Panevėžyje – kritinė situacija dėl patekimo pas gydytojus oftalmologus. Pasirinkimų pacientai turi nedaug – stoti į virš 700 jau laukiančių pacientų eilę arba kreiptis privačiai. Respublikinės Panevėžio ligoninės Konsultacijų poliklinika apskritai sustabdė registraciją net į laukimo eilę.
Ilgos eilės pas gydytojus stebina retą, tačiau konkretūs atvejai pribloškia. Štai Panevėžyje net ir per kelis mėnesius patekti pas gydytoją oftalmologą viešojoje įstaigoje šansų mažai.
Išvis neberegistruoja pacientų
Kaip naujienų portalui tv3.lt patvirtino Respublikinės Panevėžio ligoninės Konsultacijų poliklinikos vedėja Vaida Sungailienė, registracija gydytojo oftalmologo konsultacijai šiuo metu apskritai sustabdyta.
„Šiuo metu pacientų, laukiančių patekti pas gydytoją oftalmologą, yra labai daug, o vizitų laikai užpildyti keliems mėnesiams į priekį. Praktikoje tai reiškia, kad nuo kreipimosi iki patekimo pas specialistą gali tekti laukti ilgą laiką.
Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, laikinai sustabdėme registraciją į laukimo eilę. Toks sprendimas priimtas siekiant nebeklaidinti pacientų ir paskatinti juos ieškoti greičiau prieinamų paslaugų kitose gydymo įstaigose, kuriose teikiamos tik ambulatorinės oftalmologinės paslaugos. Kai tik laukimo eilės sumažės, registracija bus atnaujinta“, – komentavo ji.
Trūksta gydytojų ir pacientų atsakomybės
Įstaigos atstovės aiškinimu, gydytojai oftalmologai, teikiantys planines ambulatorines paslaugas tiek suaugusiesiems, tiek vaikams, pagrindinį darbą atlieka ligoninės Akių ligų skyriuje, o į Konsultacijų polikliniką atvyksta konsultuoti tik dalį savo darbo laiko.
„Dėl to konsultacijų apimtys yra ribotos. Situacijai įtakos turi ir gydytojų trūkumas – vienam specialistui nusprendus baigti profesinę veiklą, paslaugų prieinamumas dar labiau sumažėja. Dedame visas pastangas pritraukti naujų gydytojų: ligoninėje rezidentūrą atlieka būsimi oftalmologai, ir tikimės, kad baigę studijas jie pasirinks darbą Panevėžyje“, – vylėsi V. Sungailienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad medikų trūkumas yra viena pagrindinių, bet ne vienintelė ilgų eilių priežasčių.
Pašnekovės teigimu, ne mažiau svarbus ir pacientų atsakingumas: „Dalis pacientų neatvyksta į suplanuotas konsultacijas ir apie tai iš anksto nepraneša, todėl prarandamos galimybės tuo metu priimti kitus laukiančius pacientus“, – teigė ligoninės atstovė.
Net susimokėjus eilės „apšokti“ nepavyks
Panevėžio rajono poliklinika nors dar nesustabdė registracijos, pacientus rašo į jau virš 700 asmenų siekiančią laukimo eilę.
„Pagal įstatymus, vizitų pas gydytojus grafikas sudaromas 4 mėnesiams į priekį. Iki liepos 31 d. visi talonai pas gydytoją oftalmologą yra užimti, išskyrus būtinosios pagalbos talonus. Pacientams sutikus, jie rašomi į laukiančiųjų eilę arba pasiūloma rinktis kitą gydymo įstaigą.
„Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, laikinai sustabdėme registraciją į laukimo eilę“, – patvirtino ligoninės atstovė.
Jei pacientas atsišaukia taloną, tuomet kviečiamas pacientas iš laukiančiųjų eilės. Laukiančiųjų eilėje pas gydytoją oftalmologą dabar yra daugiau nei 706 pacientai. Paskelbus IPR informacinėje sistemoje darbo grafikus, pacientai iš laukiančiųjų eilės eiliškumo principu užregistruojami vizitui, pranešus ir suderinus su pacientu paslaugos davimo datą it laiką“, – komentavo įstaigos pavaduotoja valdymui ir infrastruktūrai Aušra Indriliūnaitė.
Pasak jos, pacientai registruojami eilės tvarka, nepriklausomai nuo to, ar turi siuntimą, ar už konsultaciją susimoka savo lėšomis.
