Partijų lyderiai, politologai apie Ingridos Šimonytės sutriuškinimą: į kitus rinkimus konservatoriai eis su minusu

Naujienos

Ingrida Šimonytė triuškinančiai pralaimėjo prezidento rinkimus

Sekmadienio vakarą pasibaigė vienas iš trijų šiais metais Lietuvoje vykstančių rinkimų maratonų. Suskaičiavus visų rinkimų apylinkių antrojo prezidento rinkimų turo balsus, paaiškėjo, kad perrinktas antrai kadencijai buvo šalies vadovas Gitanas Nausėda.

Jis pelnė iš tiesų užtikrintą pergalę. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus visų 1895-ių apylinkių biuletenius, G. Nausėda surinko net 74,43 proc. rinkėjų balsų. Jo konkurentė, konservatorių kandidatė ir premjerė Ingrida Šimonytė sulaukė vos 24,06 proc. rinkėjų palaikymo.

VRK duomenys rodo, kad G. Nausėda nugalėjo visose savivaldybėse, bet didžiausio palaikymo sulaukė Šalčininkų rajono savivaldybėje, kur per antrą rinkimų turą už jį balsavo net 94,70 proc. rinkėjų. Taip pat gausiai už šį kandidatą balsuota Pagėgių (89, 59 proc.) ir Kalvarijos savivaldybėse (89,36 proc), o mažiausiai balsų už G. Nausėdą atiduota Vilniuje, Neringoje, Kauno mieste.

Savo ruožtu I. Šimonytė daugiausiai savo balsų gavo Vilniuje. Čia 43,42 proc. vilniečių balsavo už premjerę, už prezidentą G. Nausėdą balsavo 55,1 proc. 42,98 proc. I. Šimonytė surinko Neringos savivaldybėje, kur už G. Nausėdą balsavo 56,06 proc. atėjusių balsuoti[1].

Akivaizdu, kad rezultatai tikrai nėra malonūs nei I. Šimonytei, nei konservatorių partijai. Juk per 2019 m. vykusius prezidento rinkimus I. Šimonytei sekėsi žymiai geriau. Tuomet antrajame ture G. Nausėda surinko 65, 68 proc. rinkėjų balsų, o I. Šimonytė – 33, 04 proc.

Šį kartą antrajame prezidento rinkimų ture vėl pralaimėjimą patyrusi I. Šimonytė sako, kad „pasaulis neapsivertė aukštyn kojomis“ ir tikina, kad jai asmeniškai jai yra svarbus pasitikėjimas, kurį gavo iš rinkėjų. Vis dėlto, kai kurie politikai ir politikos ekspertai tokią rinkimų baigtį ir I. Šimonytės pasirodymą vertina net labai neigiamai.

Rinkimus užtikrintai laimėjo antros kadencijos siekęs G. Nausėda. ELTA nuotrauka
Rinkimus užtikrintai laimėjo antros kadencijos siekęs G. Nausėda. ELTA nuotrauka

I. Šimonytės pasirodymas rinkimuose – perspėjimo ženklas konservatoriams

Liberalų sąjūdžio narys, parlamentaras Eugenijus Gentvilas teigia, kad konservatorių kandidatei I. Šimonytei apskritai nereikėjo dalyvauti šalies vadovo rinkimuose.

„2019 metais Ingrida buvo dar formaliai nepartinė, dar galinti pritraukti, o dabar tapo partijos nare ir tos partijos, kuri yra šiaip jau kontraversiška ir nemėgiama, nare ir akivaizdžia vedle. Tas jai tikrai negalėjo pridėti balsų. O Nausėda gi eina iš lengvesnės pozicijos, ne taip kaip Šimonytė – ir premjero pozicijos, ir dar gauna antros pagal populiarumą politikės paramą“, – dėstė E. Gentvilas.

Jo manymu, I. Šimonytei iš viso nereikėjo kandidatuoti į šalies vadovus. Pasak E. Gentvilo, neatmestina, kad premjerės pasirodymas prezidento rinkimuose gali pakenkti ir pačių konservatorių pasirodymui Seimo rinkimuose.

