Po masinio išpardavimo parduotuvėse gyventojui kilo klausimų – kokį prekių antkainį taiko prekybininkai?

Naujienos

Praėjusią savaitę įvykus masiniam „Maximos“ prekių išpardavimui, kilo klausimų, kokius antkainius taiko įmonė, jog gali sau leisti taikyti 50 proc. siekiančias  nuolaidas. Pats prekybos tinklas tikina – išpardavimas buvo skirtas atliepti pirkėjų poreikius įsigyti prekių už mažą kainą.

Praėjusią savaitę keletą dienų prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse visoms prekėms, išskyrus maisto, buvo taikoma 50 proc. siekiančios nuolaidos.

Į LRT.lt kreipęsis vilnietis Mantas klausė, kaip gali būti, jog parduotuvė nutartų visas ne maisto prekes parduoti už pusę kainos.

„Tai kokie antkainiai turi būti, jei apsimoka už 50 proc. parduoti prekes? Kiek tuomet mes permokame eilinę savaitę, kai tokių akcijų nebūna?“ – svarstė gyventojas.

Pati „Maxima“ džiaugėsi pasiektais rezultatais – teigė, kad pardavimai pranoko lūkesčius.

„Maximose“ nuo praėjusio penktadienio iki sekmadienio praūžus „Didžiųjų nuolaidų dienoms“, kai perkant dvi skirtingas ar vienodas ne maisto prekes buvo taikoma 50 proc. nuolaida, sulaukėme rekordinio pirkėjų susidomėjimo“, – LRT.lt teigė Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

„Maxima“

Anot jos, pirkėjams prisikrovus pilnus vežimus, teko palūkuriuoti nutįsusiose eilėse prie kasų.

„Milžiniško susidomėjimo sulaukė įvairios pramonės prekės. Pirkėjai išgraibstė ir daugiausiai nupirko kosmetikos ir higienos prekių. Į savo krepšelius taip pat krovė buitinę chemiją, itin populiarios buvo ir gyvūnų prekės“, – vardijo pašnekovė.

Pirmaisiais metų mėnesiais, kai vartojimas būna sulėtėjęs, taikyti nuolaidas tokiam dideliam prekių skaičiui yra įprasta praktika.

„Maxima“

Taip pat tarp populiariausių prekių rikiavosi tualetinis popierius, virtuvės rankšluosčiai ir kiti įvairūs popieriaus gaminiai, namų apyvokos reikmenys.

Kaip nurodė I. Trakimaitė-Šeškuvienė, 89 proc. „Maximos“ parduotuvėse apsiperkančių pirkėjų kasdien į savo krepšelius deda prekių su nuolaida.

„Tad ir šis išpardavimas buvo skirtas atliepti pirkėjų poreikius įsigyti prekių už ypač mažą kainą ir reikšmingai sutaupyti. (…) Tai padeda pritraukti pirkėjų, kurie gali įsigyti įvairių pramonės prekių už ypač mažą kainą, o kartu papildyti savo pirkinių krepšelį ir maisto prekėmis. Pirmaisiais metų mėnesiais, kai vartojimas būna sulėtėjęs, taikyti nuolaidas tokiam dideliam prekių skaičiui yra įprasta praktika“, – sakė „Maximos“ atstovė.

Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė

I. Trakimaitė-Šeškuvienė pabrėžė, kad kelis kartus per metus vykstantis masinis išpardavimas pareikalauja nemažų verslo investicijų – tiek finansinių, tiek žmogiškųjų išteklių.

„Norint užtikrinti, kad pirkėjams kuo mažiau tektų lūkuriuoti eilėse, o lentynos būtų nuolatos pildomos, reikalingos ne vienos papildomos rankos“, – teigė pašnekovė.

Prekybos tinklai pripratino sekti akcijas

Kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ atstovas Petras Čepkauskas LRT.lt sakė, kad „Maximos“ akcija pritraukė nemažai vartotojų.

„Šita akcija būna kelis kartus per metus, tikrai instrumentas neblogas. Akcijos metu jie duoda nuolaidų, bet prekes, kurių nenori parduoti, pažymi akcinėmis kainomis ir kt. Niekas šiose prekių grupėse į nuostolį per daug neina“, – akcentavo pašnekovas.

Reikia suprasti, kad prekių antkainis yra mažiausiai 150 proc., jei gali taikyti 50 proc. nuolaidą.

P. Čepkauskas

Anot jo, kituose prekybos tinkluose būna daugiau sumaišties, kai skelbiamos akcijos, pavyzdžiui, nuolaida siekia iki 50 proc.

