Naujųjų sutiktuvės su fejerverkais gali baigtis tikra nelaime keturkojams augintiniams. Štai Naujųjų metų naktį šuo nuo išgąsčio bandė ištrūkti iš voljero gyvūnų prieglaudoje ir įstrigo tarp lentų – gyvūnas pasismaugė. Internete taip pat gausu žmonių skelbimų – jie ieško ne tik pabėgusių keturkojų augintinių, bet ir gaidžio, kuris pradingo naujametę naktį. O veterinarijos klinikos sulaukė gyventojų skambučių dėl galimai gyvūnams fejerverkų sukeltų nervinių traumų.
Po naujametinio šėlsmo – dingusių augintinių paieškos socialiniuose tinkluose. Žmonės ieško ne tik pabėgusių šunų, kačių, bet net ir gaidžio. Kiekvienais metais po Naujųjų šventimo gyvūnų prieglaudos sulaukia labai daug skambučių dėl dingusių augintinių.
Taip atsitinka todėl, kad žmonės šventės metu išsiveda savo keturkojus į lauką, o šie išsigandę fejerverkų sprunka kur akys mato, elgiasi neprognozuojamai.
Štai Šiaulių gyvūnų prieglaudoje naujametę naktį įvyko nelaimė – išsigandusi fejerverkų garso iš voljero bandžiusi ištrūkti kalytė Chalva įstrigo tarp lentų ir pasismaugė. Sausio 1 dieną atvykę prieglaudos darbuotojai rado ją negyvą.
„Tiesiog iš išgąsčio ir visiškos panikos įsimūrijo – užlipo ant sienos ir įkišo galvą, ir viskas. Reaguoja visi šunys labai labai stipriai. Ketverius metus iš eilės mes patys kiekvieną naktį važiavome dvyliktą valandą čia prie būdos, kad juos nuramintume, nes tokie sprogimai aplinkui vyksta, prilygsta karui“, – sako „Šiaulių letenėlės“ vadovė Ingrida Batkutė.
Gyvūnams perka ir antidepresantus
Pasak veterinarų, kiekvienais metais dėl išsigandusių keturkojų į veterinarijos kliniką kreipiasi dvigubai daugiau žmonių negu įprastai. Gyvūnai, išsigandę šventinių fejerverkų, sprukdami iš streso neretai pakliūna ir po automobilių ratais, susižaloja, jiems sutrinka netgi klausa ir rega. Šeimininkai, norintys apsaugoti savo augintinius, neretai gyvūnui nuperka ir antidepresantų.
„Didžioji dalis tų klientų, kurie atvyko pas mus, iš tikrųjų buvo su elgesio sutrikimais, su padidėjusiu stresu. Išskirtiniais atvejais mes naudojame ar homeopatinius vaistus, ar receptinius vaistus, tai yra antidepresantai, raminamieji. Kitais atvejais, jeigu gyvūną įsigijo neseniai, mes galime mokinti pratintis prie tokių švenčių, nes neišvengiamai jų bus“, – teigia veterinarijos gydytojas Tomas Viselga.
Svarbu rasti ramią erdvę
Kaip sako kalbinti žmonės, neretai dėl išgąsčio jų gyvūnai per šventes slepiasi po vonia, stalu ar kėde. Dažnai nuo streso dreba, negali valgyti, išeiti į lauką. Veterinarai primena, kad norint gyvūnui sumažinti stresą svarbu turėti erdvę, kurioje jis galėtų pabūti netrukdomas, pailsėti nuo šventinio šurmulio. Aštuonerių metų šuniukas Verona kasmet išgyvena stresą, mat labai bijo triukšmo.
„Šita šunytė tikrai labai bijo fejerverkų, tai į lauką niekada nevedu, kai jų būna. Nesu jų didelė gerbėja, esu prieš fejerverkus. Tai mes jau su Verona visada būname kartu, ji sėdi prie manęsar ant kelių ir dreba, ir mes jau taip kartu ištveriam tas dvidešimt minučių, kol vyksta tas šaudymas. Tai niekada nekankinu šuns ir nevedu tuo metu į lauką“, – pasakoja Vilniaus miesto gyventoja.
Pagal statistiką, vienas iš trijų šunų pasimeta bent kartą per savo gyvenimą. O tokių paklydėlių ypač padaugėja per Naujuosius metus.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Šaltinis: tv3.lt
