Sunkumai užmiegant, pabudimai kas kelias valandas arba miegas trumpiau nei šešias valandas per parą, gali beveik trigubai padidinti širdies ligų riziką.
Ilgesnis nei pusvalandžio dienos miegas siejamas su širdies ritmo sutrikimais
Paaiškėjo, kad ilgesnis nei pusvalandžio trukmės dienos miegas beveik padvigubina nereguliaraus širdiplakio riziką, skelbia naujausi tyrimai.
Remiantis ketvirtadienį Europos kardiologų draugijos susitikime pristatytu tyrimu, žmonės, kurie snaudžia 30 minučių ar daugiau per dieną, turi net 90 proc. didesnę riziką patirti prieširdžių virpėjimą nei tie, kurie miega trumpiau.
„Mūsų tyrimas rodo, kad snaudimas per dieną turėtų būti apribotas iki trumpesnio. nei 30 minučių, laiko“, – visuomenės pranešime spaudai sakė tyrimo autorius dr. Jesusas Diazas-Gutierrezas iš Juano Ramono Jimenezo universiteto ligoninės Huelvoje (Ispanija).
„Žmonės, kurių naktinis miegas sutrikęs, turėtų vengti pasikliauti snaudimu, kad kompensuotų naktinio miego trūkumą“, – priduria jis.
Šio tyrimo metu tyrėjai stebėjo daugiau nei 20 000 Ispanijos universitetų absolventų. Dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes: nesnaudžiantys, tie, kurie miega mažiau nei 30 minučių ir tie, kurie kasdien snaudžia 30 ar daugiau minučių.
Per vidutinį beveik 14 metų stebėjimą 131 dalyviui išsivystė prieširdžių virpėjimas.
Remiantis pirmąja analize, tie, kurie miega ilgiau, turėjo beveik dvigubai didesnę prieširdžių virpėjimo riziką, palyginti su tais, kurie miega trumpai. Tuo tarpu žmonės, kurie nesnaudžia, neturėjo jokios padidėjusios prieširdžių virpėjimo rizikos, palyginti su trumpai miegančiais.
Atidžiau pažvelgę į trumpai miegančius, mokslininkai nustatė, kad tiems, kurie miegojo mažiau nei 15 minučių, rizika patirti prieširdžių virpėjimą buvo 42 proc. mažesnė, o tiems, kurie miega 15–30 minučių, rizika buvo 56 proc. mažesnė, palyginti su ilgais miegančiais[1].
Snaudimas dienos metu didina mirties riziką
Dar 2020 metais ESC kongrese pristatytas tyrimas atskleidė, kad miegas dienos metu apskritai net 19 proc. didina mirties riziką nuo bet kokios priežasties, nebūtinai tik susijusios su kraujagyslių ir širdies ligomis.
„Dienos miegas yra įprastas visame pasaulyje ir paprastai laikomas sveiku įpročiu“, – sakė tyrimo autorius dr. Zhe Pan iš Guangdžou medicinos universiteto (Kinija).
„Bendras požiūris yra tas, kad miegas pagerina našumą ir neutralizuoja neigiamas miego trūkumo nakties metu pasekmes. Mūsų tyrimas ginčija šias plačiai paplitusias nuomones“, – sako tyrėjas.
Ankstesni tyrimai apie ryšį tarp miego dienos metu ir mirties ar širdies ir kraujagyslių ligų davė prieštaringų rezultatų. Be to, neatsižvelgta į nakties miego trukmę.
Šiame tyrime apibendrinti turimi įrodymai, skirti įvertinti ryšį tarp miegojimo ir mirties nuo bet kokios priežasties bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Iš viso į analizę buvo įtrauktas 313 651 dalyvis iš daugiau nei 20 tyrimų. Maždaug 39 proc. dalyvių užmigo.
Analizė parodė, kad ilgi miegai (daugiau nei 60 minučių) buvo susiję su 30 proc. didesne mirties nuo bet kokios priežasties rizika ir 34 proc. didesne širdies ir kraujagyslių ligų tikimybe, palyginti su nemiegojimu.
Atsižvelgus į nakties miegą, ilgas miegas buvo susijęs su padidėjusia mirties rizika tik tiems, kurie miegojo daugiau nei šešias valandas per naktį.
Apskritai bet kokio ilgio miegas buvo susijęs su 19 proc. padidėjusia mirties rizika. Ryšys buvo ryškesnis tarp moterų, kurios turėjo 22 proc. didesnę mirties tikimybę užsnūdus, palyginti su nemiegojusiomis, ir vyresnio amžiaus dalyvius, kurių rizika miego metu padidėjo 17 proc.
Snaudimo dienos metu kenksmingumo priežastys vis dar lieka neaiškios
Priežastys, kodėl miegas taip neigiamai veikia organizmą, vis dar neaiškios, sakė daktaras Panas, tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad ilgas snaudimas yra susijęs su didesniu uždegimo lygiu, kuris kelia pavojų širdies sveikatai ir ilgaamžiškumui.
Kiti tyrimai siejo miegojimą su aukštu kraujospūdžiu, diabetu ir prasta bendra fizine sveikata[2].
„Taip gali būti todėl, kad nors pats miegas nėra kenksmingas, daugelis miegančių žmonių tai daro dėl prasto miego nakties metu.
Prastas nakties miegas yra susijęs su blogesne sveikata, o miego nepakanka net jei dieną nusnūstama“, – sakoma klinikinio psichologo Michaelo Grandnerio pranešime[3].
Jei nemiegate naktį, patrigubinate širdies smūgio riziką
Vis daugiau įrodymų rodo, kad prastas miegas yra susijęs su daugybe sveikatos problemų, įskaitant didesnę aukšto kraujospūdžio, diabeto, nutukimo ir širdies ligų riziką.
Dabar neseniai atliktas vidutinio amžiaus žmonių tyrimas rodo, kad miego problemų derinys, pvz., sunkumai užmiegant, pabudimai kas kelias valandas arba miegas trumpiau nei šešias valandas per parą, gali beveik trigubai padidinti širdies ligų riziką.
„Šios naujos išvados pabrėžia pakankamai didelę miego svarbą“, – sako miego specialistas dr. Lorensas Epsteinas, Harvardo medicinos mokyklos medicinos docentas.
Jis priduria, kad daugelis dalykų gali prisidėti prie miego trūkumo. Kai kurie žmonės tiesiog neskiria pakankamai laiko miegui. Kiti turi įpročių, kurie sutrikdo ar trukdo miegoti. Ir kai kurie žmonės turi sveikatos sutrikimų ar miego sutrikimų, kurie sutrikdo jų miego kokybę ar kiekį.
Jei jums sunku užmigti ar neprabudus išsimiegoti, yra daug būdų, kaip išspręsti šias problemas – nuo paprastų kasdienės rutinos patobulinimų iki specializuotos kognityvinės elgesio terapijos, skirtos miego problemoms spręsti.
„Gydant miego sutrikimus, kurie trukdo miegui, dieną galite jaustis žvalesni, pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti su prastu miegu susijusią riziką sveikatai“, – sako daktaras Epsteinas.
