Neįtikėtina: paviešintas sąrašas, kuriame Šimonytė vejasi Celofaną (4)

Naujienos

Yra politikų arba visuomenės veikėjų, kuriuos visuomenė mėgsta, tiki ir pasitiki. Bet yra ir tokių, kurie daliai visuomenės kelia alergiją arba lengvą drebulį. Lietuvos socialdemokratų partijai užsakius visuomenės nuomonės apklausą, joje pasidomėta, už ką respondentai niekada nebalsuotų prezidento rinkimuose.

Paaiškėjo, kad 50,1 proc. žmonių niekada nebalsuotų už Antaną Kandrotą-Celofaną, bet už jį balsuoti ir neteks, nes šis veikėjas sėdi kalėjime, kur atlieka laisvės atėmimo bausmę už finansinius nusikaltimus.

Tačiau antroji šiame mažiausiai pageidaujamų kandidatų į prezidentus sąraše yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų deleguota premjerė, galbūt būsima partijos pirmininkė Ingrida Šimonytė. Už ją nieku gyvu nebalsuotų 41,6 proc. respondentų. Ji nurungė netgi buvusį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, kuris išgarsėjo praėjusioje kadencijoje įvedęs alkoholio įsigijimo bei reklamos ribojimus – už šį politiką dabar nebalsuotų 20,5 proc.

Šį tyrimą, socialdemokratų užsakymu, 2023 m. gruodžio mėnesį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“, kuri apklausė 1017 Lietuvos gyventojų. Apklausa atlikta asmeninio interviu metodu respondento namuose.

Ką tokio galėjo padaryti Ingrida Šimonytė?

Kodėl dalis žmonių gali taip nemėgti dabartinės premjerės, kad ji pagal keliamą alergiją netgi vejasi Celofaną? Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė sako, kad paprastai visuomenė nemėgsta to, kas yra valdžioje.

„Paprastai žmonės pyksta ant valdančiųjų. Pavyzdžiui, mes turėjome apklausą po praeitų rinkimų, po valstiečių žaliųjų valdymo laikotarpio. Tai nors mes neklausėme apie konkrečius žmones, klausėme apie partijas, bet gana nemažai žmonių sakė, kad nemėgsta valstiečių. Tai toks trumpas efektas, po kadencijos žmonės būna įpykę, kas nors būna neatitikę jų lūkesčių. Tai vienas dalykas, kad ji dabar ministrė pirmininkė ir visi, kas pyksta ant valdžios, į ją sukoncentruoja savo pyktį“, – sako A. Ramonaitė.

Pasak mokslininkės, jei 2019 metų prezidento rinkimuose I. Šimonytė galėjo vaizduoti, kad yra iš dalies nepriklausoma, nors ir susijusi su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais, tai šiuo metu tokio atsitraukimo jai padaryti nebeišeis. Politikė tapo partijos nare, puikiai sutaria su dabartiniu partijos pirmininku, užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu, apie ją kalbama kaip apie kitą konservatorių lyderę.

„Ta neapykanta Landsbergiams persimeta ir ant jos, nes ji laikoma tos pačios komandos dalimi“, – sakė A. Ramonaitė.

Pati Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kaip partija, irgi kelia stiprius jausmus visuomenei: gyventojai arba mėgsta šią partiją ir už ją balsuoja, arba siaubingai nekenčia. Kai „Baltijos tyrimai“ paklausė gyventojų, už kurią partiją jie nebalsuotų per būsimus Seimo rinkimus, 42,1 proc. rinkosi nebalsuoti už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, 25,7 proc. – už Laisvės partiją.

„Konservatoriai sutraukia labai stiprias emocijas – arba stiprus palaikymas, arba labai stiprus nepalaikymas. Bet apie juos beveik visi turi tvirtą nuomonę. O I. Šimonytė eina kaip konservatorių atstovė“, – teigė „Baltijos tyrimų“ vadovė, sociologė Rasa Ališauskienė.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai labai retai yra pasirenkami iš bėdos kaip antrasis pasirinkimas. Pavyzdžiui, kai žmonės jau būna atsakę, už ką balsuos, jų paklausiama, o ką dar rinktųsi iš kitų artimų partijų. Konservatorius pasirinko vos 4 proc. apklaustųjų „Baltijos tyrimų“ apklausoje, bet tokią respondentų nuostatą patvirtina ir ilgalaikiai stebėjimai bei kitų bendrovių tyrimai.

Paklausta, ar prie tokios dalies gyventojų alergijos I. Šimonytės atžvilgiu, galėjo prisidėti jos pačios veiksmai, kalbos arba įgyvendinti ir neįgyvendinti darbai, profesorė teigė, jog tokių tyrimų nėra atlikta, bet svarstė, kad ministrės pirmininkės komunikacija kartais būna „savotiška“.

„Viena vertus, premjerė pradžioje buvo visai mėgstama, bet ji turi tokio lyg ir grubumo, bei to, kas prikišama konservatoriams – pomėgio nelabai mandagiai komunikuoti, kas gali žmonėms užkliūti. Yra tokių frazių mestelėjus, kurios paskui sklando: tarkime, jei nepatinka, išsirinksite kitus po ketverių metų. Yra nuskambėjusių arogantiškų frazių, kurios galbūt galėjo pagadinti įvaizdį. Bet mes neturime duomenų, kurie realiai parodytų, ką žmonės galvoja apie šią politikę, kaip asmenybę, ir ar tai kito laike“, – teigė A. Ramonaitė.

Šiuo metu prezidento rinkimuose dalyvauja šie kandidatai: 

  • Gitanas Nausėda, nepartinis
  • Ingrida Šimonytė, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
  • Aurelijus Veryga, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
  • Ignas Vėgėlė, nepartinis
  • Dainius Žalimas, Laisvės partija
  • Giedrimas Jeglinskas, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“
  • Andrius Mazuronis, Darbo partija
  • Remigijus Žemaitaisi, nepartinis
  • Valdas Tutkus, nepartinis
  • Eduardas Vaitkus, nepartinis
  • Zenonas Andrulėnas, nepartinis

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną, o jeigu prireiks, po dviejų savaičių bus organizuojamas antrasis turas. Kandidatų sąrašas dar nėra stabilus, nes kai kurie žadėję kandidatuoti atsisako šio plano, o kai kurie to neketinę daryti – pasiryžta. Visi šie asmenys dar nėra oficialiai registruoti kandidatai, registracijos dokumentai priimami iki vasario 19 dienos, vėliau prasidės pareiškinių dokumentų priėmimas, kandidatams reikės sumokėti po 8995 eurų užstatą, surinkti po 20 tūkst. juos remiančių rinkėjų parašų. Tik tuomet Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, kas taps oficialiais kandidatais.

Šaltinis: tv3.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt
error: Alert: Content is protected !!