„Nustatyta tvarka 1–2 dienas prieš numatytą vizitą telefonu susisiekiama su pacientu, kad patvirtintų atvykimą. Visada prašome pacientų atšaukti apsilankymą, jei negali atvykti. Jei nėra galimybės numatytu laiku atvykti pas gydytoją, būtina kuo anksčiau apie tai informuoti gydymo įstaigą.
Gydytojas tada veltui negaiš brangaus laiko ir pas jį galės apsilankyti kitas pacientas. Kasdien pas gydytojus specialistus neatvyksta 2–3 pacientai, patvirtinę vizitą telefonu, kad atvyks“, – pridūrė pavaduotoja.
Poliklinikoje – 3 oftalmologai, bendrai dirbantys 1,17 etato
Pašnekovė konstatavo, kad eilės gydytojus oftalmologus – aktuali problema visoje Lietuvoje: „Valstybinė ligonių kasa akcentuoja, kad kasmet išrašomų siuntimų skaičius tik didėja. Pasak Valstybinės ligonių kasos, ne visada siuntimai išrašyti pagrįstai.
Turint siuntimą pas specialistą, pacientas ieško kur užsiregistruoti. Pas mūsų gydytojus konsultantus atvažiuoja pacientai iš visos Lietuvos – Vilniaus, Šiaulių, Biržų, Pakruojo, Rokiškio, Pasvalio, Anykščių ir t.t.“
Tačiau, kaip pabrėžė A. Indriliūnaitė, Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos prioritetas yra Šeimos medicina. Konsultantų teikiamos paslaugos sudaro tik 21 proc.
Be to, laukiančiųjų eilė pas gydytojus oftalmologus ilga dėl gydytojų kasmetinių atostogų.
Kaip nurodė įstaigos atstovė, šiuo metu įstaigoje dirba 3 gydytojai oftalmologai, kurie dirba ir privačiose klinikose: vienas iš specialistų dirba 0,61 et. (23 val./sav.), antras – 0,4 et. (15 val./sav.), o dar vienas – vos 0,16 et. (6 val./sav.).
„Naujų norinčių įsidarbinti gydytojų oftalmologų ar pasididinti darbo krūvį nėra, jie mieliau renkasi darbą privačiose įstaigose“, – konstatavo A. Indriliūnaitė.
Paradoksas: gydytojų daug, eilės – didžiulės
Lietuvos akių gydytojų draugijos pirmininkės Vilmos Jūratės Balčiūnienės teigimu, aprašoma situacija Panevėžyje tikrai nėra išskirtinė – su ilgomis laukimo eilėmis pas gydytojus oftalmologus susiduriama visoje šalyje.
„Panašiai pernai nutiko ir Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, kai birželio pirmoje pusėje taip pat buvo sustabdyta registracija, nes visi talonai iki Naujųjų metų buvo užimti“, – prisiminė ji.
Gydytoja patikino, kad problema yra žinoma ir draugija nestovi nuošalyje. Ji pasakojo, kad dar pareigas tik pradėjus eiti naujai ministrei buvo kreiptasi su prašymu skirti daugiau dėmesio į su akių ligomis ir regos sveikata susijusias problemas.
„Vienas iš pirmų dalykų ir buvo akcentuojama tai, kad šiuo metu susidariusios labai didelės laukimo eilės gydytojo oftalmologo konsultacijoms. Paradoksalu, tačiau vidutinis oftalmologų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.
2024 metų duomenimis, Lietuvoje šis rodiklis siekė apie 14, Latvijoje, Estijoje, Italijoje – 12, kai kitose šalyse, pavyzdžiui, Olandijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje – 3 akių gydytojus 100 tūkst. gyventojų (kur jie puikiausiai tvarkosi). Aišku, ne visi gydytojai, turintys licenciją, Lietuvoje dirba pagal specialybę, tad realus skaičius gali būti mažesnis“, – komentavo V. J. Balčiūnienė.
Pasak Lietuvos akių gydytojų draugijos pirmininkės, viena problemų, kodėl valstybinėse įstaigose eilės milžiniškos, yra tai, kad daug specialistų dėl geresnių algų perbėga dirbti į privačias įstaigas. Jose atlyginimai gali skirtis kartais, o krūviai – mažesni.
