Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas Mokėjimo įstatymo pataisas: neleido bankams tvarkyti duomenų apie žmonių orientaciją, lytinį gyvenimą, sveikatą ir kitų

Naujienos

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas Mokėjimo įstatymo pataisas, pagal kurias finansų, mokėjimo įstaigoms bei sistemų operatoriams leista tvarkyti specialius asmens duomenis, ketvirtadienį pranešė prezidentūra.

Specialieji duomenys apima informaciją apie rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėse sąjungose, genetinius, biometrinius, sveikatos duomenis arba duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją.

Šalies vadovo vertinimu, įstatymu suteikiami neproporcingai dideli įgaliojimai tvarkyti asmens duomenis.

„Lietuva yra euro zonos ir vieningos mokėjimų sistemos narė, tad kol nėra suformuoto aiškaus europinio specialiųjų kategorijų asmens duomenų tvarkymo atliekant mokėjimų operacijas standarto, negalime priimti Mokėjimų įstatymo su tokiais plačiais, beprecedenčiais duomenų tvarkymo įgaliojimais. Esminė žmogaus teisė į duomenų apsaugą turi būti užtikrinta“, – pranešime teigė G. Nausėda.

Prezidentas grąžino Seimui pakartotinai svarstyti pataisas.

Vetuodamas jas šalies vadovas siūlo atsižvelgti į kitų euro zonos šalių patirtį ir nustatyti proporcingą asmens duomenų rinkimo ir apsaugos santykį, be to, G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad mokėjimų paslaugos apima ne tik pavedimų vykdymą, todėl projektu duomenų tvarkymo įgaliojimai yra per platūs.

Prieš dvi savaites priimtomis pataisomis specialiuosius duomenis finansų, mokėjimo įstaigoms bei sistemų operatoriams leista tvarkyti atliekant sukčiavimo prevenciją ar tyrimus užtikrinant svarbų viešąjį interesą.

Vyriausybė pataisas pasiūlė atsižvelgiant į Europos duomenų apsaugos valdybos paskelbtas gaires dėl gyventojų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo.

Pataisoms prieštaravęs socialdemokratas Gintautas Paluckas tikino, kad pakeitimai „labai stipriai“ pažeidžia asmens teisę į privatumą ir sudaro finansų įstaigoms ir bankams galimybę neterminuotą laiką iš esmės saugoti itin specifinius duomenis apie klientus – jų rasinę, etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profsąjungose, lytinį gyvenimą ir orientaciją, taip pat sveikatą, genetinius, biometrinius duomenis.

Prezidentas pabrėžia, kad asmens privataus gyvenimo neliečiamumas yra ginamas Konstitucijos, o įstatymu šią teisę riboti galima tik laikantis konstitucinio proporcingumo principo ir ne labiau negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti.

Bankai mato jautrią informaciją

Mokėjimo įstatymų pakeitimus pasiūlė Finansų ministerija. Klausimas buvo svarstomas Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kuriame Finansų ministerijos atstovė Akvilė Kalantaitė pabrėžė, kad šiuo atveju siekiama panaikinti egzistuojančią teisinę spragą tarp Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir antrosios Mokėjimo paslaugų direktyvos.

„Problema čia kyla iš to, kad mokėjimo paslaugų teikėjai, teikdami mokėjimo paslaugas gauna specialių kategorijų asmens duomenis, nors jų specialiai ir nesiekia rinkti. Tie specialių kategorijų duomenys, priminsiu, yra duomenys, kurie atskleidžia politines pažiūras, religinius įsitikinimus, narystę profesinėse sąjungose, sveikatos duomenis, lytinę orientaciją. Pavyzdžiui, tokia informacija gali būti atskleista tiesiog iš mokėjimo gavėjo pavadinimo arba mokėjimo paskirties lauko. Tarkime, asmuo moka medicinos įstaigai ir paskirties laukelyje užrašo, kad už tam tikrą operaciją šitas atsiskaitymas. Tai jau iš čia matome sveikatos duomenis. Arba, tarkime, perveda paramą religinei įstaigai ar politinei partijai. Tai jau galima daryti išvadą apie asmens politines pažiūras arba religinius įsitikinimus vien iš mokėjimų gavėjo pavadinimo. Pervedant metinį narystės mokestį profesinei sąjungai galima suprasti, kad asmuo priklauso profesinei sąjungai“, – komiteto posėdyje pasakojo Finansų ministerijos Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus vadovė.

Į tai Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sureagavo bandydamas pasitikslinti, ar tai reiškia, kad pagal dabartinį reguliavimą kredito įstaigos neturėtų matyti šių duomenų, bet realiai juos mato, nes yra faktiniai mokėjimo tarpininkai.

„Jie ir dabar mato. Čia yra kaip ir tokia teisinė spraga, nes mokėjimo paslaugas reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja tuos duomenis perduoti gavėjui, kad gavėjas matytų, už ką jam yra mokama ir atsiskaitoma. Pagal SEPA reglamentą mokėjimo paslaugų teikėjai negali užkoduoti ar kažkaip modifikuoti tų duomenų ir neperduoti jų mokėjimo paslaugos gavėjui“, – paaiškino A. Kalantaitė.

SEPA yra bendra mokėjimų eurais erdvė, apimanti 52 Europos valstybes ir teritorijas ir joje mokėjimai eurais atliekami vienodomis sąlygomis.

Pasak A. Kalantaitės, bankai ir kiti mokėjimo paslaugų vykdytojai realiai mato šiuos jautrius žmonių duomenis, nes pagal Mokėjimo paslaugų direktyvą ir pagal SEPA reglamentą mokėjimo gavėjas šiuos duomenis privalo gauti, tačiau Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas kaip ir neleistų jų matyti, todėl norima užpildyti šią spragą – tai yra nustatyti viešąjį interesą šių duomenų tvarkymui arba nacionaliniais, arba europiniais teisės aktais. Lietuva pasirinko tai padaryti nacionaliniais teisės aktais.

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis
Reklama
error: Alert: Content is protected !!