Ruošiamasi pabėgėliams iš Ukrainos: neabejoja, kad atvykėlius į namus priimtų ir gyventojai

Naujienos

Lietuva jau ruošia planą pabėgėliams iš Ukrainos priimti. Vidaus reikalų ministerijos prašymu, Lietuvos savivaldybės apskaičiavo, kiek pabėgėlių iš Ukrainos galėtų priimti, praneša LNK.

Šiaulių rajono mokyklų bendrabučiuose galėtų apsigyventi per 70 naujakurių – nuo karo bėgančių ukrainiečių.

„Apie 110 žmonių galėtų būti apgyvendinti rajono verslininkų patalpose, kur teikiamos apgyvendinimo patalpos. Taip pat esame numatę ir kitų variantų“, – sakė Šiaulių rajono savivaldybės vicemeras Česlovas Greičius.

Trumpalaikiam pabėgėlių apgyvendinimui būtų galima naudoti ir buvusio oro uosto teritoriją Šiaulių rajone.

„Esame pasitikrinę inventorių, lovų kiekį, čiužinių kiekį, patalynės kiekį, indų“, – vardijo Č. Greičius.

Vidaus reikalų ministerijos prašymu, kiek pabėgėlių iš Ukrainos galėtų priimti, apsiskaičiavo ir kitos savivaldybės. Pasvalio rajono meras sakė, jog šiandien vietos atrastų 40 pabėgėlių. Galėtų pasiūlyti patogias, šildomas patalpas su jau įrengtomis lovomis Žemės ūkio mokyklos bendrabutyje – šios lovos COVID-19 pandemijos pradžioje buvo naudojamos gyventojų izoliacijai.

Meras tikino jokių problemų nematantis, mat artimai su Ukrainos bendruomene Pasvalys bendrauja iki šiol.

„Ir šiandien Pasvalyje yra nemažai ukrainiečių. Turime visą grupę anglų kalbos mokytojų, turime, kurie dirba vairuotojais, virėjais“, – teigė Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

O Joniškio meras – dar solidaresnis. Tikino, kad jeigu reikėtų, gyventojai ukrainiečius priimtų ir į savo namus.

„Mūsų žmonės yra sąmoningi. Net neabejoju, jie atsilieptų į prašymą priimti į savo namus. Tiesiog reikia kalbėtis su bendruomene“, – tvirtino Joniškio meras Vitalijus Gailius.

Svarstoma, jog ukrainiečius būtų galima įkurdinti ir viešbučiuose arba kaimo turizmo sodybose, tačiau tam jau reikėtų verslo paramos. