Iki kovo 10 d. mūsų valstybėje yra paskelbta nepaprastoji padėtis, kuri, esant būtinybei, gali būti nustatyta ilgesniam periodui. Nepaprastoji padėtis leidžia lanksčiau naudoti valstybės rezervą, stiprinti sienos apsaugą, labiau kontroliuoti pasienio ruožą, taip pat užkirsti kelią bet kokio pobūdžio provokacijoms prieš Lietuvą. Todėl šiandien žmonės įsibaiminę mestelti valdžios pusėn bet kokį kritišką žodį. Kritikavę ES, NATO neveiklumą – beveik užčiaupti… Ir staiga prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškia, jog jai gėda dėl NATO veblenimų! Kad karą gali sustabdyti tik karas! Tai galima taip kalbėti ar ne? O gal leidžiama tik išskirtiniams?
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 str. skelbia, kad mūsų šalyje karo propaganda yra draudžiama.
Baudžiamajame kodekse taip pat yra atitinkamas 170 str., numatantis net iki dvejų metų laisvės atėmimą žmonėms, kurie viešai pritars tarptautiniams nusikaltimams, SSSR ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams.
Pakaktų šiems karams viešai pritarti, viešai neigti jų tragiškas pasekmes mūsų valstybei ar jos gyventojams – ir toks asmuo jau rizikuoja atsidurti už grotų. Šiomis dienomis, kai Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą, 170 str. papildytas nūdienos aktualijomis. Policijos departamentas pranešė, kad žmonės, neigiantys, jog Rusija ir Baltarusija vykdo prieš Ukrainą karą, arba šiam karui pritariantys irgi gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Organizacijos raginamos teisėsaugai pranešti apie karo kurstytojus ar dezinformatorius, veikiančius interneto portaluose.
Tačiau retas tikėjosi, ką feisbuke kovo 2 d. atvirame tekste, Putino pavardę rašydama mažosiomis raidėmis, paskelbs prezidentė D.Grybauskaitė:
Bailūs Vakarai? Ar putino karo nusikaltimų bendrininkai?
Pradeda atrodyti, kad taip.
Sankcijos putino nesustabdys, kad ir kokios jos būtų. Jų reikia, bet be išimčių, kokias matome dabar taikant SWIFT atjungimą ir paliekant nuošalyje energetikos sektorių bei jį aptarnaujančius bankus…
Karą sustabdyti gali tik karas, kuris jau prasidėjo. Nereikia apsimetinėti ir mėginti nuraminti savo sąžinę, Ukrainai tiekiant tik ginklus ir dar pavėluotai. Už mus karą kariauja Ukrainos žmonės, jos vaikai pridenginėja mus nuo putino beprotybės.
Mantros kartojimas, kad NATO negali padėti Ukrainai, jau skamba apgailėtinai ir rodo Vakarų bailumą.
Tą mato ir putinas. Nors ir mokomasi greitai, bet Vakarai vis dar nesupranta, kad Ukrainoje vyksta Europos karas. Jame arba dalyvauji ir kovoji su agresoriumi, arba, stovėdamas ir stebėdamas, kaip jis naikina Ukrainą ir jos žmones, tampi karo nusikaltimų bendrininku. Taip. Bendrininku.
Jei nesustabdysime putino Ukrainoje, kariauti teks vis vien, bet jau mūsų šalyse.
Ukraina prašo realios pagalbos, o mes stebime TV ekranuose sprogdinamus gyvenamuosius kvartalus ir prisiekinėjame, kad „labai palaikome Ukrainą”.
Man gėda girdėti, kai NATO valstybių vadovai ir pareigūnai veblena, kad „negali veltis į konfliktą”, o Sirijoje, Libijoje, Afrikoje, Jugoslavijoje, Afganistane galėjome?
Šiandien Ukraina kovoja už savo tautos išlikimą ir Europos ramybę. Tai ar ir toliau tik stebėsime, kaip naikinama nepriklausoma valstybė?
Slava Ukraini. Slava jos didvyriams, kol kas tik jos didvyriams, nes kitų horizonte dar nesimato.” (Įrašas netaisytas.)
