Liūdna statistika: pagal išskirtinę formulę apskaičiuota lietuvių pensija mažiausia visoje ES
Žiniasklaidoje pastaruoju metu galime išvysti ne vieną straipsnį, kurio pavadinime be jokios ironijos kalbama apie Lietuvos padarytą pažangą, bene sparčiausiai Europoje augančius atlyginimus, vis geresnį pragyvenimo lygį, didėjančias senatvės pensijas.
Tačiau dažnu atveju tokie teiginiai visiškai neatspindi daugumos šalies gyventojų kasdienybės. Atskirtis tarp miestų ir regionų šalyje lieka milžiniška, gaunamo atlyginimo neretai vos pakanka padengti būtiniausias išlaidas, o šalies senjorai, po ilgų metų darbo, yra paliekami gėdingai skursti.
Tokią situaciją atspindi ir „Eurostato“ skaičiai, rodantys itin niūrią statistiką: Europos Sąjungoje (ES) esame paskutiniai pagal darbo užmokesčio ir pensijų santykį iki mokesčių. Tai reiškia, kad mus aplenkė ne tik pačios skurdžiausios ES šalys, bet ir visos kaimynės.
Valdžia giriasi, kad pensijos auga neregėtu greičiu, bet realybė yra kitokia
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė neseniai pareiškė, kad išlaikant dabar turimą vidutinių pensijų augimo dydį, siekiama 50 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio riba būtų pasiekta jau 2026 m.
Anot jos, 2026 m. vidutinė senatvės pensija siektų 755 eurus per mėnesį, o turint būtinąjį stažą – 816 eurų per mėnesį.
Ministrės teigimu, 2021-2023 m. laikotarpiu, tiek vidutinė senatvės pensija, tiek vidutinė senatvės pensija su stažu Lietuvoje augo net apie 60 proc.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia apie 45,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), turintiems būtinąjį stažą, – 48,8 proc. VDU. Tai reiškia, kad turintys būtinąjį stažą gauna 644 Eur siekiančią pensiją[1].
Akivaizdu, kad to nepakanka. Daugiau nei trečdalis senjorų arba 36,5 proc. jų skursta. 2023 m. skurdo rizikos riba buvo 566 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, taigi dauguma senjorų, gyvenantys vieni ir gaunantys mažesnę nei vidutinę pensiją, gyvena skurde.
Tokie žmonės neretai negali patys patenkinti bazinių poreikių: apsirūpinti maistu, vaistais, susimokėti už būstą. O diskusijos apie orią senatvę kuo toliau, tuo labiau atrodo tuščios: „SEB Life and Pension Baltic SE“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, jog daugiau nei pusė senjorų (64 proc.) negali sau leisti vasaros atostogų užsienyje, beveik kas antras – atostogų Lietuvoje, o 48 proc. negali apsilankyti ir spektaklyje ar koncerte.
Lietuva – pačiame sąrašo gale, mus aplenkė net skurdžiausios ES šalys
Tačiau Lietuvoje situacija pensijų klausimu gali būti net dar blogesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Daugelyje kitų Europos ir pasaulio valstybių pensijos yra apmokestinamos pajamų mokesčiu kaip ir algos. Taigi, jeigu Lietuvoje pensija „popieriuje“ ir „į rankas“ yra tokia pati, tai kitose valstybėse ji ženkliai skiriasi[2].
Dėl šių skirtumų pensijos turėtų būti lyginamos skirtingai, atsižvelgiant į vidutinės pensijos (neatskaičius mokesčių) ir vidutinio darbo užmokesčio (taip pat neatskaičius mokesčių) santykį. Šis dydis dar vadinamas pajamų pakeitimo norma.
Pritaikius šį lyginimo metodą ir atsižvelgus į „Eurostato“ duomenis, vidutinė lietuviška pensija 2022 m. sudarė vos 0,33 vidutinio atlyginimo neatskaičius mokesčių. Šis Lietuvos rodiklis yra prasčiausias iš visų Bendrijos šalių.