„Viena pagrindinių priežasčių, kodėl valstybinės įstaigos nesugeba mokėti atlyginimų – jau daug metų kritikuojama ligonių kasų apmokėjimo už paslaugas tvarka, kai yra apmokama tik už ketvirtą konsultaciją.
Tai visiška nesąmonė. Jeigu žmogus ateina pakartotinai, galbūt su juo trumpiau kalbėsi, nes jau būni išsiaiškinęs anamnezę. Bet jam reikia ir tyrimus pakartoti. O jeigu vienu metu atliekamos dvi procedūros, tarkime, vaistų leidimas į akies obuolį, ligoninei sumokama tik už vieną procedūrą. Manau, tai yra viena didžiausių problemų“, – komentavo V. J. Balčiūnienė.
Renkasi, ką atlikti pelningiau ir lengviau
Pasak Lietuvos akių gydytojų draugijos pirmininkės, dar vienas aspektas yra tai, kad ne visos gydymo įstaigos – tiek valstybinės, tiek privačios, atlieka visas jų lygiui priskirtas konsultacijas ir procedūras, o tik pasirinktinai pelningesnes ir lengvesnes.
„Pavyzdžiui, pusė per metus atliekamų injekcijų į stiklakūnį dėl tinklainės ligų Lietuvoje padaroma Kauno klinikose, tačiau kitose universitetinėse ligoninėse skaičiai nuo pandemijos laikų nepaaugo, o kituose didžiuosiuose miestuose tik pradeda po truputį daryti.
Kitas dalykas, šeimos gydytojai per vangiai atlieka jų normoje numatytas procedūras ir tyrimus. Šiais laikais pacientas dažniausiai paskambina gydytojui, pasiskundžia ir jį iš karto siunčia specialistui.
O tada pacientas atvyksta vos ne į trečio lygio įstaigą, nors pirmiausia jam pagalbą turėtų suteikti šeimos gydytojas ar žemesnio lygio oftalmologas. Taip apsunkinamas kelias pas universiteto ligoninės specialistus patekti sudėtingiausiems pacientams. Šiuo metu tiesiog trūksta vadybos ir labiau ūkiško požiūrio“, – konstatavo pašnekovė.
Ji atkreipė dėmesį į dar vieną niuansą – patys pacientai neretai prašo siuntimo norėdami išklausyti antrą gydytojo nuomonę. Taip žmogus siunčiama pakartotinei konsultacijai, nors jau buvo pas gydytoją prieš kelias savaites ar net dienas.
Akių problemų tik daugės
Gydytoja konstatavo, kad akių gydytojų paslaugų poreikis ateityje tik augs. Naujos technologijos ir pasikeitęs gyvenimo būdas atneša daugiau iššūkių tiek kalbant apie vaikų, jaunų suaugusiųjų regėjimą, tiek ilgėjant gyventojų amžiui daugėja senatvinių akių ligų.
„Dabar daugėja vadinamos intelektinės trumparegystės, nes ilgai sėdime prie ekranų nebūtinai prasmingai leisdami laiką. Realiai jau yra kalbama apie naują akių ligų epidemiją“, – pastebėjo pašnekovė.
Pasak Lietuvos akių gydytojų draugijos pirmininkės, viena problemų, kodėl valstybinėse įstaigose eilės milžiniškos, yra tai, kad daug specialistų dėl geresnių algų perbėga dirbti į privačias įstaigas.
V. J. Balčiūnienė pasidžiaugė, kad ministerijoje buvo sukurta akių ligų prevencijos, diagnostikos ir gydymo gerinimo darbo grupė, pirmasis posėdis įvyko visai ką tik.
Vis tik, nors planų, ką galima nuveikti, daug, draugijos pirmininkė apgailestavo, kad prabilus apie didesnį finansavimą, atsibedama į sieną.
„Norime, akių sveikata būtų tarp prioritetų, kalbame apie prieinamumo gerinimą, finansavimo optimizavimą, technologijų diegimą, pasitelkiant ir inovatyvius sprendimus, telemediciną. Tačiau išgirdome, kad prioritetas dabar skiriamas gynybai.
Bet tuomet pradėkime nors nuo to, kas nereikalauja investicijų, pavyzdžiui, pirmiausia sutvarkyti duomenis, išsiaiškinti, kiek yra aklumą turinčių žmonių Lietuvoje. Tikrų prieinamų duomenų, tam tikro atskaitos taško šiandien neturime“, – kalbėjo V. J. Balčiūnienė.
Šaltinis: TV3.LT
