Parama Ukrainai atskleidė Lietuvoje esančias bėdas: valstybės sveikatos rezervas išsemtas, vaistų ir priemonių nepakanka žmonėms

Naujienos

Lietuva aktyviai remia karo draskomą Ukrainą ir jos žmones. Mūsų šalis ne tik priima karo pabėgelius, bet ir siunčia į Ukrainą medikus, taip pat vaistus bei medicinos priemones. Iš Lietuvos į Ukrainą jau išvyko 35 dideli sunkvežimiai su vaistais ir medicinos priemonėmis. Ši parama suformuota iš valstybės turimo rezervo.

Tačiau kyla klausimas: o kaip pati Lietuva pasiruošusi galimai ekstremaliai situacijai. Ar mums pakaktų turimo medicinos priemonių ir vaistų rezervo?

Tokį klausimą Seimo Sveikatos reikalų komitete iškėlė parlamentaras, komiteto pirmininko pavaduotojas Aurelijus Veryga.

Atidavė daugiau nei planavo paramos

„Seimas spręs dėl gynybos išlaidų didinimo. Sveikatos sektorius irgi turi ruoštis.

Suprantu, kad dabar skiriama parama Ukrainai. Matyt, dalis tos paramos keliauja iš mūsų valstybės sveikatos rezervo, iš Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlių.

Ar suplanuota, sudėliota, kaip tuos rezervus mes atsinaujiname?

Mes taip pat turime būti pasiruošę. Nepaisant to, kad tokios grėsmės nėra, mūsų rezervas turi būti užpildytas. Ar yra planas, kaip greitai jį užpildyti?“ – klausė A. Veryga.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė sutiko, kad šiuo metu turimas valstybės rezervas yra nepakankamas, tačiau šiuo metu šis klausimas yra vienas iš prioritetinių.

„Peržiūrinėdami turimas priemones valstybės rezerve pamatėme, kad arba kai kurių priemonių ar vaistų yra per maži kiekiai, arba jų tiesiog nėra. Tos pozicijos yra identifikuotos ir artimiausiu metu ketinama papildyti valstybės rezervo nomenklatūrą ir įsigyti, ko reikia“, – žadėjo J. Grebenkovienė.

Pažymėtina, kad tiekiant paramą karo purtomai Ukrainai iš valstybės rezervo sandėlių, visos pagalbos galimybės buvo išnaudotos maksimaliai, t. y. surinktas ir Ukrainai perduotas didžiausias galimas medicinos priemonių kiekis, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje liktų pakankamas būtinas rezervas.

„Mes iš tikrųjų jaučiamės, liaudiškai tariant, „iššukavę“ turimus rezervus ir atidavę tikrai daugiau negu planavę atiduoti. Jaučiamės čia išsisėmę. Išties labai svarbu galvoti ir apie Lietuvos sveikatos sistemos parengtį“, – kalbėjo J. Grebenkovienė.

Išties labai svarbu galvoti ir apie Lietuvos sveikatos sistemos parengtį“, – kalbėjo J. Grebenkovienė.

Anot kanclerės, rezervo kaupimo sistema yra trijų pakopų. Pirma – sveikatos priežiūros įstaigos, kurios turi turėti susikaupusios mėnesiui tiek medikamentų, tiek medicininių priemonių, kad galėtų užtikrinti savo veiklos tęstinumą.

„Šį darbą darome paskutinį mėnesį-pusantro. Bendraujama su visomis šalies ligoninėmis.

Ruošiamasi kritinių funkcijų vykdymui ir tikrai kalbama su įstaigomis, bendraujama dėl rezervų pildymo, turėjimo, papildomų priemonių įsigijimo, ko jie nėra nusimatę, pvz. turniketų ir pan., ko dauguma ligoninių net neturi. Šias indikacijas jos yra gavusios“, – patikino J. Grebenkovienė.

Ligoninėms nurodyta, kad pareiga turėti sukaupus šias priemones numatyta ir teisės aktuose. Šiuo metu Vidaus reikalų ministerija renka informaciją, kaip tai vykdoma.

Rezervo sandėliai – prie nedraugiškos valstybės sienos

Taip pat Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys A. Veryga pastebėjo, kad Sveikatos rezervo sandėliai yra labai nepalankioje vietoje – Nemenčinėje. Tad pasidomėjo, ar planuojama juos perkelti į saugesnę vietą, toliau nuo Baltarusijos – Lietuvai nedraugiškos valstybės – sienos.

Į tai J. Grebenkovienė atsakė: „Taip, Nemenčinėje yra pagrindinis [sandėlis] ir galimybių šiame etape iškelti į kitą [vietą] mes turime labai ribotai“.

Kanclerė užsiminė, kad dar yra rezervinis sandėlys Varėnoje, bet ši vieta esą irgi nelabai gera.

„Šiame etape galimybių ar idėjų, kur galėtume iškelti [sandėlius] neturime“, – atviravo ji.

Siūlo neįšaldyti reformos dėl savo pačių saugumo

Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Linas Slušnys stebėjosi susiklosčiusia situacija dėl rezervo. Esą tiekiant paramą gerokai didesnei už Lietuvą Ukrainai, privalome likti saugūs patys.

„Mūsų pačių saugumas yra tiek Lietuvos, tiek visos Europos, tiek pasaulio stiprybė. Visuose kanaluose, kur turime galvoti apie paramą, turime galvoti ir apie savo pačių saugumą“, – kalbėjo L. Slušnys.

Seimo narys sukritikavo ir iškeltą mintį, kad turime stabdyti Sveikatos apsaugos ministerijos ruošiamą ligoninių reformą.

„Šiame etape, kai esame tiek nuveikę, privalome judėti dar greičiau. Toks siūlymas yra sabotažas, dėl kurio Lietuvai grėstų netekti finansinių srautų visai valstybei. Tai pakeisti būtų nelengva“, – įspėjo L. Slušnys.

SAM patikslinimas: rezervas nėra tuščias

Vėliau Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai patikslino Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerės J. Grebenkovienės per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį išsakytą poziciją.

„Jos mintis buvo, kad iš Lietuvos turimo sukaupto rezervo Ukrainai skirta tiek, kiek galėjome esamomis aplinkybėmis, racionaliai įvertinę, kiek to rezervo reikia palikti Lietuvai, nors buvo pasigirdę siūlymų iš jo skirti dar daugiau. Taigi, Lietuvos turimas rezervas nėra tuščias, mes jį turime, todėl visuomenei gąsdintis ar nerimauti, kad ko nors pritrūks tikrai nereikėtų“, – tikslino SAM Spaudos tarnybos patarėja Neringa Mikėnaitė.

www.DELFI.lt

 

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis
Reklama
error: Alert: Content is protected !!