Kiekvienas kaupiantis II pensijų pakopoje kas mėnesį 3 proc. savo pajamų skiria taupymui senatvei. Prie šios sumos, kas mėnesį taip pat yra pridedama valstybės skatinamoji įmoka, kuri sudaro 1,5 proc. užpraėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio. Visgi nenutylant diskusijoms kaip sistemą paversti lankstesne, vis dažniau pasigirsta pasiūlymai naikinti skatinamąją įmoką bei anuiteto prievolę.
2026 m. skatinamoji valstybės įmoka siekia 33,49 euro kas mėnesį arba 401,88 euro per metus.
Paprastai tariant, jei kaupiantis gyventojas uždirba 2,5 tūkst. eurų prieš mokesčius, tai jo įmoka į II pakopą sieks 75 eurus, o valstybė papildomai perves dar 33,49 euro.
Vadinasi, bendra suma pensijai kaupti kas mėnesį siekia 108,49 euro, o per metus, t. y., 1 301,88 euro. Tačiau į šią sumą dar nėra įskaičiuota investicinė grąža, o tai reiškia, kad per metus gyventojui gali susikaupti kur kas didesnė suma.
Sulaukus pensinio amžiaus šiais pinigais galima pasinaudoti įsigijus anuitetą. Jį įsigijus „Sodra“ kas mėnesį moka papildomą išmoką prie pensijos.
Visgi pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie tai, kad II pensijų pakopoje reikia rimtų pokyčių, kad ji taptų patrauklesnė gyventojams.
Todėl Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas siūlo ne tik atsisakyti 1,5 proc. valstybės skatinamosios įmokos kaupiantiesiems, bet ir svarstyti anuitetų prievolės panaikinimą.
„Reikėtų grįžti ir prie to, kad ne „Sodros“ reikalas mokėti anuitetus, nes „Sodra“ niekaip nesusijusi su privačia pensijų sistema“, – trečiadienį LRT radijui sakė A. Sysas.
Visgi su tokiais pasiūlymais sutinka ne visi. Kai kurie specialistai teigia, kad panaikinus valstybės skatinamąją įmoką bei privalomą anuiteto įsigijimą, papildomas kaupimas pensijai netektų prasmės.
Anuitetai yra sistemos stabdis?
A. Sysas mano, kad anuitetai yra stabdis II pensijų pakopos sistemai.
„Jeigu žmogus žinos, kad jis sulaukęs pensinio amžiaus galės, jei jam reikės, pasiimti visą sumą, tai gal jis ir liks sistemoje ir toliau kaups, bet jei bus aišku, kad gaus tik anuitetą arba periodinę išmoką, tai pamatysime, kad prieš uždarant langą kitais metais gruodžio mėnesį pasitrauks dar daugiau“, – kalbėjo jis.
Jis taip pat pažymėjo, kad dabartinė pensijų sistema yra „nenaudinga daugeliui Lietuvos žmonių“.
A. Sysas dalijosi, kad siūlymą atsisakyti 1,5 proc. valstybės skatinamosios įmokos kaupiantiesiems antrojoje pensijų pakopoje registruos Seime svarstant 2027 metų valstybės biudžetą.
BNS rašė, kad pensijų kaupimą per ketvirtį nutraukė apie 550 tūkst. žmonių, arba beveik 40 proc. kaupiančiųjų, tuo metu liko kaupti apie 860 tūkst.
Iki šiol antroje pakopoje kaupė apie 1,45 mln. gyventojų, o bendras jų sukauptas turtas siekė apie 10,6 mlrd. eurų.
Nei paskata, nei anuitetas neturėtų būti naikinamas
Ekonomistas Teodoras Medaiskis savo socialinių tinklų paskyroje aiškino, kad valstybės priemoka kaupiančiam II pakopoje, mokama kaip paskata (galima tai laikyti mokestinė lengvata) už tai, kad asmuo savo lėšomis prisiima didesnę atsakomybę už savo materialinę gerovę senatvėje, o ne vien tikisi būti išlaikomas būsimų mokesčių mokėtojų.
Pasak jo, tokia sistema tampa visiškai pagrįsta tada, kai santaupos II pakopoje kartu su valstybės priemoka virsta anuitetu – ilgalaike periodine išmoka, mokama iki gyvos galvos.
Visgi T. Medaiskis pažymi, kad kartu ši paskata gali būti ir visiškai nepagrįsta, jei šios santaupos netampa anuitetu ar bent periodine išmoka, o tiesiog atsiimamos iš karto, nes tai jau nebe pensija.
„Juk visi mokesčių mokėtojai neturėtų dar kažką man pridėti vien už tai, kad turiu santaupų sąskaitoje, kurias, kaip noriu, taip ir naudoju.
