Nusipirko elektromobilį, o dabar neturi kur jo pakrauti: mūsų ministerija atšovė, kad tai reikėjo mąstyti anksčiau

Naujienos

Elektromobilių savininkai nepatenkinti valdžios veiksmais – elektromobilius pirkti skatina, o infrastruktūra nėra iki galo išvystyta. Tačiau Susisiekimo ministerijos atstovė atšovė, jog prieš perkant automobilį reikia įsivertinti, kur tu jį įkrausi, ir akcentuoja, jog ateityje visos stotelės taps mokamos.

Vilnietis Eivinas naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad elektromobilių savininkai turi didelę problemą, jei nori įkrauti transporto priemonę Vilniaus mieste.

„Vilniaus savivaldybė ir jos meras Remigijus Šimašius skambiai kalbėjo apie elektromobilių savininkų skatinimą ir nemokamų įkrovimo stotelių įrengimą penkiems metams. Bet jau nuo 2020 m. nesugeba įrengti įkrovimo stotelių iš skirtų ES lėšų.

Vilniuje veikia tik viena nemokama įkrovimo stotelė, esanti „Lidl“ parduotuvės aikštelėje (Ukmergės gatvėje), kurią finansuoja verslas. Sostinėje yra daugybė mokamų elektromobilių įkrovimo stotelių, bet jos beveik visuomet užimtos besikraunančių „Spark“ elektromobilių.

Tačiau net ir radus laisvą ir mokamą įkrovimo vietą kaina nedžiugina. Už kilovatvalandę „Ignitis“ tenka mokėti 0,44 eurus (anksčiau buvo 0,35 eurai). Kraunant visą bateriją, bendra suma išeina 34–38 eurai, už kuriuos žiemą galima nuvažiuoti 200–250 km“, – naujienų portalui lrytas.lt minėjo Eivinas.

Elektromobilio savininkas svarsto: „Išeina, kad vidaus degimo varikliu važiuoti yra du ar net tris kartus pigiau nei elektromobiliu. Galbūt reikės grįžti vėl prie vidaus degimo variklių? Tai kur yra paskata pirkti elektromobilius? Juk pirkdami elektromobilį sumokame daugiau nei už įprastą automobilį, todėl tikimės paskatos iš valstybės ir logiškų įkrovimo kainų“.

Jis pabrėžė, jog Norvegijoje elektromobilio pilnos baterijos krovimo kaina greitosiose stotelėse siekia apie 20 eurų.: „Ar normalu, kad Lietuvoje krovimas kainuoja 30 proc. brangiau? Be to, Norvegijoje kas dešimtą krovimą yra taikoma nuolaida, o gyventojams, įsirengusiems įkrovimo stoteles namuose, yra taikoma didelė nuolaida elektros energijai. Aišku, „Ignitis“ būtų labai naudinga, jei Vilniuje neliktų nemokamų įkrovimo stotelių“.

Pats pirkėjas turi įsivertinti

Susisiekimo ministerijos vyresnioji patarėja Aistė Gasiūnienė teigė, kad praeitą finansavimo laikotarpį elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai finansavimas buvo numatytas minimalus, o dabar jis išaugo.

„Pačios infrastruktūros vystymas yra savivaldybių reikalas, bet ne paslaptis, kad joms dažniausiai trūksta pinigėlių. Tačiau, jei viskas gerai bus su ES finansavimu, apie kurį bus pranešta šių metų pabaigoje, pasinaudoti parama ir plėsti infrastruktūrą galės ne tik savivaldybės, bet ir privatūs subjektai. Aišku, ji turės būti vieša“, – pažymėjo A.Gasiūnienė.

Anot pašnekovės, ne paslaptis, kad šiuo metu stipriai išaugo elektros kaina, tačiau ji tokia bus ne amžinai. Jos nuomone, renkantis prekę pirkėjui reikia viską įvertinti.

„Juk negali įsigyti mašiną, o vėliau klausti savivaldybės, kur ją įkrauti. Dauguma elektromobilių vairuotojų, įsigiję elektromobilį, turi galimybę jį įkrauti, pavyzdžiui, namie ar darbe. Yra gyventojų, kurie gyvena daugiabučiuose, todėl jie priversti krauti elektromobilį viešojoje infrastruktūroje.

Savivaldybė turi labai mažą įtaką nurodyti operatoriui nustatyti mažesnę kainą, nes ir jam juk didėja elektros sąnaudos“, – naujienų portalui lrytas.lt akcentavo Susisiekimo ministerijos vyresnioji patarėja.

