Kinijos valstybinė „Sinopec Group“ sustabdė derybas dėl stambių investicijų į naftos chemiją ir dujų rinkodaros įmonės steigimo Rusijoje. Kaip naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė šaltiniai, tai padaryta atsižvelgiant į Vyriausybės raginimą laikytis atsargumo versle su rusais, kuriems dėl invazijos į Ukrainą taikomos vis griežtesnės Vakarų sankcijos. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį atvyko į Kiniją.
Didžiausios Azijos naftos perdirbimo kompanijos sprendimas atšaukti pusės milijardo dolerių investiciją į dujų chemijos gamyklą ir rusiškų dujų rinkodaros verslą Kinijoje išryškina riziką, kurią – net ir svarbiausiai Rusijos diplomatinei partnerei – kelia netikėtai griežtos Vakarų sankcijos.
Pekinas ne kartą išreiškė nepritarimą sankcijoms ir tvirtino esąs pasiryžęs ir toliau palaikyti normalius ekonominius bei prekybinius mainus su Rusija. Negana to, jis atsisakė pasmerkti Maskvos veiksmus Ukrainoje – ar pavadinti juos invazija, rašo „Reuters“.
Tačiau iš tiesų vyriausybė atsargiai žiūri į Kinijos kompanijas, kurioms gresia kaktomuša susidurti su sankcijomis. Ji ragina jas neskubėti investuoti į Rusiją, kuri yra antroji pagal dydį Kinijos naftos tiekėja ir trečia pagal dydį dujų eksportuotoja.
Nuo tada, kai Rusija prieš mėnesį įsiveržė į Ukrainą, trys Kinijos valstybinės energetikos milžinės – „Sinopec“, „China National Petroleum Corp“ (CNPC) ir „China National Offshore Oil Corp“ (CNOOC) – bandė pasverti sankcijų poveikį savo milijardinėms investicijoms Rusijoje, teigė šaltiniai, tiesiogiai susipažinę su šiuo klausimu.
„Šioje krizėje kompanijos griežtai laikysis Pekino užsienio politikos, – sakė vienos valstybinės naftos bendrovės vadovas. – Kalbant apie naujas investicijas, įmonės neturi jokios galimybės imtis iniciatyvos.“
Užsienio reikalų ministerija šį mėnesį iškvietė trijų didžiųjų energetikos kompanijų pareigūnus, kad peržiūrėtų jų verslo ryšius su Rusijos partneriais ir vietines operacijas, pranešė du apie susitikimą žinantys šaltiniai. Vienas iš jų sakė, kad ministerija paragino nedaryti jokių neapgalvotų sprendimų perkant rusišką turtą.
Kompanijos subūrė darbo grupes su Rusija susijusiems klausimams spręsti ir rengia nenumatytų atvejų planus verslo sutrikimų ir antrinių sankcijų atveju, sakė šaltiniai.
Šaltiniai prašė neskelbti jų pavardžių, turint omenyje svarstomo klausimo jautrumą. „Sinopec“ ir kitos kompanijos komentuoti atsisakė.
Ministerija pareiškė, kad Kinijai nėra būtina pranešti kitoms šalims apie tai, „ar vidiniai susitikimai vyksta, ar ne“.
„Kinija yra didelė, nepriklausoma šalis. Turime teisę vykdyti normalų ekonominį ir prekybinį bendradarbiavimą įvairiose srityse su kitomis pasaulio šalimis“, – teigiama faksu išsiųstame pranešime.
„Sinopec“, oficialiai – „China Petroleum and Chemical Corp“, sustabdė diskusijas dėl 500 mln. dolerių investicijų į naują dujų chemijos gamyklą Rusijoje, pranešė vienas iš šaltinių.
Kompanija planavo bendradarbiauti su „Sibur“, didžiausiu Rusijos naftos chemijos gamintoju, įgyvendinant projektą, panašų į 10 mlrd. dolerių vertės Amūro dujų chemijos kompleksą Rytų Sibire, kurio 40 proc. valdo „Sinopec“, o 60 proc. – „Sibur“, ir kuris turėtų pradėti veikti 2024 m.
„Kompanijos norėjo atkartoti Amūro projektą pastatydamos dar vieną gamyklą ir jau buvo pradėjusios rinkti jai vietą“, – teigė šaltinis.
