Ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas „Nemuno aušros“ lyderį Remigijų Žemaitaitį pripažino kaltu dėl antisemitinių pasisakymų. Jis nuteistas dėl dviejų nusikaltimų: neapykantos kurstymo žydų tautos atžvilgiu ir SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimų neigimo. Jam skirta 5 tūkst. eurų bauda.
Vilniaus apygardos teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, jis gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui. R. Žemaitaitis neatvyko į sprendimo paskelbimą.
Teisėjų kolegijos pirmininkė Nida Vigelienė paaiškino, kad toks sprendimas priimtas, nes Remigijaus Žemaitaičio paskleisti teiginiai apie žydus nesuderinami su saviraiškos laisve.
„Nustatyta aplinkybė, kad išsakytais komentarais yra tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta žmonių grupei dėl jų žydų tautybės leido spręsti apie nusikalstamą veikos pobūdį“, – skelbė teisėja.
- Žemaitaitis savo įrašuose teigė, kad žydai prisidėjo prie Lietuvos gyventojų trėmimų 1941 m., surengė Pirčiupių ir Kaniūkų kaimų žudynes. Teisėjų kolegija, remdamasi specialistų ir ekspertų išvadomis, konstatavo, kad tokie teiginiai neatitinka tikrovės.
„Buvo propaguojamas priešiškumas žydams, kad žydai, kaip tautinė grupė, buvo atsakingi už sovietų vykdytas represijas prieš Lietuvos gyventojus, kad žydai vykdė nusikaltimus žmoniškumui, buvo niekinami žydų tautybės asmenys, iš jų viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą dėl jų žydų tautybės“, – skelbė teisėja.
Teisme R. Žemaitaitis bandė išsisukinėti, kad kaltindamas žydus dėl Pirčiupių kaimo žudynių suklydo, iš tiesų norėjo parašyti apie Kaniūkų kaimą. Tokius pasiteisinimus teisėjų kolegija atmetė.
„Tokia kaltinamojo pateikta versija prieštarauja jo paties „Facebook“ įrašų turiniui. Tekste nurodoma tiksli žudynių data, be to, nurodytos konkrečios Pirčiupių tragedijos aplinkybės: padegė Pirčiupių kaimą, gyventojus sugrūdo į tvartus, sudegino gyvus, žuvo 119 žmonių. Be to, kad žydai kartu su rusais naikino Lietuvą ir Faina Kukliansky neturi moralinių vertybių atsiprašyti Pirčiupių gyventojų palikuonių nurodoma ir kitame kaltinamojo paskelbtame „Facebook“ komentare. Žydų vaidmuo Pirčiupių kaimo gyventojų žudynėse akcentuojamas ne vieną kartą. Tai leido kolegijai daryti išvadas, kad tokia aplinkybes Remigijus Žemaitaitis nurodė sąmoningai ir tikslingai, o ne dėl apsirikimo ar istorinių žinių trūkumo“, – skelbė teisėja.
Teismas taip pat pripažino, kad R. Žemaitaitis menkino sovietų Lietuvoje padarytus nusikaltimus, dėl jų kaltindamas žydus. Be to, jis menkino Holokaustą, sulygindamas jį su lietuvių trėmimais. „Buvo HOLOKAUSTAS ŽYDŲ, bet dar DIDESNIS HOLOKAUSTAS LIETUVIŲ BUVO LIETUVOJE!“ – viename įraše skelbė R. Žemaitaitis.
„Teisėjų kolegija vertino, kad tokio pobūdžio pareiškimai atitinkama Holokausto iškraipymo, o konkrečiai, jo menkinimo požymius, kaip jie apibrėžti tarptautiniuose dokumentuose. Tai yra, paneigia Holokausto istorinį unikalumą, nes Holokaustas buvo tikslinis etninis išnaikinimas, o trėmimai – politinio persekiojimo forma“, – nusprendė teisėjai.
„Vertinant viso pasisakymo kontekstą, matyti, kad R. Žemaitaitis, apibendrintai apkaltindamas žydus, kaip tautinę grupę, Lietuvos valstybės naikinimu, lietuvių kankinimu ir žudymu bei iš esmės leisdamas suprasti, kad jie ir vykdė lietuvių holokaustą. Akivaizdu, kad tokiais pasisakymais buvo propaguojamas priešiškumas žydams, kad žydai, kaip tautinė grupė, įvykdė nusikaltimus žmoniškumui ir yra atsakingi už sovietų Lietuvoje įvykdytas represijas. Keliama idėja, kad Holokausto aukos pačios vykdė lietuvių holokaustą“, – skelbė teisėja.
Politikas viename savo įrašų paminėjo skaičiuotę: „Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“. Pasak teismo, labai svarbu, kokiame kontekste šie žodžiai pavartoti.
