Venesuelos prezidentas Nicolás Maduro stojo prieš teismą Niujorke, jam pareikšti kaltinimai dėl „narkotikų terorizmo“ ir „kulkosvaidžių laikymo“. Operacija jam pagrobti išlieka pagrindiniu Vakarų žiniasklaidos dėmesio objektu, tačiau ukrainiečiams labiausiai rūpi, ar įmanoma įvykdyti tokią gudrybę prieš Rusijos prezidentą.
Karo ekspertai ir politologai kalbėjosi su portalu „Telegraf“ apie tai, kas turėtų nutikti, kad Jungtinės Valstijos galėtų siųsti specialiąsias pajėgas į Vladimiro Putino rezidenciją.
Ar A. Bortnikovas ir A. Belousovas tariami išdavikai?
Buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pareigūnas Ivanas Stupakas pirmiausia atkreipia dėmesį į geografinį klausimą: Venesuela yra gana arti Jungtinių Valstijų, o su Rusija tai yra daug sunkiau: norint atlikti tokią užduotį, amerikiečiams reikėtų dislokuoti nemažą skaičių amerikiečių lėktuvų, kurie paremtų operaciją.
Nes 10–20 specialiųjų operacijos pajėgų kareivių siuntimo idėja šiuo atveju nepasiteisins. Nors tai būtų įmanoma tik susiklosčius tam tikroms aplinkybėms.
„Teoriškai tai įmanoma su viena sąlyga: jei Putino artimiausi žmonės jį tiesiog išduotų, – sako I. Stupakas. – Už Amerikos pasus, pažadus neliesti jų ar jų turto, dar kuo nors panašiu.
Rusijos FSB direktorius Aleksandras Bortnikovas kartu su gynybos ministru Andrejumi Belousovu nuspręstų užblokuoti Putiną jo rezidencijoje, nuvežti ten du šarvuočius ir nuginkluoti Federalinę saugumo tarnybą. Ir leisti amerikiečiams jį išsivežti. Tai šiuo metu yra vienintelė išeitis.“
Todėl, pasak eksperto, toks triukas su V. Putinu teoriškai įmanomas. Nors neaišku, kaip tai būtų galima praktiškai įgyvendinti ir kokia būtų to prasmė Jungtinėms Valstijoms.
„Pasaulio policininkas“ grįžo
Tarasas Zagorodnijus, politinis strategas ir Nacionalinės kovos su krize grupės vadovaujantis partneris, mano, kad tokia JAV operacija Venesueloje buvo įspėjimas rusams ir pirmiausia – kinams.
„Jėgos demonstravimas, kad „pasaulio policininkas“ grįžo. Žinoma, rusams tai nepatinka, nes tai signalas jų elitui: pašalinkite Putiną, mes derėsimės iš stipriosios pozicijos“, – teigia T. Zagorodnijus.
Politologas Aleksejus Jakubinas mano, kad svarbiausia yra tai, kad Jungtinės Valstijos pademonstravo, jog Vakarų pusrutulis išlieka jų interesų sfera ir būtent ten jos yra pasirengusios veikti itin griežtai.
„Bent jau taip mato Vašingtonas. O ši istorija su N. Maduro pirmiausia turėtų parodyti kitoms Lotynų Amerikos šalims, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios užimti viešą ir nevaržomą poziciją savo veiksmuose. Žinoma, norėtume, kad tai būtų signalas Kremliui ir kitiems pasaulio regionams, bet iš esmės tai signalas pirmiausia Vakarų pusrutuliui“, – sako ekspertas.
Oksana Kuzan, Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro analitinio skyriaus vadovė, pabrėžia, kad žvalgybos agentūros, ypač Amerikos ir Ukrainos, verbuoja žmones iš aukščiausių Rusijos Federacijos karinių ir politinių vadovų, be kurių didelio masto ir sudėtingos operacijos priešo teritorijoje būtų neįmanomos. Be to, pabrėžia ji, Ukrainos žvalgybos agentūros turi galimybę sekti V. Putino judėjimą ir nustatyti jo buvimo vietą, iš dalies pasinaudodamos savo plačiu žvalgybos tinklu.
Ji primena, kad prieš dvejus metus Hagos teismas išdavė V. Putinui arešto orderį dėl Ukrainos vaikų deportacijos. Tačiau politinės valios stoka, taip pat vėlesni susitikimai ir derybos, ypač Aliaskoje, leidžia jam išvengti šios bausmės.
„Pagrindinis Jungtinių Valstijų tikslas šiuo metu yra pasiekti paliaubas bet kokiomis karo šalims priimtinomis sąlygomis, kad būtų galima toliau investuoti į Rusijos ekonomiką, kol Maskvoje neprasidėjo negrįžtami procesai. Tokie veiksmai skirti Rusijos „atsiskyrimui“ nuo Kinijos, o tai šiuo metu atrodo praktiškai neįmanoma“, – sako ji.
Ar Rusija tam pasiruošusi?
Politologas Aleksejus Jakubinas pabrėžia, kad N. Maduro istorija kelia daug klausimų dėl nepaprasto greičio ir būdo, kuriuo įvyko valdžios pasikeitimas. Būtent šis greitis, anot jo, ir sukelia sąmokslo teorijas.
„Susidaro įspūdis, kad galėjo egzistuoti tam tikri preliminarūs susitarimai su dalimi Venesuelos valdančiojo elito“, – sako A. Jakubinas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į dabartinės Venesuelos vadovybės retorikos pasikeitimą po N. Maduro nuvertimo, kuris sutapo su Vašingtono signalais apie norą bendradarbiauti.
„Tuo pačiu metu tiek D. Trumpas, tiek Baltieji rūmai užsimena, kad yra pasirengę bendradarbiauti ir kad dabartinė Venesuelos vadovybė neprieštarauja tokiam dialogui“, – pabrėžia ekspertas.
Vesdamas paraleles su Rusija, politologas pabrėžia, kad lemiamas veiksnys tokiuose scenarijuose yra ne išorinis spaudimas, o vidaus elito pasirengimas.
„Pagrindinis klausimas – ar Rusijos valdančioji klasė yra pasirengusi vadovybės pasikeitimo scenarijui. Rusija yra branduolinė valstybė, turi kitokią teritorinę aplinką ir visiškai kitokią Jungtinių Valstijų įtakos zoną“, – sako A. Jakubinas.
Šaltinis: ALFA.LT
