Premjerė Ingrida Šimonytė siūlo kompensuoti 37 mln. eurų žydams už 20 a. nusavintą privatų turtą

Naujienos

Valstybei baigiant mokėti žydams pinigus už 20 a. nusavintą jų bendruomenių turtą, premjerė Ingrida Šimonytė siūlo skirti analogišką sumą kompensuoti nusavintam privačiam turtui.

Tai numatyta derinimui pateiktoje naujoje Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo redakcijoje.

Dabar šiuo 2011 metais priimtu įstatymu Lietuva yra įsipareigojusi per dešimtmetį išmokėti per 37 mln. eurų kompensaciją už totalitarinių režimų nusavintą žydų bendruomenių turtą.

Tuo tarpu naująją įstatymo redakciją Vyriausybė pildo nuostata, kad kompensacijos bus mokamos ir už „totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą iki Antrojo pasaulinio karo ar šio karo metais Lietuvoje gyvenusių žydų tautybės asmenų, kurie neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisės į turtą, nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn, dėl Holokausto nelikus tokio turto savininkų ar paveldėtojų“.

Projekte numatyta, kad už nusavintą privatų žydų turtą bus išmokėti papildomi 37 mln. eurų kompensacijų. Vyriausybės kanceliarijos rašte teigiama, jog tokia suma pasiūlyta „atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes“.

„Šia simboline suma siekiama atkurti bent dalinį teisingumą bei užtikrinti Lietuvos žydų, jų kultūros ir paveldo puoselėjimą“, – teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Jame rašoma, kad išmokėjusi piniginę kompensaciją, valstybė galutinai išspręs neteisėtai nusavinto privataus Lietuvos žydų nekilnojamojo turto kompensavimo klausimą.

Aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projekto iniciatorė yra ministrė pirmininkė I. Šimonytė.

„Tai yra ir tam tikra moralinė skola, kurią gražu būtų pripažinti ir, kiek įmanoma, ne šimtu procentų taikliai, žinoma, išspręsti“, – žurnalistams Seime antradienį sakė premjerė.

Ji taip pat teigė, kad jos pateikti siūlymai suderinti su Lietuvos žydų bendruomene ir kai kuriomis užsienio žydų organizacijomis.

„Turime darbinį sutarimą su Lietuvos žydų bendruomene ir JAV Amerikos Žydų kongresu. Ilgai tos diskusijos vyko, dabar projektas yra pateiktas derinti ir bandyčiau šį projektą pateikti Seimui priimti. Nes manau, kad šį klausimą Lietuvai reikia išspręsti, jis kyla labai dažnai, diplomatinėse įvairiose diskusijose, dvišaliu, daugiašaliu pagrindu“, – pabrėžė I. Šimonytė.

„Jei nelaikyčiau, kad darbo tvarka esame tą siūlymą suderinę, tuomet tikrai nedrįsčiau pateikti to įstatymo derinti. Paskutinį kartą, kai tuo domėjausi, drįsčiau sakyti, kad pritarimas buvo. Praėjusią savaitę“, – kalbėjo premjerė.

Pasak jos, problemą dėl nusavinto privataus turto Lietuvos ir tarptautinės žydų bendruomenės kėlė ir ankstesnėms vyriausybėms, tačiau klausimas „liko pakibęs ore“.

„Turėjome porą metų intensyvesnių diskusijų, kaip galima būtų šį klausimą spręsti, turint omenyje, kad yra labai sudėtinga nustatyti visą prarastą turtą, kur tas turtas yra, kokia jo vertė, kas yra teisėti palikuonys kiekvienu atveju, kam turėtų būti kompensacija skirta“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Anot jos, buvo sutarta pasinaudoti Čekijos patirtimi, kai numatoma „simbolinė kompensacija“, nes neįmanoma tiksliai numatyti tikslios prarasto turto vertės bei nustatyti „kiekvieno adresato labai tiksliai“.

Individualioms išmokoms – 5-10 mln. eurų

Religinėms bendruomenėms išmokos dabartiniame įstatyme buvo numatytos iki 2023 metų kovo 1 dienos.

Nuo įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė kasmet žydų bendruomenių įsteigtam Geros valios fondui skirdavo apie 3,6 mln. eurų. Dalį šių lėšų fondas paskirstydavo Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo projektams Lietuvoje finansuoti, o kitą dalį atidėdavo ateities projektams.

Pagal dabartinį teisės aktą dar beveik 900 tūkst. eurų buvo panaudoti vienkartinei kompensacijai Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems šiuo metu užsienyje esantiems žydams paremti. Kompensacijos buvo padalintos 1,5 tūkst. žmonių.

Jeigu valstybė skirs lėšas kompensuoti už nusavintą privatų Lietuvos žydų turtą, daugelis jų toliau turės būti per Geros valios fondą leidžiami Lietuvos žydų bendruomenės puoselėjimo tikslams.

Šią kompensaciją rengiamasi pradėti mokėti 2024 metų liepą ir baigti mokėti 2030 metų liepą. Ją numatoma mokėti dalimis ir tvirtinti Seimo sprendimu kiekvienų metų valstybės biudžete, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes.

PinigaiPinigai / D. Umbraso/LRT nuotr.

Tačiau nauja įstatymo redakcija tuo pačiu leis 5–10 mln. eurų fondui skirti tenkinti individualius prašymus dėl kompensacijos už nekilnojamąjį turtą.

Naujojoje įstatymo redakcijoje siūloma palikti nuostatą, kad „numatytos kompensacijos sumos yra galutinės, ateityje negali būti keičiamos ir reiškiamos pretenzijos dėl jų“. Tokia nuostata galiojo ir ankstesnėje redakcijoje.

Visiems vienoda kompensacija

Siekiantys gauti individualią kompensaciją nukentėję asmenys ar jų paveldėtojai prašymus ir turimus juos pagrindžiančius dokumentus turėtų pateikti fondui iki 2023 metų gruodžio 31 dienos.

Ne vėliau kaip iki 2024 metų gruodžio 31 dienos fondas turėtų įvertinti gautų prašymų pagrįstumą ir nustatyti visiems nukentėjusiems asmenims vienodą skiriamos kompensacijos dydį.

Įstatymo projekte taip pat numatyta, kad fondas galėtų gauti informaciją apie Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą iš valstybės ar savivaldybės institucijų.

Rengiamasi numatyti, kad už vieno nukentėjusio asmens visus neteisėtai nusavintus nekilnojamojo turto objektus fondas bendrai skirtų vieną piniginės kompensacijos sumą, kuri nepriklausytų nuo nukentėjusiam asmeniui priklausiusio nekilnojamojo turto vertės.

Fondo paskirta kompensacijos suma būtų išmokama ne vėliau kaip iki 2025 metų liepos 1 dienos nukentėjusiam asmeniui arba jo turto paveldėtojams lygiomis dalimis.

Numatyta, kad naujoji įstatymo redakcija, išskyrus kai kurias jo nuostatas, įsigaliotų įsigaliotų nuo 2023 metų.

Projektui dar turės pritarti Vyriausybė, vėliau jis keliaus priėmimui į Seimą.

Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941–1944 metais išžudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.

Lietuvos žydai ir Lietuvos žydų religinės bendruomenės patyrė kelias nekilnojamojo turto nacionalizacijas.

Ji prasidėjo pirmosios sovietų okupacijos metais 1940 metais. Vokietija, užėmusi Lietuvos teritoriją nacionalizacijos neatšaukė, o po to sekusi antroji sovietų okupacija galutinai atėmė Holokausto aukų turtą.

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis
Reklama
error: Alert: Content is protected !!