Per daug emocijų?
Jei tokius sakinius feisbuke parašytų eilinis pilietis, jis būtų mažų mažiausiai savo darbdavių pasmerktas už burnojimą prieš NATO ir netiesioginį kurstymą įvelti Lietuvos valstybę bei visą Aljansą į Trečiąjį pasaulinį karą. Žmogelis netektų darbo ir dar būtų apšauktas vata, mankurtu, provokatoriumi, agentu ir t.t.
O D.Grybauskaitės įrašas feisbuke sulaukė 56 tūkst. entuziastingų pritarimų. Nepritarė jai Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis. Viešai pasakęs, kad Trečiojo pasaulinio karo kurstymas nėra ta išeitis ir kad reikėtų emocijas valdyti labiau. Ambasadorius taip pat suabejojo, ar D.Grybauskaitė taip kalbėtų, jei būtų pareigas einanti Lietuvos prezidentė.
Seimo narys, buvęs premjeras Saulius Skvernelis taip pat skeptiškai įvertino Lietuvai dvi kadencijas vadovavusios prezidentės raginimus į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje atsakyti karu.
„Didžiausias smūgis turi būti suduodamas būtent per ekonomiką, o pirmiausia pajus šalies gyventojai, aišku, galbūt diktatorius tą pajus paskutinis, nes jam nerūpi niekas. Ir tie kareiviai, kurie pasiųsti į Ukrainą kaip į mėsmalę, ar jo žmonės, kur rublis nuvertėjo per porą dienų 30-40 procentų ir panašūs dalykai.
Spaudimas tikrai bus paveikus visomis prasmėmis – ir technologijoms, ir visa kita”, – penktadienį „Žinių radijui” teigė S.Skvernelis, komentuodamas D.Grybauskaitės retoriką.
„Bet šiandien viešas, garsus pasakymas arba pasiūlymas pradėti karą… Tai pagalvokime, kas tą karą turi pradėti. Jei raginame NATO pradėti intervenciją arba karą, tai susiję ir su mumis. Tą turime žinoti, ir Lietuvos žmonės, ir Lietuvos kariai turėtų įsitraukti, kad tą pajaustų”, – kalbėjo S.Skvernelis.
Vis dėlto S.Skvernelis neatmeta, kad, nesustabdžius V.Putino karinės agresijos Ukrainoje, vėliau teks kariauti ir Vakarų šalyse. Todėl, anot jo, NATO įsitraukimas turėtų būti ne karinis, tačiau suteikiant Ukrainai visokeriopą paramą.
Propaganda ir ne
Bet kas yra karo propaganda? Gal draudžiama minėti žodį „karas”? Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas Lietuvos visuotinėje enciklopedijoje paaiškino, kad karo propaganda yra vieša veikla per visuomenės informavimo priemones ar kitaip platinant ir populiarinant karo idėjas, viešai raginant ginkluotąsias pajėgas užpulti kitas valstybes ar tautas. Karo propaganda yra abstraktaus pobūdžio idėjų skleidimas, kitu atveju ji gali būti kvalifikuojama kaip ketinimas įvykdyti konkretų agresijos aktą.
Dabar visi išsigąsime, kad karo propaganda gali būti apkaltinti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojai, krašto apsaugos ministras ar kariuomenės vadas. Bet taip nėra. Propaganda nelaikomas Tėvynės gynimo idėjų propagavimas, kai visuomenė raginama aktyviai priešintis agresijai ar kitokiam ginkluotam užpuolimui, remti kariuomenės dalyvavimą tarptautinėse taikos ir saugumo palaikymo operacijose.
Komentuoja filosofas Krescencijus STOŠKUS:
Manau, politikai ir žiniasklaida nutyli vieną dalyką. Putinas nėra pamišėlis, nes pamišėliai supainioja, kur yra realybė, o kur – fantazija. O Putinas yra ne šiaip sau pamišėlis, jis – paranojikas. O kas yra paranojikas? Tai žmogus, kuris visus įtaria ir bando išgyventi.