„Nereikėjo jai dalyvauti. Kai mes kalbėjome, kad eisime visi su nuliu į Seimo rinkimus. Tai nebūtinai su nuliu. Aš manau, kad kai kas eis su minuso ženklu. Pavyzdžiui, kaip Ingrida savo rinkėjams arba konservatoriai savo rinkėjams galės paaiškinti, kad buvo 440 tūkstančių balsų 2019 metais, o dabar 270 tūkstančių. Kažkas atsitiko. Žinoma, jei Seimo rinkimuose gauna tuos 270 tūkstančių ištikimų konservatorių rinkėjų, tai būtų neblogai, bet ar gaus?“, – teigia E. Gentvilas.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), rinkimuose rėmusios G. Nausėdą, pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad toks I. Šimonytės rezultatas siunčia liūdną žinią konservatorių partijai.

„Manyčiau, kad siunčia liūdną žinią. Bet matyt patys konservatoriai sakys, kad puiku, mes išėjome į antrą turą, kažkaip pasiteisinti reikia. Bet buvo akivaizdu, kad Ingrida Šimonytė pralaimės Gitanui Nausėdai todėl, kad žmonės vertino visą jos laiką dirbant premjere“, – teigė LSDP pirmininkė.

I. Šimonytė sulaukė tik 24,06 proc. rinkėjų palaikymo. ELTA nuotrauka
I. Šimonytė sulaukė tik 24,06 proc. rinkėjų palaikymo. ELTA nuotrauka

Konservatoriai jau pasiekė savo galimybių ribas

O politikos ekspertai premjerės pasirodymą prezidento rinkimuose vertina ne tik surinktų balsų skaičiumi, tačiau žvelgia ir į ateitį bei vertina tai, kaip šie rinkimai atsilieps Europos Parlamento (EP) arba seimo rinkimams.

Politologas Ignas Kalpokas sako, kad I. Šimonytės pralaimėjimas prezidento rinkimuose rodo tam tikras lubas, ties kuriomis šiuo metu yra konservatorių partija.

„Jeigu dabartinėje situacijoje, po tikrai ketverių sunkių metų valdžioje kas nors konservatoriams pasiūlytų Seimo rinkimų daugiamandatėje tuos pačius procentus, kuriuos surinko Šimonytė, neabejoju, kad jie džiugiai imtų ir net neklausinėtų“, – sako politologas.

Jo teigimu, žiūrint į situaciją, didžiulio optimizmo, galvojant apie Seimo rinkimus, neturėtų būti – kaip paprastai jo neturi dažniausiai valdžioje esančios partijos.

Panašios nuomonės laikosi ir politologė Rima Urbonaitė.

„Konservatoriams tai didelė indikacija. Konservatorių rinkėjai nėra tokie lojalūs, kokių jie patys tikėjosi. Šimonytė yra praradusi nemažai palaikymo“, – teigia politologė, pridurdama, kad šiuo metu gausiausią frakciją turinčios valdančiosios partijos laukia įtempti EP bei seimo rinkimai.

Politologas Mindaugas Jurkynas sako, kad triuškinantis rezultatas rodo didelį konservatorių nepopuliarumą.

„Tai yra triuškinanti pergalė. Tai rodo didelį nepopuliarumą konservatorių, tai rodo ne tik prezidento asmeninį populiarumą“, – teigė jis, pridurdamas, kad G. Nausėdos perrinkimas per spalį vyksiančius seimo rinkimus turės neigiamos įtakos Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams(TS-LKD).

Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Virgis Valentinavičius teigė, kad rezultatai jo nestebina, o skaičiai yra logiški, artimi antrojo turo rezultatams prieš penkerius metus, o keli procentai nubyrėjimo yra ta kaina, kurią I. Šimonytė sumokėjo būdama premjerė[2]. Pasak V. Valentinavičiaus, esmine problema rinkimuose tapo tai, kad I. Šimonytė nemoka kalbėti to, ką žmonės nori girdėti.

Pilietinės visuomenės instituto direktorė, politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė pastebėjo, kad rinkimuose intrigos nebuvo, o kitokia jų baigtis būtų buvęs didelis netikėtumas.

„Intrigos nebuvo. Apversti šias svarstykles buvo tik teorinės galimybės. Tokių rinkimų rezultatų buvo galima tikėtis nuo pirmojo turo pabaigos. Labiausiai Šimonytei koją kišo nepopuliarumas. Tai greičiausiai ir lėmė, kad Nausėda tapo nugalėtoju su tokia nemaža balsų persvara“, – sakė ji.

Šaltinis: 77.lt

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Laisvadienis.lt