„Jei būna parašyta, kad akcija iki 50 proc., iki 60 proc., tai smulkiu šriftu parašoma, kad kažkuri prekė bus su nuolaida, o kitas reikia stebėti detaliau. (…) Kitas linksmas triukas – 50 proc. akcija antram produktui, tai reiškia, kad pirkdamas dvi prekes daugiausiai gausi 25 proc. nuolaidą“, – akcentavo P. Čepkauskas.

Pašnekovas pabrėžė, kad Lietuvoje vyrauja nuolaidų rinka – prekybos tinklai gyventojus pripratino sekti akcijas.

Petras Čepkauskas

„Tokių ne maisto prekių, buitinės chemijos pardavimai tik per nuolaidas ir vyksta. Statistika rodo, kad buitinės chemijos, skalbimo miltelių, kosmetikos 80 proc. pardavimų vyksta tik per nuolaidas. Reikia suprasti, kad prekių antkainis yra mažiausiai 150 proc., jei gali taikyti 50 proc. nuolaidą“, – skaičiavo P. Čepkauskas.

Pašnekovo nuomone, gyventojai tik ir laukia akcijų, nes kitu atveju, perkant prekę reguliaria kaina, prarandama daugiau pinigų.

„Reguliarios kainos yra nesveikai užkeltos, žmogus tik ir laukia akcijos. Kad ir perkant kavą, kurios kaina įprastai būna 5–6 eurai, visi laukia akcijos, kai galės įsigyti už 3,99 euro“, – akcentavo P. Čepkauskas.

Pasak jo, net per didžiuosius išpardavimus prekybos tinklai neprekiauja prekių „į minusą“.

„Galbūt prekė buvo pirkta už didesnę kainą, bet po to sąskaitomis tiekėjai kompensuoja šiuos dalykus. Mūsų tinklai „į minusą“ tikrai neprekiauja – jei taip prekiautų, jie jau būtų bankrutavę. (…) Jei prekė kainuoja 2 eurus ir skelbi 50 proc. nuolaidą, parduodi už 1 eurą, turėjai ją pirkti ne brangiau negu už 1 eurą ir užsidėti 100 proc. antkainį, kad būtų 2 eurai“, – sakė „Pricer.lt“ atstovas.

Reguliarios kainos yra nesveikai užkeltos, žmogus tik ir laukia akcijos.

P. Čepkauskas

Jis pabrėžė, kad ir vartotojai pastaruoju metu atidžiau nagrinėja skelbiamas akcijas.

„Pirkėjai yra įtarūs, tie triukeliai yra greitai pastebimi. Su mumis gyventojai dalijasi ir nesąžiningais triukais ir panašiais dalykais“, – sakė P. Čepkauskas.

„Maxima“

Išparduoda likučius iš sandėlių

Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas LRT.lt komentavo, kad pastaruosius keletą metų Lietuvoje vyravo sparti infliacija, todėl tuo metu nukentėjo gyventojų perkamoji galia.

„Tokios akcijos, manau, duoda naudos ir mažmenininkams, ir patiems vartotojams. Akivaizdu, kad dalis žmonių tikrai žvalgosi galimybių pigiau įsigyti nebūtiniausių prekių“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, tikėtina, kad mažmeninės prekybos atstovai didžiųjų akcijų metu išparduoda senas prekių atsargas, kurių pardavimai krito 2022–2023 m.

Aleksandras Izgorodinas

„Euro zonoje turėjome rekordiškai aukštas palūkanas ir iš esmės tokie išpardavimai yra geras signalas, nes tai rodo, kad mažmenininkai ruošiasi naujam vartojimo šuoliui. Europos Komisijos duomenimis, sausį Lietuvos vartotojų lūkesčiai pasiekė tą lygį, kuris buvo prieš pat COVID-19 pandemiją“, – komentavo ekonomistas.

A. Izgorodinas sakė, kad Lietuvos gyventojų nuomonė apie finansų perspektyvas taip pat geriausia nuo 2007 m. vasaros.

„Tai reiškia, kad dėl infliacijos sulėtėjimo žmonės vis tvirčiau laikosi finansiškai. Manau, kad antrąjį šių metų ketvirtį jau matysime gerokai didesnį Lietuvos gyventojų susidomėjimą nebūtiniausiomis prekėmis ir apskritai didesnį norą leisti pinigus ne maisto produktams“, – sakė ekspertas.

Šaltinis: lrt.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt
error: Alert: Content is protected !!