„Sinopec“ padarė pauzę, kai suprato, kad „Sibur“ mažumos akcininkas ir valdybos narys Genadijus Timčenka buvo sankcionuotas Vakarų, teigė šaltinis. Europos Sąjunga ir Didžioji Britanija praėjusį mėnesį įvedė sankcijas G. Timčenkai, ilgamečiam Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkui, ir kitiems milijardieriams, turintiems ryšių su V. Putinu.
G. Timčenkos atstovas komentuoti sankcijas atsisakė.
Pasak dviejų šaltinių, ir pačiam Amūro projektui kyla finansinių sunkumų, kadangi sankcijos grasina nutraukti finansavimą, gaunamą iš pagrindinių skolintojų, įskaitant Rusijos valstybės kontroliuojamą „Sberbank“ ir Europos kredito agentūras.
„Tai esamos investicijos. „Sinopec“ mėgina įveikti finansavimo sunkumus“, – sakė Pekine įsikūrusios kompanijos vadovas, turintis tiesioginės informacijos apie šį reikalą.
„Sibur“ teigė ir toliau bendradarbiaujantis su „Sinopec“, įskaitant bendrą darbą statant Amūro gamyklą. Bendrovė neigė, kad būta plano su „Sinopec“ įgyvendinti ir kitą projektą, panašų į Amūro dujų chemijos kompleksą Rytų Sibire.
„Sinopec“ aktyviai dalyvauja sprendžiant projekto statybų klausimus, įskaitant įrangos tiekimą ir darbą su tiekėjais bei rangovais. Taip pat bendradarbiaujame ir projekto finansavimo klausimais“, – el. paštu „Reuters“ patikino „Sibur“.
„Sinopec“ taip pat sustabdė derybas dėl dujų rinkodaros įmonės su Rusijos dujų gamintoju „Novatek“, kilus susirūpinimui, kad „Sberbank“, vienas iš „Novatek“ akcininkų, pakliuvo į naujausią JAV sankcijų sąrašą, teigė vienas šaltinis, turintis tiesioginių žinių šiuo klausimu.
Po sankcijų G. Timčenka pirmadienį atsistatydino iš „Novatek“ valdybos. „Novatek“ komentuoti atsisakė.
Didžiausias nepriklausomas Rusijos dujų gamintojas „Novatek“ 2019 m. sudarė preliminarų susitarimą su „Sinopec“ ir „Gazprombank“ dėl bendros suskystintų gamtinių dujų rinkodaros įmonės Kinijoje ir gamtinių dujų distribucijos šalyje.
Neskaitant „Sinopec“ planuojamos Amūro gamyklos, CNPC ir CNOOC buvo vienos iš naujausių investuotojų į Rusijos gamtinių dujų sektorių. Jos įsigijo mažumos akcijų paketą dideliame eksporto projekte „Arctic LNG 2“ 2019 m. ir „Yamal LNG“ 2014 m.
S. Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad Maskva ir Pekinas vadovauja keliui į teisingesnę pasaulio tvarką. Tai pirmasis jo vizitas šalyje, kuri yra svarbiausia sąjungininkė nuo tada, kai Rusija praėjusį mėnesį įsiveržė į Ukrainą.
Anksti trečiadienį S. Lavrovas atskrido į rytinį Huangšano miestą. Vaizdo įraše, kurį Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė prieš susitikimą su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi, S. Lavrovas sakė, kad pasaulis „gyvena labai rimtą tarptautinių santykių istorijos etapą“. Pasibaigus šiam pasaulinių santykių pertvarkymui, „mes kartu su jumis ir mūsų simpatikais judėsime daugiapolės, teisingos, demokratinės pasaulio tvarkos link“, sakė S. Lavrovas.
Pekinas, kitaip nei daugelis Vakarų valstybių, nepasmerkė invazijos ir suteikia diplomatinę priedangą vis labiau izoliuotai Rusijai. JAV pareigūnai kaltina Kiniją „noru“ teikti Rusijai karinę ir ekonominę pagalbą, Rusijos invaziją į Ukrainą JAV prezidentas Joe Bidenas palygino su Kinijos sutriuškintais protestais Tiananmenio aikštėje 1989 metais.
Pastaraisiais metais Kinija ir Rusija suartėjo, prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį, likus kelioms dienoms iki invazijos į Ukrainą, dalyvavo Pekino žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje. Jo valdingas Kinijos kolega Xi Jinpingas pareiškė, kad ryšiai tarp abiejų šalių „neturi ribų“, ir pasirašė milijardų dolerių vertės energetikos sutartis.
