Nuo šiandienos kaukių dėvėti nebereikia, tačiau ragina nepasileisti plaukų: rizika pakliūti į ligoninę kai kam vis dar didelė

Naujienos

Jau nuo pirmadienio įsigalioja pokyčiai dėl privalomų kaukių – jų bereikės tik sveikatos ir globos įstaigose bei viešajame transporte. Visgi specialistai ragina visuomenę tai suvokti kaip didesnės atsakomybės prisiėmimą ir neskubėti „pasileisti plaukų“. Nors omikronas ir sukelia lengvesnę ligą, neimunizuotiems asmenims rizika dėl jo pakliūti į ligoninę išlieka didelė.

Nors daug kas kaukių atlaisvinimo laukė jau seniai, specialistai ragina neskubėti jų visiškai atsisakyti, tačiau pasverti, kokiose situacijose jos vis dar praverstų.

Kaukių atsisakoma per vėlai ar per anksti?

Komentuodama Vyriausybės sprendimą atšaukti visuotinę kaukių uždarose patalpose dėvėjimo prievolę premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė teigė, kad šis sprendimas priimtas laiku ir vietoje atsižvelgiant į ne vieną rodiklį.

„Tai, kad dabar daug asmenų perserga besimptomėmis ir lengvomis formomis, lemia mūsų visuotinė vakcinacija, kuri pasiekė plačių apimčių, plius dar papildomai persirgę asmenys. Taigi mūsų visuomenės imunizacijos ypatingai didelis procentas tikriausiai leidžia mums nebebijoti naujų atmainų“, – dabartinę situaciją „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ apibūdino ji.

Ne vienas jau seniai kritikavo privalomą kaukių dėvėjimą, mat nematė tame prasmės, kai kaukė dėvima netaisyklingai, yra vis imama iš kišenės ir galbūt nekeičiama savaitėmis.

Ž. Gudlevičienė sutiko, kad ne paskutinėje vietoje priimant sprendimą dėl kaukių dedamoji buvo ir ta, kad dalis žmonių nesilaiko taisyklingo kaukių dėvėjimo.

„Kita vertus, ką ir pradžioje minėjau, yra didžiulis procentas imunizuotų asmenų. Ir vėl iš tiesų žiūrint į kitų šalių patirtis, tai jos elgiasi labai įvairiai. <…> Vienos dar palieka privalomą kaukių dėvėjimą, kitos jau senokai buvo atsisakiusios.

Ir vėl norėčiau pasakyti, kad mes, Lietuva, kaip visada balansuojamame vidurkyje. Taip, jau matome, kad atėjo laikas, virusas nekelia didžiulės apkrovos gydymo įstaigos, jei užsikrečiam, atvejai lengvi. Vadinasi, šį reikalavimą galime panaikinti palikę tik tam tikrose svarbiose vietose“, – aiškino ji.

Plačiau apie tai, ką gyventojai mano apie kaukių atsisakymą daugelyje vietų, kviečiame žiūrėti reportaže:

Kaukė nėra „neperšaunamas šydas“

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Mindaugas Stankūnas, paklaustas, ar, panaikinus kaukių prievolę, vis dar jas dėvės, priminė, kad labai svarbu įvertinti kiekvieną situaciją.

„Manau, kad kaukę dar nešiosiu, įvertinsiu, ar tai yra pats svarbiausias dalykas, ar yra ventiliacija. Jei ji didelė, tai gal į tą dalyką būtų galima žiūrėti kiek atsainiau. Ir kitas dalykas, kas yra svarbu, atstumo laikymasis – jei stoviu vienas ir aplink man nėra žmonių, tai ta kaukė tikrai daug prasmės neturi. Bet jei esu tokioje aplinkoje, kur sunku išlaikyti bent 2 metrų atstumą, tai tada tą kaukę užsidėsiu, ypač jei tai yra kažkoks ilgiau trunkantis kontaktas“, – komentavo jis.

Pasiteiravus, ką atsakytų tiems, kurie piktinasi privalomomis kaukėmis, mat dėvimos bet kaip jos neduoda jokios naudos, M. Stankūnas iš dalies su tuo sutiko. Tačiau kartu jis ėmė vardinti ir privalumus, kodėl kaukės visgi dar nereikėtų išmesti.

„Yra daug mokslinių tyrimų, net ne atskiros studijos, o metaanalizės, kuriose jau apibendrinamos mokslinių tyrimų išvados, kad kaukės yra efektyvi priemonė viruso plitimo sulaikymui. Reikėtų pasakyti, kad tai nėra šimtaprocentinė priemonė, ką žmonės galbūt labai galvoja, kad tai vos ne neperšaunamas šydas, kuris visiškai apsaugo, tai to tikrai nėra.

Ir, taip, mes nuo pandemijos pradžios kalbėjome apie tą dalyką, kad labai svarbus dalykas ne pati kaukė, o kaip ji yra naudojama. Ir jei tos kaukės dėvimos ne taip, kaip reikia, nekeičiamos, tai greičiausiai tos filtracijos savybės kažkiek išlieka, bet, aišku, jos gerokai sumažėjusios, nei kalbėtume apie tvarkingą normalią kaukę, kuri nauja ir dėvima pagal taisykles“, – komentavo profesorius.

