Daugelį metų gyventojai ir verslas „Sodrai“ sumoka daugiau pinigų, nei ši išmoka pensininkams ir kitų išmokų gavėjams. Dėl šio pertekliaus kiekvienais metais senatvės ir kitos pensijos didinamos kone 10 proc.
Tačiau, jeigu pensijų indeksavimo tvarka nesikeis, o darbuotojų skaičius ir jų algos keisis taip, kaip prognozuojama dabar, tuomet jau nuo 2030 m. pensijos nebus indeksuojamos.
Tokią ateitį šalies pensininkams prognozuoja Lietuvos bankas (LB), artimiausių metų tendencijas trečiadienį pristatęs Seimo Biudžeto ir finansų komitete.
Įspėja, kad pensijos nebus didinamos
Šiuo metu pensijos indeksuojamos atsižvelgiant į 7 metų darbo užmokesčio fondo augimo vidurkį.
Indeksavimas nevykdomas ir pensijų augimas stabdomas, jeigu prognozuojama, kad po indeksavimo pensijų sistema taps netvari – išlaidos pensijoms pradės viršyti su pensijomis susijusias įmokas, priminė LB Ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė
Pasak jos, būtent tokia situacija gali susiklostyti jau po kelerių metų dėl blogėjančių demografinių tendencijų.
„Kitaip tariant, jau po ketverių metų pirmą kartą pensijos apskritai nebus didinamos. Jeigu šiemet kalbame apie įprastą indeksavimą ir galbūt net papildomą pensijų didinimą, tai pažvelgę bent penkerius metus į ateitį matome, kad jau susidursime su situacija, kai pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus pensijų apskritai neturėtume didinti“, – aiškino K. Tamoševičienė.
Lietuvos banko vertinimu, iki 2050 m. pensijų indeksavimas būtų stabdomas keturis kartus, todėl pensijos augtų lėčiau nei darbo užmokestis.
Dirbančiųjų mažės, pensininkų daugės
Ekonomistės teigimu, pagrindinė problema yra Lietuvos visuomenės senėjimas.
„Aiški tendencija yra ta, kad dirbančiųjų skaičius mažėja, pensininkų skaičius didėja ir tai reiškia, kad mažesnis skaičius žmonių turi išlaikyti didesnį skaičių pensininkų“, – aiškino K. Tamoševičienė.
Anot jos, pagal naudojamas prognozes vyresnių nei 65 metų gyventojų dalis iki 2050 metų išaugs nuo maždaug 21 proc. iki 30 proc.
Tuo metu užimtųjų dalis gyventojų struktūroje sumažės nuo 47 proc. iki 43 proc., o vienam pensininkui tenkančių dirbančiųjų skaičius sumažės nuo 2,2 iki 1,4.
K. Tamoševičienė taip pat perspėjo, kad indeksavimo stabdymai ilgainiui reikštų prastesnį pensijų ir atlyginimų santykį.
Ekonomistė atkreipė dėmesį į vadinamąją pajamų pakeitimo normą, kuri parodo vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykį.
„Pajamų pakeitimo norma, kuri šiuo metu siekia apie 47 proc., per 10 metų laikotarpį sumažėtų iki 40 proc., o per visą laikotarpį po 25 metų ji siektų tik vos virš 30 proc.“
Ji aiškino, kad tais metais, kai indeksavimas būtų sustabdomas, atlyginimai toliau augtų, tačiau pensijos liktų tame pačiame lygyje.
Lietuvos banko skaičiavimu, taikant dabartinę indeksavimo tvarką pajamų pakeitimo norma iki 2050 m. sumažėtų nuo 47 proc. iki 33 proc.
Vien rezervo neužtektų
Posėdyje taip pat svarstyta galimybė pensijų indeksavimui panaudoti sukauptą „Sodros“ rezervą. Vis dėlto K. Tamoševičienė pabrėžė, kad toks sprendimas problemą tik atidėtų.
„Rezervų panaudojimas leistų užtikrinti šiek tiek adekvatesnį pensijų lygį. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad ir šiame scenarijuje dėl prastėjančios demografijos pakeitimo norma vis tiek palaipsniui mažėja“, – teigė K. Tamoševičienė.
Anot jos, siekiant išlaikyti dabartinį pensijų lygį ateityje neišvengiamai tektų ieškoti papildomų pajamų šaltinių.
Lietuvos banko vertinimu, net ir naudojant rezervą pensijų indeksavimui, iki 2050 m. jo dydis sumažėtų iki 38 proc. metinių „Sodros“ išlaidų.
Lietuvos banko atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad dabartiniai rezervai negali vienu metu atlikti tiek pensijų didinimo, tiek apsaugos nuo krizių funkcijos.
Apibendrindama K. Tamoševičienė nurodė, kad ilgainiui teks apsispręsti, kas turės prisiimti didėjančią finansinę naštą.
„Iš esmės pasirinkimas yra, kas dalinsis sąnaudas – arba pensininkai, arba mokesčių mokėtojai, arba ateities kartos“, – aiškino K. Tamoševičienė.
Šiemet pensijos buvo indeksuotos 9,67 proc., pernai – 10,63 proc.
Šiuo metu senatvės pensijas Lietuvoje gauna daugiau kaip 630 tūkst. gyventojų, rodo „Sodros“ duomenys.
Vidutinės senatvės pensija yra 745 eurai. Pensininkai, kurie turi sukaupę būtinąjį stažą, per mėnesį sulaukia vidutiniškai 805 eurus, o jo neturintys – 471 eurą siekiančias išmokas.
Šaltinis: TV3.LT