Mokestinė lengvata (priemoka) gali ir turi būti suteikiama tik tada, jei galutinė išmoka yra būtent pensija (anuitetas). Jei nenori anuiteto, vadinasi, kaupei ne pensijai, nutraukei susitarimą ir grąžink priemoką, kuri buvo mokama už taupymą būtent pensijai, o ne kitokioms reikmėms“, – rašė ekonomistas.
Būtent todėl, jo nuomone, ši priemoka negali būti naikinama, bet tik su sąlyga, kad kaupimas baigsis anuitetine išmoka.
„Jei bus sudaromos sąlygos atsiimti sukauptą sumą iš karto, tai asmeniui turi būti išmokama tik jo įmokėta dalis, o valstybės priemoka turi grįžti į biudžetą (galimos išimtys, jei sukaupta per mažai)“, – aiškino T. Medaiskis.
Todėl, anot jo, negali būti jokios kalbos apie tai, kad priemoka ir toliau virstų „Sodros“ apskaitos vienetais.
„Tai iš viso būtų nusikaltimas jau esamiems pensininkams, nes kažkas kitų pensininkų sąskaita būtų paskatintas už tai, kad sulaužė pažadą kaupti būtent pensijai, o ne kokiems pirkiniams“, – atkreipė dėmesį specialistas.
Sistema dabar – nelogiška
Tuo metu ekonomistas Romas Lazutka pritaria idėjai, kad anuiteto įsigijimas neturėtų būti privalomas.
„Tai yra nelogiška todėl, kad dalis, kuri nepasiekia anuiteto ribos, gali daryti ką nori, kita dalis iš viso nekaupia, o kažkam jį įsigyti privaloma. Taip pat tas privalomumas yra labai kritikuotinas todėl, nes tie pinigai labai nuvertėja“, – pažymi ekonomistas.
R. Lazutka mano, kad privalomas anuitetas įgytų prasmę tik tuo atveju, jei kaupime būtų privaloma dalyvauti visiems gyventojams.
„Prieš 20 metų buvo tikimasi, kad visi žmonės dalyvaus kaupime, o dabar tik apie 500 tūkst. yra. Jei dalyvautų visi, tada tas privalomas anuitetas turėtų kitokią prasmę, o ir „Sodros“ pensijas būtų galima didinti lėčiau. Kad anuitetas būtų privalomas ir kaupimas turi būti privalomas visiems. Tam valstybė turėtų nustatyti mokestį, kurį kiekvienas kas mėnesį nuo algos mokėtų ir kauptų. Visgi pas mus valdžia to daryti nedrįsta“, – komentavo pašnekovas.
Visgi, pasak R. Lazutkos, kelią pokyčiams dėl anuitetų užkerta valstybės subsidijavimas.
„Tačiau žiūrėti tik į anuitetus nepakanka, nes reikia žvelgti į visą sistemą. Čia viskas susiję ir su subsidija, kuri dabar yra visiškai nepagrįsta. Kaupia tik maždaug kas trečias dirbantis, o visa visuomenė turi subsidijuoti tas įmokas. Ir būtent tada atsiranda pagrindas, kad valstybė duoda pinigus, dėl to gali nurodyti, kaip su jais elgtis. Taigi reikėtų pergalvoti, kad subsidija nėra pagrįsta ir tada nereikės valstybei riboti pinigų atsiėmimo“, – aiškino jis.
Žmonės ir toliau jungiasi prie kaupimo
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) praneša, kad per pirmus keturis šių metų mėnesius II pensijų pakopoje kaupti pradėjo beveik 14 tūkst. naujų dalyvių.
LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas pastebi, kad pensijų reforma išjudino visą sistemą, o suaktyvėjusios viešosios diskusijos duoda rezultatą. Dalis žmonių, pirmą kartą aiškiau pamatę savo II pakopos santaupas ir ilgalaikio kaupimo naudą, pradeda domėtis ir kitais kaupimo būdais.
Vienas jų – III pakopa, veikianti jau daugiau kaip 20 metų. Per šį laiką gyventojų lėšos joje buvo kasdien stabiliai ir pelningai investuojamos, o dalyviai jas galėjo išsiimti, pakeisti fondą ar net bendrovę.
Tačiau būtent šiemet III pakopa sulaukia gerokai daugiau dėmesio: sausį–balandį joje kaupti pradėjo 13 861 naujas dalyvis.
„Tai – pozityvus pokytis, nes žmonės renkasi ne vartoti šiandien, o toliau investuoti į savo ateitį. Matome, kad dalis gyventojų ne tik grįžta į II pakopą ar sudaro naujas sutartis, bet ir aktyviau renkasi III pakopą kaip papildomą ilgalaikio kaupimo priemonę.
Prie šio augimo prisideda ir darbdaviai – vis daugiau jų periodiškai perveda įmokas nuo darbo užmokesčio, o patys darbuotojai premijas ar dalį pajamų augimo nukreipia į kaupimą“, – sako V. Rūkas.
Šaltinis: TV3.LT
