Prezidentas Nausėda perspėja: turime rengtis totalinei visuotinei gynybai

Naujienos

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad karo akivaizdoje Lietuva turi dirbti dviem kryptimis. Pirma, reikia padėti su Rusijos agresija susidūrusiai Ukrainai, o antra, reikia rūpintis Lietuvos saugumu.

Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Nausėda: reikia dirbti dviem kryptimis

Prezidentas G. Nausėda sveikino į pavasario sesiją susirinkusius parlamentarus. Vis dėto sesija Seimo narių laukia kitokia.

„Prieš dvi savaites pabudome radikaliai pasikeitusiame pasaulyje. Šiandien priešo tankai rieda Ukrainos gatvėmis. Artilerijos sviediniai, bombos ir raketos griauna Ukrainos daugiabučius, ligonines, mokyklas. Žūsta taikūs, niekuo dėti Ukrainos žmonės“, – Seime kalbėjo G. Nausėda.

Pasak jo, nors Lietuva tiesiogiai ir nedalyvauja kare, karas palietė ir mus.

„Jau tapome liudininkais įspūdingų pokyčių daugelyje Europos ir viso pasaulio sostinių. Matėme istorinius sprendimus dėl ginklų tiekimo Ukrainai ir agresoriams pritaikytas beprecedentes tarptautines sankcijas. Sulaukėme papildomų NATO pajėgų, pasirengusių ginti  aljanso rytinio flango valstybes.

Rusijos agresijos akivaizdoje privalome nenuleisti rankų ir toliau intensyviai dirbti dviem pagrindinėmis kryptimis“, – sakė G. Nausėda.

Pirma, pasak jo, yra pagalba ukrainiečiams. Jau dabar juos aktyviai remiame ir ginklais, ir humanitarine pagalba. Prezidentas teigė, kad Lietuva privalo priimti karo pabėgėlius iš Ukrainos ir jais pasirūpinti – užtikrinti socialinę, sveikatos apsaugą, švietimo bei kultūros paslaugas bei užimtumą.

Antra, reikia dar daugiau padaryti kuriant Lietuvos atsparumą bei saugumą.

„Sieksiu naujo nacionalinio susitarimo dėl užsienio saugumo ir gynybos, kuris atspindėtų esmingai pasikeitusią situaciją“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas teigė, kad visais lygiais, nuo NATO ir iki kiekvieno piliečio reikia rengtis totalinei visuotinei gynybai. G. Nausėda sako, kad Lietuvai reikia sparčiau didinti gynybos biudžetą, taip pat atnaujinti ginkluotę, plėsti kariuomenės rezervą ir užpildyti sandėlius, stiprinti oro gynybą. Be to, būtina plėtoti karinę infrastruktūrą, kad ji leistų priimti dar daugiau NATO pajėgų.

„Mūsų pareiga – pasirūpinti ir ekonominiu bei socialiniu Tėvynės saugumu. Lietuvos žmonių gerovę turi užtikrinti kokybiškas švietimas, socialinė ir sveikatos apsauga, gyvybinga kultūra, taip pat teisingumo įgyvendinimas ir ūkio augimas. Valstybės ir savivaldos institucijos turi būti pasirengusios efektyviai veikti krizių sąlygomis ir atsverti neigiamą jų poveikį. Tai reiškia, kad poreikis anksčiau žadėtoms reformoms toliau auga.

Atskiro dėmesio nusipelno infliacija. Rusijos karas prieš Ukrainą ir jį lydinčios tarptautinės sankcijos jau lemia energetinių produktų kainų augimą. Tai vis labiau atsilieps maisto ir kitų prekių, paslaugų kainoms Lietuvoje.

Tačiau mūsų valstybė šiandien, tikiu, pajėgi sušvelninti infliacijos šoką. Turime apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes. Tam reikalingų fiskalinių priemonių priėmimas turėtų būti vienas svarbiausių Seimo pavasario sesijos darbų“, – Seime kalbėjo G. Nausėda.

