Vilnietis, užfiksavęs agresyvų „Lexus“ vairuotojo elgesį, net pusantrų metų bando rasti atsakymus policijos koridoriuose. Nors vaizdo įraše matyti, kaip vairuotojas užkerta kelią, stabdo eismą ir agresyviai elgiasi, policija iš pradžių pažeidimo išvis neįžvelgė.
Tik po atkaklaus nukentėjusiojo spaudimo bylos eiga apsivertė aukštyn kojomis: pažeidėjas nubaustas, aplaidžiai dirbusi tyrėja paliko tarnybą, tačiau pagrindinis klausimas – kodėl chuliganiškas elgesys įvertintas tik kaip smulkus pažeidimas – vis dar išlieka neatsakytas.
Į tv3.lt redakciją kreipęsis vairuotojas atvirauja, kad daugiau nei pusantrų metų trunkanti kova su vėjo malūnais atskleidė spragas sistemoje, kuri turėtų ginti nukentėjusiuosius.
Istorija prasidėjo 2024 m. rugpjūtį, kai vyras per ePolicija.lt sistemą pranešė apie sostinės Ukmergės gatvėje įvykusį incidentą.
Pranešime jis nurodė, kad „Lexus“ vairuotojas atliko pavojingus manevrus, užkirto kelią, sustabdė eismą, o galiausiai išlipęs iš automobilio agresyviai elgėsi prie jo transporto priemonės. Kartu buvo pateiktas ir vaizdo įrašas bei liudininkės kontaktai. Vyras pabrėžė patyręs didelį išgąstį dėl galimo sveikatos sutrikdymo.
Ir tada stojo tyla.
Septyni mėnesiai nežinios ir netikėtas posūkis
Nuo pranešimo pateikimo iki pat 2025 m. kovo su pareiškėju nesusisiekė joks pareigūnas. Galiausiai, po septynių mėnesių, sistemoje pasirodė lakoniškas atsakymas: patikrinimas baigtas, nes nenustatyta jokių teisės pažeidimo požymių.
Su tokiu vertinimu nesutikęs vyras nenuleido rankų ir pradėjo siųsti paklausimus, reikalaudamas paaiškinti, kaip buvo vertinamas vaizdo įrašas ir kodėl agresyvus elgesys kelyje liko neįvertintas.
Šis atkaklumas davė vaisių – policijos pozicija staiga pasikeitė. Po kelių mėnesių Kelių policijos skyrius informavo, kad „Lexus“ vairuotojui visgi pradėta administracinė teisena dėl Kelių eismo taisyklių bei nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo. Dar po kurio laiko, praėjus daugiau nei metams po incidento, pareiškėjas oficialiai pripažintas nukentėjusiuoju.
Paaiškėjo tikroji delsimo priežastis: tyrėjos neliko tarnyboje.
Kodėl iš pradžių policija pažeidimų nematė, o vėliau staiga juos rado? Papildomo svorio ir aiškumo šiai istorijai suteikia Policijos departamento Imuniteto valdybos raštas, kurį pareiškėjas gavo po savo skundų.
Imuniteto valdyba konstatavo, kad pranešimo nagrinėjimas buvo pavestas Vilniaus apskrities VPK tyrėjai, kuri galimai netinkamai vykdė tyrimą ir neatsakinėjo į pareiškėjo elektroninius laiškus. Visgi pareigūnės veiksmų valdyba vertinti nebegalėjo – paaiškėjo, kad nuo 2025 m. vasaros ji yra atleista iš vidaus tarnybos.
„Apgailestaujame dėl atleisto darbuotojo nepakankamai stropaus pareigų atlikimo Jums sukeltų nepatogumų“, – rašoma Imuniteto valdybos atsakyme.
Protokole – virtinė pažeidimų, bet chuliganiško vairavimo nematyti
Nors bylos buvo eiga atnaujinta ir „Lexus“ vairuotojas nubaustas, pareiškėjui ramybės neduoda teisinė pažeidimo kvalifikacija.
