
– Pereinant prie kitos temos, prezidente, noriu užsitvirtinti: tai 5,38 šimtosios procento yra skiriama tik krašto apsaugai, tik gynybai, tik įsigijimams ir neis dvigubos paskirties, nežinau, civilinei infrastruktūrai, taip pat tiltams, keliams, trinkelėms?
– Aš manau, kad privalo taip būti, nes dar kartą kartoju, mes nieko neapgausime. NATO labai aiškiai matys, jeigu kažkur kažkas bus tokio nevisiškai vienareikšmiškai traktuojama.
Todėl pasitikiu premjerės labai aiškia indikacija, kad ji supranta gynybos svarbą. Tik labai svarbu pasakyti ir turbūt svarbu pasakyti kaip galima anksčiau – šiuo metu biudžetas tikrai stengiasi atliepti tiek gynybos išlaidų poreikius, tiek ir tuos ambicingus tikslus dėl pensijų ir kitų socialinių dydžių. Dar kartą kartoju, pensijos didės ne kažkokiais ten 15 eurų, bet didės 80 ir net 90 eurų žmonėms su būtinuoju stažu iki 810 eurų.
Pinigai | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Bet šitas biudžetas yra tikrai, kaip čia pasakyti, tiek tampriai suformuotas, kad bet koks mėginimas čia kažką atgnybti, nes noriu pasirodyti geras prieš savo rinkėjus, reikš, kad visas biudžetas gali iširti per siūles. Todėl labai prašyčiau, tiesiog prašyčiau, labai gražiai prašyčiau Seimo narių žvelgti į jį labai atsakingai ir nepadaryti taip, kad po to reikėtų tuos siūlomus apetitus mažinti gynybos išlaidų sąskaita. Tai būtų labai blogas signalas tiek viduje, tiek ir ypač išorei.
– Valdančioji socialdemokratų partija turi tokį gana neprognozuojamą partnerį koalicijoje „Nemuno aušrą“. Jūs prieš porą dienų raminot, kad nenorit gąsdinti, bet dėmesį į partijos pirmininko pasisakymus atkreipė ir partneriai, ir kad nenorėdami, kad mūsų poligonai būtų tušti, socialdemokratai turėtų kažką daryti. Vėlgi, vakar premjerė sako, kad iš vokiečių, jeigu darom prezumpciją, kad tuos poligonus užpildys vokiečiai, jokių tokių signalų negirdėjo. Iš kokių sąjungininkų ir ką konkrečiai jūs girdit apie „Nemuno aušrą“?
– Aš nesakysiu pavardžių ir vardų, bet tikrai iš diplomatų, dirbančių Lietuvoje, tokius signalus gauname. Ir būtų keista, jeigu jų mes negautume, nes tai, ką padarė ponas Žemaitaitis praėjusios savaitės pabaigoje, yra pakartojimas to, ką jis sau leido ir anksčiau. Ir jeigu galima būtų vertinti vieną jo pasisakymą kaip nesusipratimą arba kažkokią vaikišką, žioplą klaidą, tai antisemitinės temos pakartojimas – tai yra blogiausia, ką jis galėjo padaryti.
Remigijus Žemaitaitis | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Ir labai atsakingai sakau – tikrai reaguojama, tikrai dramblys kambaryje yra, ir jeigu kažkas sako „geriau nematykime to dramblio, nekalbėkime“ arba „vienas pašnibždomis kitam į ausį apie tai kalbėkime“ – ne, kalbėkime atvirai, nes tai yra problema. Ir šita problema gali virsti tuo, ką aš įvardinau, – tuščiais poligonais. Žinoma, tai atsitiktų kraštutiniu atveju, ir aš tikrai esu įsitikinęs, pats to neleisiu, kad iki to būtų atsirista.
– Socialdemokratai kol kas du kartus „Nemuno aušrą“ kvietėsi pas save į koaliciją, trečią kartą prieš savaitę nepasinaudojo proga su šituo koalicijos partneriu atsisveikinti. Ar, pavyzdžiui, turite premjerės patikinimą, kad Kultūros ministerijoje ir ministras, ir jo politinė komanda nepriklausys „Nemuno aušros“ įtakai?
– Prisiminkime, ką mes kalbėjome praėjusią savaitę. Sakiau, kad netvirtinsiu jokių kandidatų iš „Nemuno aušros“ po to, kai ponas Žemaitaitis dar kartą labai aiškiai visiems davė suprasti, kad yra nusiteikęs antisemitiškai, kitaip aš negaliu šito pavadinti. Kitą dieną socialdemokratai pareiškė, kad jie perima Kultūros ministeriją iš „Nemuno aušros“. Viskas, ko aš laukiu dabar, – tai yra kandidato, kuris būtų nuo socialdemokratų partijos.