Putinas kovoja už savo gyvybę. Jis bijo netekti valdžios. Putinas žino, kad būdamas valdžioje pridarė daug baisių dalykų, ir bijo, kad netekus valdžios teks už tai atsakyti. Jis žino, jog neišlaikius valdžios jo dienos suskaičiuotos. Visi Vakarų perspėjimai apie sankcijas, įkalbinėjimai, derybos neveikia! Jis kovoja už savo gyvybę!
O sveiko proto žmonių, kurie galėtų susitelkti ir pažaboti Putiną, neužtenka nei Vakaruose, nei Rusijoje. Pasaulyje yra daug žmonių, kurie pasisako prieš karus, jie yra pacifistai. Jiems kariauti grobikiškus karus yra nekorektiška, bet reikia skirti gynybinius, savigynos karus. Galėtų dabar išsikristalizuoti kažkas panašaus į Sąjūdį tiek Rusijoje, tiek Vakaruose, su nuostata ginti taiką, padėti Ukrainai.
Manau, šis procesas Ukrainoje labai ilgai tęstis negali. Juk krizės viena ant kitos gula, šitokia įtampa! Išsenka paskutiniai žmonių sveikatos resursai. Tiek psichiniai, tiek fiziologiniai.
Manau, jau prieitas liepto galas, ir kiekvieno mūsų sąžinės reikalas tą procesą, tą judėjimą į pabaigą suaktyvinti. Mums visiems reikia mobilizuotis, baigti tarpusavio barnius ir padėti ukrainiečiams. Šiaip ar taip, tai yra Putino invazija į civilizuotą pasaulį. Jeigu jau Kinija šiai invazijai nepritaria, tai ilgiau tęstis negali. Manau, kad tai tik dienų ar savaičių klausimas.
O Rusijoje tikrai yra žmonių, kurie pasisako prieš karą, prieš jį sukilo, tik ne visada drįsta tai pasakyti, bijo, kad nebūtų liejamas kraujas. Jie tą išreiškė ne tik savo kambariuose, bet ir galbūt jau uždarytose opozicinėse interneto svetainėse.
Komentuoja politologas Algis KRUPAVIČIUS:
Sirijoje, Libijoje, Afrikoje, Afganistane, Jugoslavijoje dalis NATO valstybių tikrai dalyvavo tam tikruose kariniuose veiksmuose, bet visų pirma – dalyvavo ne visa NATO kaip organizacija. Be to, kai kuriais atvejais NATO šalys vykdė Jungtinių Tautų sprendimus. Kitas esminis dalykas – tai buvo kito dydžio ir kito mastelio valstybės ne tik karine prasme, bet ir todėl, kad nebuvo branduolinio ginklo valstybės, todėl globalaus konflikto sukelti negalėjo.
O Rusijos atveju nebūtų jokių garantijų, kad, įvykus tiesioginiam Rusijos ir NATO susidūrimui, nekils globalus konfliktas. Garantijų niekas negali duoti, kad nebūtų panaudotas branduolinis ginklas. Ir ar tas ginklas būtų panaudotas kaip taktinis, tai yra lokaliai ar išplėstai – ypatingo skirtumo nėra.
Ne laikas ir mums ieškoti priešų šalies viduje, nes pešdamiesi galime pražiopsoti, kad išorinis priešas jau mūsų kieme. Visuomenę reikia raminti, kad nebūtų per daug nervinga. Norime ar to nenorime, bet gyvename pasaulinių lūžių laiku. Visuomenių vystymasis turi ilgą 30-40 metų bangą, o po to įvyksta lūžis.
Pavyzdžiui, 1871 m. įvyko Paryžiaus komuna, o 1914 m. – Pirmasis pasaulinis karas. 1939-1945 m. – Antrasis pasaulinis karas. 1989-1990 m. komunizmas žlugo, o praėjus daugiau nei 30 metų, labai panašu, kad esame vienos ilgos pasaulio vystymosi bangos viršūnėje, po kurios seka lūžis. Jo pasekmių dabar niekas negali tiksliai įvardinti ar įvertinti. Todėl turi būti maksimali rimtis ir vienas kito girdėjimas.
Šaltinis: respublika.lt
