Kartais namas prasideda ne nuo projekto ar brėžinių, o nuo smalsumo. Ovidijaus Urnižiaus istorijoja kaip tik tokia. Pamatė internete nuotraukas, kuriose sienos sudėliotos iš trumpų malkų rąstelių – atrodė neįprastai, bet jam patiko. Parodė žmonai Ingai.
„Žiūrėk, kaip įdomiai atrodo“, – prisiminė jis. Inga pažiūrėjo ir, kaip pats Ovidijus pasakoja su šypsena, pasakė labai paprastai: „Statom.“
Statybų procesas – lėtas
Ovidijui – 41-eri, jo žmonai Ingai – 40 metų, abu iš Antalgės kaimo (Utenos raj.). Ovidijus yra apdailininkas–statybininkas, o Inga buhalterė. Smalsumo ir kantrybės abiems netrūksta.
Pasižvalgykite po geriausiu išrinktą vasarnamį: vieta nepalieka abejingų
Pradėję domėtis, sužinojo, kad tokia statybos technologija naudojama Kanadoje ir JAV. Ji vadinama „cordwood“ – kai sienos mūrijamos iš trumpų rąstelių. Kadangi Ovidijus turi savo miško, nutarė, kad pabandyti tikrai verta.
Medžius supjovė, suskaldė į maždaug 36 centimetrų ilgio rąstelius ir paliko džiūti. Kitais metais padarė pamatus ir pradėjo statyti.
Darbas pasirodė lėtas ir kruopštus. Kiekvieną rąstelį reikėjo parinkti, pasukti, pritaikyti, o skiedinį sumaišyti taip, kad būtų tinkamo tirštumo. Kartais per visą dieną pavykdavo sumūryti tik vieną kvadratinį metrą sienos. Tą vasarą statyboms jie skyrė apie 33 dienas.
Tačiau pora neskubėjo.
Didžiąją dalį namelio Ovidijus ir Inga pastatė dviese. Šiek tiek prisidėjo žmonos brolis, kuris padėjo betonuoti grindis, dar vienas žmogus padėjo montuoti stogą. Visa kitą – jų pačių darbas.
Sienos mūrytos taip: skiedinys buvo dedamas tik rąstelių galuose – maždaug po 8–10 centimetrų iš abiejų pusių, o tarpas viduryje užpildomas pjuvenomis. Tai veikia kaip papildomas šiltinimas. Į pjuvenas dar įmaišyta kalkių, kad neatsirastų pelėsio ar graužikų. Skiediniui Ovidijus pasirinko baltą cementą – sako, kad taip sienos atrodo gražiau.
Namelis nedidelis, apie 30 kvadratinių metrų.“Bet jame tikrai galima gyventi!“, – lyg vaikas džiaugiasi vyras, pats čia gyvenęs maždaug pusantrų metų.
Ovidijus su žmona pasistatė neįprastą 30 kv. m namelį, kuris šeimai atsiėjo 12,5 tūkst. eurų.
Asmeninio albumo nuotr.
Per didžiausius šios žiemos šalčius, kai temperatūra lauke nukrisdavo iki maždaug –30 laipsnių, pakakdavo pasikurti krosnį – viduje prikaisdavo iki 25 laipsnių šilumos. Vakare temperatūra nukrisdavo iki maždaug 20–21 laipsnio, o ryte likdavo apie 17 šilumos.
„Aišku, malkų, kai toks nedidelis plotas, reikia nemažai“, – įvertino Ovidijus.
Sąmata daro įspūdį
Nors namelis atrodo kaip koks eksperimentas, Ovidijus suskaičiavo, kad viskas kainavo maždaug 12,5 tūkstančio eurų.
Didžiausios išlaidos buvo langams – jie kainavo apie 2000–2600 eurų. Stogas su visa konstrukcija ir danga kainavo dar apie 2200–2500 eurų.
Ovidijus su žmona pasistatė neįprastą 30 kv. m namelį, kuris šeimai atsiėjo 12,5 tūkst. eurų.
Asmeninio albumo nuotr.
Medienos paruošimas – pjovimas, skaldymas ir išvežimas iš miško – kainavo apie 800 eurų. Pamatai ir dalis konstrukcijų atsėjo maždaug 1200 eurų.
Skiediniui, iš kurio mūrytos sienos, prireikė balto cemento, kalkių ir smėlio – tai kainavo apie 500 eurų. Dar apie 200 eurų išleista dažams ir impregnavimui.
Durys kainavo apie 500 eurų, o nedidelę virtuvę meistras pagamino maždaug už 1000 eurų.
Luboms, šiltinimui, vatui ir palangėms išleista apie 600 eurų. Elektrai, medvaržčiams ir įvairioms smulkioms medžiagoms – dar apie 1000 eurų.
Grindys kainavo apie 400 eurų, o žmogui, kuris padėjo su darbais miške, Ovidijus sumokėjo 400 eurų.
Prieš penkerius metus tokia suma vyrui atrodė gana didelė. Dabar, kai statybos dar labiau pabrango, viskas atrodo jau kitaip.
Vasarą gyvens tryse
Apie namelį sužinoję žmonės kartais Ovidijui parašo, paklausia, pasidomi, kaip sekėsi. Tačiau uteniškis negirdėjo, kad kas nors imtųsi panašių statybų.
Ar sulaukė kokios naudos, kai taip plačiai žiniasklaidoje buvo aprašyta jo patirtis? Vyras prisipažino: „Minimaliai – tik tiek, kad mano „Youtube“ kanale atsirado kokie 50–100 naujų prenumeratorių“.
Vis dėlto minčių statyti dar „kažką“ tikrai yra. Tik, kaip pats juokiasi, gyvenime visko iš karto nespėsi – reikia ir laiko, ir svarbiausia – pinigų.
Tiesa, dabar šeimos gyvenimas šiek tiek kitoks. Pora augina penkių mėnesių sūnų Jokūbą, tad mama su mažyliu gyvena bute kaime, Ovidijus dažniau vienas būna prie namelio.
Ar jis taps nuolatiniais jų namais – neaišku. Tačiau viena jau nuspręsta: vasarą ten gyvens visi trys.
Šaltinis: LRYTAS.LT