Palyginimui, didžiausios pensijos yra Liuksemburge (0,89), Ispanijoje (0,76), Graikijoje (0,75) ir Italijoje (0,75).
Mažiausiausios, kaip jau minėjome, Lietuvoje (0,33), Airijoje, (0,34), Bulgarijoje (0,36), Kroatijoje (0,37), Latvijoje (0,42).
Dar anksčiau komentuodama šią statistiką Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžė, kad duomenys yra seni ir jau neatspindi dabartinių pajamų, o ir lyginant juos reikėtų vadovautis kitokiais, mūsų pensijų sistemą labiau atitinkančiais skaičiavimais.
„Taip pat pažymėtina, kad šis rodiklis rodo „bruto“ pensijas ir jas lygina su „bruto“ atlyginimais. Lietuvoje nuo pensijų nėra mokami jokie mokesčiai ar socialinio draudimo įmokos, tad Lietuvos atveju yra lyginamos „neto“ pensijos su „bruto“ atlyginimu“, – komentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Lietuvių pensijos susilygins su PAR gyventojų
Tačiau pensijų situaciją Lietuvoje itin prastai vertina ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Jos tyrimo duomenimis, šiuo metu į darbo rinką įsitraukiantys lietuviai ateityje gali tikėtis mažiausios valstybės mokamos pensijos iš visų tyrime dalyvavusių 38 valstybių.
EBPO duomenys rodo, kad 2059 metais Lietuvoje išėjusieji į pensiją asmenys jau gaus tik 28,9 proc. savo atlyginimo siekiančią pensiją, o tai yra mažiausia pensija iš visų EBPO tirtų šalių. Čia gerokai atsiliekame nuo ES vidurkio (68 proc.).
O jeigu žmogus uždirbs 2 vidutines algas ir mokės atitinkamai didesnes „Sodros“ įmokas, tai jo pensija sudarys vos 21 proc. buvusio atlyginimo. Jeigu uždirbs pusę vidutinės algos, jo pensija sudarys 40 proc. atlyginimo.
Visose EBPO šalyse numatoma vidutinė pensijos pakeitimo norma bus 61,4 proc. Taigi, Lietuvoje pensijos bus dukart mažesnės.
Tai reiškia, kad ne tik dabar, bet ir netolimoje ateityje Lietuvoje pensijos bus vienos iš mažiausių, o pensijų dydžiu mus gerokai pralenks net ir kur kas skurdesnės šalys: skirtumas tarp gaunamos pensijos ir gauto atlyginimo Lietuvoje bus tik kiek didesnis nei Pietų Afrikos Respublikoje (PAR).
Šiuo metu Lietuvoje pensija siekia 43 proc. buvusio atlyginimo dydžio ir net dabar šis atotrūkis yra vienas didžiausių Bendrijoje. Pavyzdžiui, Olandijoje pensija siekia 85 proc. atlyginimo, Austrijoje – 87 proc. atlyginimo.
Kaip rodo EBPO tyrimas, kuris lygina pensijų sistemas, jų dydį, santykį su darbo užmokesčiu, pensinį amžių, papildomą pensijų kaupimą ir kitus rodiklius, Lietuvos pensijų sistema yra viena iš blogiausių, o pensininkų ateitis – viena prasčiausių.
Prognozuojama, kad 2070 m. Lietuvoje gyvens 2 mln. gyventojų, o iš jų apie 716 tūkst. bus vyresni negu 65 metų amžiaus. Tuo pat metu, šalyje gyvens apie 756 tūkst. dirbančiųjų. Tai reiškia, kad vienam dirbančiajam teks 1,06 pensininko, o tokia situacija iš tiesų kelia tam tikras įtampas.
2022 m. Valstybės duomenų agentūros duomenys parodė, kad Lietuvoje gyvena 2,86 mln. žmonių, iš kurių senatvės pensininkai sudaro apie 21 proc. visų valstybės gyventojų. Tai penktadalis visų šalies piliečių.
Šaltinis: 77.lt
