Pensijos yra pagrindinis vyresnio amžiaus žmonių pajamų šaltinis Europoje. Apie du trečdaliai pensininkų pajamų Europos Sąjungoje (ES) gaunama iš valstybinių pensijų ir išmokų. Nepaisant to, vyresnių nei 65 metų žmonių pajamos sudaro tik apie 86 proc. vidutinių visų ES gyventojų pajamų.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Baltijos šalyse šis santykis sumažėja iki mažiau nei 70 proc., o tokiose didžiosiose ekonomikose kaip Belgija, Danija ir Šveicarija jis nukrinta žemiau 80 proc.
ES pensijos sudaro apie tris penktąsias vėlyvosios karjeros pajamų. Daugelyje šalių šis rodiklis nukrenta žemiau 50 proc., todėl pensininkams sunkiau išlaikyti tinkamą gyvenimo lygį. Pensininkų skurdas yra didelė problema daugelyje šalių.
Taigi kokio dydžio pensijos yra ES šalyse?
Lietuvoje – vienos prasčiausių ES?
Remiantis „Eurostat“ surinktais duomenimis, 2023 m. ES vidutinė metinė pensija siekė 17 321 eurą, o t. y. 1 443 eurai per mėnesį.
ES vidutinė metinė pensija svyruoja nuo 4 479 eurų Bulgarijoje iki 34 413 eurų Liuksemburge.
Reitingo apačioje atsiduria valstybės, kuriose vidutinė metinė pensija yra mažesnė nei 8 000 eurų. Tiek pensininkai gauna Kroatijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Lietuvoje, Vengrijoje ir Latvijoje.
Tuo metu didžiausios pensijos, viršijančios 20 tūkst. eurų per metus yra išmokamos Italijoje, Švedijoje, Suomijoje, Airijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Danijoje ir Liuksemburge.
Šie duomenys parodo, kaip smarkiai skiriasi pensijos skirtingose ES šalyse, o didžiausia suma yra daugiau nei dešimt kartų didesnė už mažiausią Europoje.
Palyginus kainas, rezultatai dar prastesni
Visgi skirtumai tarp šalių yra ryškiai mažesni, kai jie matuojami perkamosios galios standartais (PPS), kurie atspindi pragyvenimo išlaidas.
Vienu PPS vienetu galima įsigyti vienodą prekių ir paslaugų kiekį kiekvienoje šalyje.
Pavyzdžiui Ispanija pagal šį rodiklį pakyla iš 13 vietos į 4. Tai reiškia, kad pensijos ten yra gana mažos, tačiau už jas gyventojai gali įsigyti kur kas daugiau, nes šalyje kainos yra mažesnės nei kitur.
Priešingai, Slovakija iš 25 pozicijos pagal PPS smunka į paskutinę vietą ES.
Tuo metu Lietuva smunka irgi pastebimai. Lyginant pagal PPS lietuvių pensijos yra antros prasčiausios ES.
Tai reiškia, kad Lietuvoje kainos yra labai aukštos, palyginus su tuo, kokio dydžio yra pensijos.
Patys dėl to kalti?
Ekonomistas, profesorius Romas Lazutka kiek anksčiau naujienų portalui tv3.lt išskyrė kelias priežastis, kodėl pinigų pensijoms Lietuvoje skiriama palyginti mažai. Anot jo, iš dalies atsakingi ir patys pensininkai.
Ekonomistas pažymi, kad pensininkai sudaro didelę dalį visų gyventojų ir jie yra labai svarbi rinkėjų dalis. Tai reiškia, kad politikai turėtų vertinti jų nuomonę ir didinti pensijas, kad išsaugotų balsus rinkimų metu.
Visgi Lietuvoje taip nėra. R. Lazutka mano, kad politikai neatsižvelgia į pensininkų norus, nes jie yra nepakankamai garsiai išsakomi.
„Man atrodo, kad jie nėra stipriai išreikšti, nes mes tikrai neturime daug pensijų organizacijų. Yra buvę keletas organizacijų ir įvykusių piketų, bet to neužtenka, kad juos išgirstų.
Dėl to politikai gali jaustis ramiai. O dėl viešųjų pinigų yra didelė konkurencija, tad jie skiriami tiems, kas garsiausiai pasisako apie problemas“, – pastebėjo profesorius.
Pavyzdžiui, žmonės daug garsiau skundžiasi sveikatos sistema, medikai palieka darbus, todėl jie ir išsireikalauja tų pinigų, pažymi ekonomistas.
„Yra ribotas pinigų kiekis ir grupės kurios yra garsiau atstovaujamos ar daro didesnę įtaką politikai, juos gauna. Pensininkų tyla atrodo keista, o politikai mato, kad prarasti jų balsus pavojaus nėra“, – pažymėjo jis.
Pasak R. Lazutkos, tai, kad pensininkai skundžiasi tyliai, lemia ir tam tikros tradicijos.
„Lietuvos visuomenė vis dar yra gana konservatyvi ir manoma, kad, kai tėvai išaugina vaikus, jų gyvenimas jau baigiasi. Pavyzdžiui, kai anksčiau būdavo gyvenimo trukmė trumpesnė, o vaikų daugiau, tai tėvai juos užauginę jau būdavo labai seni ir todėl ambicijų gerai gyventi neturėjo. Tas kažkiek egzistuoja ir dabar.
Tai matome ir pažiūrėję, kaip gyvena kitų šalių ir Lietuvos pensininkai. Pavyzdžiui, pensininkai iš Vakarų šalių keliauja, sėdi kavinėse ir pan., o mūsų pensininkai to sau leisti negali, bet keista, kad ir nereikalauja“, – svarstė ekonomistas.
Vidutinė pensija didės 80 eurų
Planuojama, kad šiemet „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 861,1 mln. eurų arba 10,9 proc. didesnės nei 2025 metais.
Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, beveik 80 proc., sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms.
Prognozuojama, kad 2026 m. senatvės pensininkų bus vidutiniškai 640 tūkst. Jų skaičius padidės 1,11 proc. arba 7 tūkst.
Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų.
Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui.
2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų.
Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 46,46 euro (šiemet – 42,29 euro).
Šaltinis: tv3.lt