Vilniaus apygardos teismas atvėrė neapykantos kurstymu kaltinamo eksparlamentaro R. Žemaitaičio bylą
„Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl įrašų, kuriuose vartojama antisemitinė skaičiuotė, akcentuoja, kad svarbu yra ne tai, kad, kaltinamojo teigimu, jis išsakė savo kritišką nuomonę į atitinkamus įvykius, kad rėmėsi patikimais šaltiniais, bet tai, kaip tai padaryta, kokiais žodžiais išreikšta.
Pats kaltinamasis pripažino, kad jo komentarai nemalonūs, neetiški. Kaltinamasis Remigijus Žemaitaitis, išsakydamas savo nuomonę, pasirinko ir vartojo niekinančią, žmogaus orumą žeminančią ir neapykantą tautiniu pagrindu išskiriamai asmenų grupei demonstruojančią kalbą, ja viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą žmonių grupei dėl jų žydų tautybės. Tokia viešai reiškiama nuomonė peržengia saviraiškos laisvės ribas, pažeidžia lygiateisiškumo principą ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį.
Aplinkybė, kad skaičiuotė nėra uždrausta vartoti, nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi ir veiksmų pavojingumo nešalina“, – kalbėjo teisėja N. Vigelienė.
Nubaudė mažesne bauda
Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Justas Laucius prašė kaltinamajam skirti 51 250 eurų baudą, bet teismas skyrė 10 kartų mažesnę bausmę.
Prokuroras J. Laucius po teismo sprendimo sakė dar nežino, ar jį skųs, tam turi 20 dienų. Tačiau jis akcentavo, kad svarbiausia – visai ne baudos dydis.
„Tokiose bylose, kur teisiami politikai, esantys valdžioje politikai, et bausmės dydis yra svarbu. Vien jų teismo teisinio įvertinimo faktas svarbus. Bausmės dydžiui įtakos turėjo tai, kad jis nuteistas ne už visą kaltinimo apimtį. Dalį jam inkriminuotų epizodų teismas įvertino kaip ant ribos, bet neperžengiančių ribos“, – sakė jis.
Prokuroras pažymėjo, kad šis sprendimas akivaizdžiai parodo: Lietuvoje nėra vietos antisemitizmui.
„Delfi“ primena, kad 2023 metų birželį Remigijus Žemaitaitis paskelbė tris antisemitinius įrašus, juose žydus kaltino neva vykdžius lietuvių holokaustą ir kitaip siekė sukelti priešiškumą šiai tautai.
„Be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – Izraelis“, – komentavo tuometinis parlamentaras, pasidalinęs įrašu apie Palestinoje susprogdintą mokyklą.
Tokie pasisakymai sukėlė tarptautinį skandalą, juos pasmerkė ne viena organizacija, taip pat ir Izraelio, Vokietijos, JAV bei Nyderlandų ambasados.
Pasak prokuratūros, savo teiginiais R. Žemaitaitis galimai viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą prieš žydų tautybės žmonių grupę.
Kaltinamajame akte nurodoma, kad R. Žemaitaitis savo pasisakymais menkino Holokaustą, skleidė antisemitizmo normalizavimo idėjas, siekė sukelti priešiškumą ir provokavo nepakantumą žydams, žydus kaip tautinę grupę.
Pasak prokuroro Justo Lauciaus, politikas normalizavo neapykantos kalbą, kuria skatinama užmušti žydą, kai viename savo įraše skelbė frazę: „Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“.
Kitame įraše R. Žemaitaitis aiškino, kad Pirčiupių kaimo žudynes įvykdė žydai. Istorikai atkreipia dėmesį, kad tokie teiginiai neparemti jokiais duomenimis.
Jis kaltinamas dėl neapykantos kurstymo žydų tautos atžvilgiu (BK 170 str. 2 d.) bei SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimų neigimu ar jų šiurkščiu menkinimu (BK 170-2 str. 1 d.).
Jei būtų pripažintas kaltu, jis bus baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
R. Žemaitaitis kaltinimus kategoriškai neigė.
Konstitucinis Teismas 2024 metų balandžio 25 d. konstatavo, kad savo pasisakymais R. Žemaitaitis sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Dėl to jam grėsė apkalta, kuri jam galėjo užkirsti kelią kandidatuoti į renkamas pareigas 10 metų. R. Žemaitaitis to išvengė pats atsisakydamas Seimo nario mandato.
Pernai spalį jo vedama partija „Nemuno Aušra“ sulaukė didelio rinkėjų palaikymo, dabar R. Žemaitaitis yra valdančiojoje koalicijoje ir vadovauja trečiai didžiausiai Seimo frakcijai.
Šaltinis: delfi.lt