Tikimasi, jog nuo šių metų prasidės didžiausias elektromobilių proveržis, todėl didžiausius tikslus, skatinant infrastruktūrą, planuojama pasiekti per artimiausius keturis metus.

Nebeliks nemokamų įkrovimo stotelių

Susisiekimo ministerijos vyresnioji patarėja taip pat pabrėžė, kad ateityje nebus nemokamų įkrovimo stotelių: „Dabar „Lidl“ prekybos centras siekia pritraukti klientų, todėl vairuotojams leidžia nemokamai krauti elektromobilius“.

Ji tvirtino, kad žmonės nemokamai krovėsi elektromobilius anksčiau todėl, nes buvo siekiama, kad jų įsigytų kuo daugiau, o dabar, plečiantis elektromobilių skaičiui, vairuotojai turės mokėti už elektrą.

„Už bet kokius degalus norėdamas važiuoti turi susimokėti. Tik klausimas, kokia kaina ir kur įsipilsi degalų“, – svarstė A.Gasiūnienė.

Susisiekimo ministerija pagal užsienio praktiką teikia prievoles ir rekomendacijas, jog viešoji infrastruktūra neturi būti pirmoji įkrovimo atžvilgiu. Esą ji turėtų sudaryti tik apie 20 proc., o kitą dalį – 80 proc. įkrovimas turi būti privatus.

„Neverta tikėtis, kad kiekvienam vairuotojui bus pastatyta po vieną įkrovimo stotelę. Viskas šioje vietoje atsiremia į ekonominius skaičiavimus, galios pajėgumus, sklypus, žemes“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo pašnekovė.

Pripažįsta problemą

„Susisiekimo paslaugų“ judumo ekspertas Tomo Nickus patvirtino, kad iš tiesų su penkiomis elektromobilių įkrovimo stotelėmis miestas turėjo trikdžių, dėl ko ir vėluoja jų įrengimas.

Tačiau jis turi gerų žinių elektromobilių savininkams – šiuo metu pasirašomos sutartys su stoteles įrengsiančiomis įmonėmis ir tikimasi, kad darbai bus atlikti kiek įmanoma greičiau. Įkrovimo stotelės bus įrengtos iš Vilniaus miesto savivaldybės lėšų.

„Norime pasidžiaugti miesto gatvėse matydami augantį elektra varomų automobilių kiekį. Akivaizdu, kad vairuotojai vis labiau keičia savo įpročius, atsisako taršių automobilių ir įsigyja elektra varomą transportą. Svarbu paminėti, kad tiek miesto, tiek valstybės lygmeniu elektromobilių vairuotojams teikiama įvairi parama ir paskata, kuri neapima tik nemokamo įkrovimo galimybių“, – pažymėjo „Susisiekimo paslaugų“ judumo ekspertas.

Anot pašnekovo, vairuotojai, įsigydami elektromobilius ir pasinaudodami valstybės parama, gali sutaupyti iki 5000 eurų, kuriuos dengia valstybė. Vilniaus miestas elektromobilių vairuotojams suteikia teisę judėti gatvėmis sparčiau – jiems leidžiama važiuoti A juostomis, esant tai leidžiamam ženklinimui.

Taip pat įsigijus „Susisiekimo paslaugos“ išduodamą elektromobilio leidimą suteikiama galimybė nemokamai statyti elektromobilius visose rinkliava apmokestintose automobilių stovėjimo vietose. Tokių leidimų (beveik 4 tūkst.) 2021 metais išduota dvigubai daugiau nei 2020 m.

„Turime iššūkį ir su įkrovimo stotelių įrengimu miegamuosiuose rajonuose. Iš esmės ten, kur gyventojai patys neturi galimybės įsirengti įkrovimo stoteles“, – naujienų portalui lrytas.lt akcentavo T.Nickus.

Praėjusių metų gruodžio mėnesį miesto taryba pritarė įkrovimo stotelių plėtros planui iki 2030 metų. Plane didžiausias dėmesys buvo skirtas tankiai apgyvendintoms teritorijoms. Jie siekia, kad tokios stotelės būtų lengvai pasiekiamos, t. y., per pirmąjį etapą mieste stotelių tinklą numatoma plėsti taip, kad įkrovos stotelė gyventojams būtų ne toliau kaip už 500 metrų. Vėliau šį atstumą ketinama sutrumpinti iki 300 metrų.

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis
Reklama
error: Alert: Content is protected !!