Taip, tai gali užtrukti, galbūt ieškoma dar geresnių kandidatų. Taip, turėjome ponią, kurią buvome patvirtinę, tačiau vėliau reikėjo tvirtinti visą Vyriausybę, atsitiko tai, kas atsitiko. Laukiu kandidato, tinkamai jį įvertinsiu ir kultūros ministrą, manau, turėsime.
Tačiau kalbant apie koaliciją, tai, kas šiandien įvyko su veto atmetimu, yra viena iš priežasčių, kodėl šita koalicija laikosi. Anokia čia paslaptis.
Seimas | V. Raupelio / LRT nuotr.
– Jūs kalbat apie jūsų veto dėl „čekiukų“ atmetimą.
– Taip, „čekiukų“ veto atmetimas. Žinote, geriausia politikus suvienija nuodėmė, kai jie paragauja obuolio nuo „čekučių“ pažinimo medžio. Tai juos suvienija. Ir šiandien balsavo ir tie Seimo nariai, kurie patys turi tiesioginių problemų dėl „čekučių“. Atrodytų, padorumas reikalautų nusišalinti nuo balsavimo, nes yra akivaizdus interesų konfliktas, bet ne, balsuoja, balsuoja prieš prezidento veto. Tai čia ne prezidento veto pralaimėjo, čia pralaimėjo Lietuva.
– Dar noriu užsitvirtinti. Ministras yra aišku, „Nemuno aušros“ kandidato netvirtinsite. Bet kaip su politine ministro komanda? Nes kultūros bendruomenė dabar protestuoja arba prašo būtent to – neskirti nieko.
– Aš nežinau, ar dabar kultūros bendruomenei reikia protestuoti dar nežinant, kas bus ministras. Ministras, be jokios abejonės, rinksis pasitikėjimo komandą pats. Tai jeigu Kultūros ministerija yra socialdemokratų dispozicijoje, pateikiamas socialdemokratų ministras, tikiu, kad jisai formuos tokią komandą, kuria galės pasitikėti. Tai šituos klausimus galite užduoti premjerei ir, manau, kad gausite atsakymus.
– Dar vienas šiek tiek susijęs su užsienio politika klausimas. Buvęs konservatorių pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kalba apie tai, kad mažindama apsaugos lygį Baltarusijos opozicijos lyderei Svetlanai Cichanouskajai Lietuva rizikuoja savo reputacija partnerių akyse. Ar jūs sutinkat?
– Aš tik galiu pakartoti tai, ką ne kartą esu sakęs, kad saugumo lygis, susijęs su ponios Cichanouskajos asmeniu, yra kiek kitoks negu buvo anksčiau. Pirmiausia, mes gavome tarnybų išvadas ir padarėme tuos sprendimus, kuriuos padarėme, ir, mano nuomone, tikrai viskas lieka taip, kaip buvo. Ponia Cichanouskaja tebėra mūsų valstybės svečias. Mes tikrai sudarome užuovėją žmonėms, kurie yra persekiojami kaip opozicijos žmonės.
Sviatlana Cichanouskaja | E. Blažio / LRT nuotr.
Kad ponas Landsbergis nuolat pastaruoju metu išreiškia tam tikrų pasiūlymų, pastabų arba susirūpinimų – ką gi, opozicijos lyderis emigracijoje gali tai daryti. Prisimindamas, kad tuomet, kai jisai buvo valdančioje koalicijoje ir kildavo kritinė situacija, jis kažkur pradingdavo nuolat ar net galbūt ne Lietuvoje, o salose būdavo, tai mane šiek tiek ramina, kad pastaruoju metu jis taip dažnai rodosi viešojoje erdvėje. Vadinasi, viskas yra gerai Lietuvoje ir nėra kažkokia kritinė situacija.
Taip kad dėl ponios Cichanouskajos niekas nesikeičia. Manau, kad signalai tarptautinei bendruomenei, kuriuos mes siunčiame, lieka tokie patys. Ir pačios ponios Cichanouskajos ir jos komandos darbas yra įvertinti, ar jie nori likti Lietuvoje, ar nori rinktis kitą vietą. Bet kuriuo atveju, iš mūsų pusės niekas nesikeičia.
– Dėkui, pone prezidente.
Šaltinis: lrt.lt
