Gydymas nuo priklausomybės lošimams – sudėtingas ir ne visiems finansiškai prieinamas. Tačiau, pasak specialistų, problema didelė. Sukrečiančios lošimų istorijos, pasibaigusios nelaimingai, ekspertams kelia klausimą, ar nuo priklausomybių tikrai stengiamasi žmones apsaugoti, ar iš jų pasipelnyti.
„Aš esu“ priklausomų žmonių bendruomenės vadovas Kęstutis Dvareckas pasidalino istorija, kai nuo lošimų priklausomas žmogus atvyko su artimaisiais gydytis. Tačiau nebuvo vietos jo priimti, todėl specialistams pakonsultavus, šeima išvyko namo. Po konsultacijų lošėjas, artimųjų supratimu, atsigavo ir nebelošė.
„Kai atėjo laikas pradėti sveikti Minesotos programoje, artimieji atsisakė vežti. Sakė, kad jau nereikia, nes po pokalbio visai pasitaisė, jis klauso, jis geras ir reikia labai daug dirbti, nes labai daug skolų liko“, – nupasakojo pokalbį su lošėjo tėvais.
K. Dvareckas neslėpė nusivylimo, kad neįstengė perkalbėti artimųjų.
„Mes neatkovojome iki galo ir, aišku, įvyko atkrytis. Jis nusivylęs savimi ir savo noru paliko šį pasaulį. Liko pralaimėjimo jausmas, kad gal daugiau reikėjo pakovoti, bet vėl su artimaisiais nesinori veltis į konfliktus, nes supranti, kad skola gali būt prioritetas, nes ją reikės grąžinti“, – atviravo „Aš esu“ bendruomenės vadovas.
Pirmi gydymo nuo priklausomybės žingsniai
Lošimų priežiūros tarnybos psichologas Olegas Mackevič įvardino šią priklausomybę kaip „nematomą“ dėl to, kad ją ypač sunku atpažinti. Dėl šios priežasties į K. Dvarecko įkurtą bendruomenę žmonės prisijungia dažniau artimųjų noru.
„Dar porą metų prieš tai, kol ateina tas žmogus, artimieji jau nerimauja, jau išbandę daugybę strategijų ir nepatyrę sėkmės, nusivylę savimi. artimieji kartais jau būna ir skolose kartais ir jie ieško pagalbos priklausomam žmogui.
Bet būna, kad ir pats žmogus, patyręs savo lošimo pasekmes, kreipiasi“, – apie tendencijas, kaip žmonės patenka į gydymo nuo priklausomybių įstaigas, pasakojo K. Dvareckas.
Priklausomų žmonių bendruomenės vadovas paminėjo, jog gydyti priklausomybes ypač svarbu. Pasidžiaugė ir dėl bičiulio, nugalėjusio savo priklausomybę lošimams.
„Jis sirgo priklausomybe nuo lošimų ir šiandien yra sėkmingas verslininkas. Yra vienintelis trūkumas, kad negaliu su juo žaisti stalo žaidimų, nes jisai, atrodo, žaidžia iš lėktuvo, o ne šiaip laisvalaikį kartu leidžia“, – juokavo pašnekovas.
Kęstutis Dvareckas
Tačiau jis užsiminė, kad maža dalis pacientų prisijungia į bendruomenę tik dėl priklausomybės lošimams, nes negali gauti finansavimo.
„Pas mus yra lošėjai, kurie turi ir kitų priklausomybių, nes jeigu būtų vien lošimai, tai Lietuvoj šiuo metu nemokamai reabilitacijos tie asmenys niekur negalėtų gauti“, – tvirtino jis.
Nebenoriu-losti.lt galima rašyti prašymą, kuris neleistų patekti į lošimo įstaigas visoje Lietuvoje. Taigi pastebėjus, jog lošimas tampa problema, žmogus gali rašyti šį prašymą, kad apsaugotų save silpnumo akimirką.
Pasak Lošimų priežiūros tarnybos psichologo, tai nėra bloga idėja. Tačiau, jo nuomone, svarbu suprasti, kad dažniau priklausomų žmonių tikslas yra ne atsiriboti nuo lošimų, o patenkinti savo norus.
„Keliais šimtais tūkstančių [eurų] yra pralošę, turėjome ir atvejį, kai žmogus pralošė daugiau nei milijoną eurų. Tai aš viliuosi, kad jo pagrindu tiek visuomenė, tiek vyriausybė, tiek lošimų organizatoriai vis dėlto kartą ir visiems laikams priims patį faktą, kad šita problema egzistuoja“, – kalbėjo jis.
Ar „užsiblokavimas“ nuo lošimų iš tiesų veikia?
Tv3.lt naujienų portalo kalbintas sveikstantis lošėjas užsisiminė, kad 2012 m., grįžęs lošti po metų pertraukos, nors ir buvo rašęs prašymą dėl neįleidimo, į kazino pateko.
„Kai lošiau, tai aš buvau pasirašęs savanoriškai, kad manęs neįleistų į kazino. Bet tada buvo ta spraga, kad aš tiesiog nueinu prie durų, pasirašau, kad aš suprantu, ką darau, ir mane vis tiek įleidžia“, – pridūręs, kad nežino, ar taip vyksta dabar, neslėpė pašnekovas.
Psichologas patvirtino, jog Lošimo priežiūros tarnyba susilaukia nusiskundimų dėl to, kad užpildę prašymą neįleisti jų lošti, į kai kurias lošimo įstaigas vis tiek yra įleidžiami.
Priklausomybė lošimams (nuotr. Shutterstock.com)
„Žiūrint į tai, kad yra įstatymas privalomai tikrinti asmens dokumentus prieš įleidžiant lošti, iš mūsų tyrimų yra nustatyta faktų, kad ne visur ir ne visada tas dalykas yra atliekamas“, – tvirtino O. Mackevič.
Lietuvos lošimų verslo asociacijos direktorius Mantas Zakarka tv3.lt portalui teigė, kad tokių žmonių įleidimas į lošimo įstaigas yra grubus įstatymo pažeidimas. Tačiau plačiau apie asociacijai priklausančias lošimų bendroves kalbėti nesutiko.