Svarbi priemonių visuma

M. Stankūnas kartu atkreipė dėmesį ir į žmonių mentaliteto ir elgsenos aspektą.

„Kai girdžiu argumentus, kad štai kažkas nedėvi, tai būtų kažkas panašaus į tai, kad važiuodami automobiliu gatvėje piktinamės kitais nedrausmingais eismo dalyviais, kai patys nesilaikome ženklų, viršijame greitį“, – kalbėjo jis.

Mokslininkas pabrėžė, kad kaukė nėra vienintelė priemonė, tik gal mūsų visuomenėje tai taip užakcentuota, nes buvo naujas, kažkoks keistas dalykas.

„Reikėtų pasakyti, kad tai nėra šimtaprocentinė priemonė, ką žmonės galbūt labai galvoja, kad tai vos ne neperšaunamas šydas, kuris visiškai apsaugo, tai to tikrai nėra“, – sakė M. Stankūnas.

„Man yra tekę dalyvauti konferencijoje Pietų Korėjoje ir yra tekę matyti, kai žmonės grynai dėl oro taršos kaukę Seule lauke nešioja. Ir tai man buvo baisus dalykas, galvojau, tikėkimės, to Lietuvoje nebus.

Man kaip žmogui tai keista ir aš mielai tos kaukė atsisakyčiau. Bet tai yra viena iš priemonių ir ta priemonių visuma sudaro pandemijos suvaldymo mechanizmą“, – pažymėjo M. Stankūnas.

Nėra signalas „pasileisti plaukus“

VU Gyvybės mokslų centro mokslininkas dr. Gytis Dudas, paprašytas įvertinti, laiku ar ne yra nuimamos kaukės, priminė, kad, kalbant apie bet kokius ribojimus iš valstybės pusės, reikia suprasti, jog didžiąja dalimi tai yra politiniai sprendimai, kai yra užsibrėžiamas tikslas ir bandoma tą tikslą pasiekti. Ir vienas jų gali būti sveikatos sistemos išsaugojimas.

„Matant Lietuvos situaciją šiandien, kur Lietuvos sveikatos paslaugų prieinamumas kaip ir yra užtikrintas, iš dalies tą suvokčiau kaip vienintelį valstybės įsipareigojimą pandemijos akivaizdoje. Ir kadangi tas tikslas bent su dabar cirkuliuojančiomis atmainomis yra pasiektas, tai iš dalies tą suprantu, kad bandoma atsisakyti tų ribojimų“, – kalbėjo jis.

Kartu jis visuomenę labiau kvietė šį sprendimą interpretuoti kaip atsakomybės perdavimą kiekvienam iš mūsų:

„Ypač tiems, kurie dar nėra imunizuoti – nei skiepyti, nei persirgę, kadangi net prie omikron atmainos, kuri vidutiniškai yra kiek lengvesnė, rizika atidurti ligoninėje vis dar yra pakankamai didelė.“

Be kita ko, G. Dudas pridūrė, kad visuomenei linkėtų to neinterpretuoti kaip kad „pasileidžiam plaukus ir darome, kaip išeina“.

Portalas tv3.lt primena rašęs, kad ne visi specialistai palaiko staigų kaukių atsisakymą visose srityse, kiti buvo linkę dar palaukti bent kelias savaites stebint situaciją.

„Dar reikėtų porą savaičių pasižiūrėti, kokia bus situacija. Jei atvejai mažėtų, bus galima atlaisvinti, bet, manau, tokiuose sektoriuose kaip sveikatos priežiūros įstaigos, taip pat – globos namai, galbūt ir visuomeniniame transporte kaukių dar reikėtų“, – sakė Centro poliklinikos vadovas Kęstutis Štaras. Jis taip pat svarstė, kad galbūt reikėtų palikti kiekvienai savivaldybei, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, pačiai apsispręsti dėl kaukių dėvėjimo.

Keičiasi ir izoliacijos tvarka

Nuo pirmadienio keičiasi ne tik kaukių tvarka, bet ir trumpėja izoliacijos dėl koronaviruso laikotarpis. Nuo šiol privalomai izoliuotis reikės tik penkias dienas. Nurodoma, kad šis pakeitimas daromas atsižvelgiant į vyraujančios koronaviruso atmainos savybes, t. y. trumpesnį inkubacinį laikotarpį. Visgi dėl ilgesnės izoliacijos poreikio spręs gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę.

Nors pandeminiai ribojimai laisvėja ne vienoje šalyje, kai kur laukės dar lieka privalomos. Tokia pati kaukių dėvėjimo tvarka, kai viešose vietose kaukės rekomenduojamos, tačiau tam tikruose sektoriuose jos išlieka privalomos, jau taikoma Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Prancūzijoje, o nuo balandžio 1 d. bus taikoma ir Latvijoje.

Privalomas kaukių dėvėjimas išlieka Estijoje, Graikijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje ir kitose šalyse, o kaukių dėvėjimo reikalavimų nėra arba jis tik rekomenduojamas Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Airijoje, Islandijoje.

Šaltinis: tv3.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis
Reklama
error: Alert: Content is protected !!