2025 m. rugsėjį surašytame protokole policija pati detaliai aprašė pažeidėjo veiksmus: persirikiuodamas nedavė kelio, rodė necenzūrinį gestą, vėliau dar kartą bandė persirikiuoti, sustojo važiuojamojoje kelio dalyje, privertė iš paskos važiavusią transporto priemonę sustoti, o išlipęs vaikščiojo keliu ir trukdė eismui.
Nepaisant šios agresyvių veiksmų sekos, „Lexus“ vairuotojas nubaustas tik pagal straipsnius, numatančius atsakomybę už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitą KET pažeidimą (ANK 417 str.) bei nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą (ANK 481 str.).
Pareiškėjo įsitikinimu, tokia tyčinė veiksmų seka, kai blokuojamas eismas ir keliamas pavojus, turėjo būti vertinama kaip pavojingas arba chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str.), už kurį gresia kur kas griežtesnės sankcijos, įskaitant teisės vairuoti atėmimą.
Policijos tyrėja, atsakydama į šias abejones, nurodė trumpai: „Įvertinus vaizdo medžiagą, pavojingo ar chuliganiško vairavimo požymių nenustatyta, pagal pateiktą vaizdo įrašą matomas persirikiavimas neduodant kelio.“ Bylos nagrinėjimas buvo baigtas vairuotojui sumokėjus administraciniame nurodyme numatytą baudą.
Institucijų atsakymai – tarsi iš vadovėlio
Pareiškėjui reikalaujant paaiškinti, kodėl virtinė agresyvių veiksmų nelaikoma chuliganišku vairavimu, Vilniaus VPK atsakė, kad institucija neturi pareigos aiškinti priimtų procesinių sprendimų motyvų ir teisinių argumentų. Pasak policijos, pareigūnų veiksmų pagrįstumą vertinti gali tik teismas.
Siekiant išsiaiškinti situaciją, tv3.lt redakcija taip pat kreipėsi į Policijos departamentą, prašydama konkrečiai paaiškinti, kodėl pirminis policijos vertinimas kardinaliai pasikeitė, kodėl žmogus pripažintas nukentėjusiuoju tik po metų ir kodėl nebuvo taikytas chuliganiško vairavimo straipsnis.
Tačiau ir redakcija sulaukė tik bendrinio Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų citavimo. Policijos departamentas nurodė, kad bylą nagrinėjantis pareigūnas įrodymus vertina „pagal savo vidinį įsitikinimą“, remdamasis teismų praktika, o pats departamentas neturi įgaliojimų nurodyti pareigūnams, kaip vertinti aplinkybes ar kokius sprendimus priimti konkrečiose bylose.
Vis dėlto, papildomai paprašius pakomentuoti konkrečią situaciją, Lietuvos policijos atsiųstame komentare tv3.lt portalui buvo pakartota, kad sprendimą priima administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas, kuris vaizdo medžiagą vertina „kartu su kitais surinktais įrodymais“. Tačiau kodėl šiuo konkrečiu atveju akivaizdžiai agresyvūs veiksmai įvertinti tik kaip paprastas KET pažeidimas, policija neatsakė.
„Administracinio nusižengimo bylos procesas ir joje priimami procesiniai sprendimai nėra reguliuojami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, todėl nėra pareigos išsamiai aiškinti priimtų procesinių sprendimų motyvų ir teisinių argumentų“, – rašoma tv3.lt atsiųstame Policijos departamento atsakyme.
Lietuvos policijos komentare taip pat pabrėžiama, kad pareiškėjas apie sprendimus buvo informuotas, jam pateikti dokumentai, o jei jis nesutinka su tuo, kaip pareigūnai įvertino pažeidėjo veiksmus, vienintelis kelias – skųsti policijos nutarimą teismui.
Šaltinis: TV3.LT