Seimas renkasi į pavasario sesiją, svarstys lėšų didinimą gynybai

Parlamentarai ketvirtadienį renkasi į pavasario sesiją ir jau per pirmą posėdį ketina spręsti dėl nepaprastosios padėties pratęsimo, svarstyti lėšų didinimą krašto apsaugai, palaikyti Ukrainos siekį tapti Europos Sąjungos (ES) nare.

„Sesijos pradžia bus skirta „degantiems“ klausimams, susijusiems su karu Ukrainoje, pagalba atvykstantiems karo pabėgėliams. Tikiuosi, kad tuos klausimus išspręsime ir greitai, ir be didesnių nuomonių išsiskyrimų“, – sesijos išvakarėse BNS sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Ketvirtadienį Seimui bus pateiktas Vyriausybės siūlymas 297,99 mln. eurų šiemet didinti išlaidas šalies gynybai. Toks pakeitimas leistų išlaidas krašto apsaugai padidinti iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).

Minėtas lėšas Finansų ministerija skolintųsi pagal faktinį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nurodytą būtiną poreikį. Už šias lėšas numatoma įsigyti papildomos ginkluotės, karinės įrangos, šaudmenų, kibernetinio saugumo stiprinimo įrangos.

Šiuo metu įstatyme KAM numatyti asignavimai 2022 metams siekia 2,05 proc. BVP ir sudaro kiek daugiau nei 1,2 mlrd. eurų.

Ketvirtadienį Seimo nariai ketina priimti rezoliuciją „Dėl šalies kandidatės statuso suteikimo Ukrainai ir visateisės Ukrainos narystės Europos Sąjungoje“.

Joje ES institucijos raginamos nedelsiant suteikti Ukrainai šalies kandidatės statusą ir pradėti derybas dėl jos narystės ES, taip pat deklaruojama pozicija, kad „Ukrainai be išlygų turi būti taikoma pagreitinta stojimo į Europos Sąjungą procedūra“.

Seimas taip pat planuoja ketvirtadienį priimti sprendimą iki balandžio 20-osios vidurnakčio pratęsti nepaprastąją padėtį šalyje. Tuo laikotarpiu norima drausti visų Rusijos bei Baltarusijos kontroliuojamų programų transliacijas, numatyta galimybė riboti ir lietuviškų žiniasklaidos priemonių veiklą, sustiprinti valstybės sienos bei strateginių objektų apsaugą.

Parlamento vadovės teigimu, pavasario sesiją Seimas turėtų balsuoti dėl kelių Konstitucijos pataisų – tiesioginių merų rinkimų įteisinimo, amžiaus cenzo kandidatuojant į parlamentą sumažinimo nuo 25 metų iki 21-erių, leidimo kandidatuoti praėjus dešimčiai metų po apkaltos.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, tarp svarbiausių sesijos darbų bus ir Rinkimų kodekso, Referendumo, Vietos savivaldos įstatymų projektai.

„Trečias blokas – reformos: sveikatos įstaigų, valstybės tarnybos. Tai tie klausimai, kuriuos, nepaisant to, kokia situacija dabar yra įtempta, turėsime tikrai spręsti žvelgdami į savo šalies ilgesnę perspektyvą“, – BNS sakė Seimo vadovė.

Anot jos, frakcijų ir komitetų iniciatyva pavasario sesijos darbotvarkėje yra ir su žmogaus teisėmis susiję projektai – Partnerystės įstatymo, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos.

„To lauko klausimai irgi yra svarbūs. Jie nebus pirmos pavasario sesijos savaitės prioritetai, tačiau pavasario sesijoje frakcijų, komitetų teikimais jie tikrai bus“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.

Iš viso pavasario sesijos darbų programos projekte – beveik 550 teisės aktų projektų, neskaičiuojant lydimųjų dokumentų. Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 121, prezidentas Gitanas Nausėda – septynis, Seimo nariai (frakcijos) – 345 teisės aktų projektus.

Pavasario sesijos metu Seimas taip pat išklausys prezidento metinį pranešimą, bus pateikta Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaita.

Pagal Konstituciją Seimas pavasario sesiją pradeda kovo 10 dieną, baigia birželio 30 dieną.

Šaltinis: tv3.lt

 

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis
Reklama
error: Alert: Content is protected !!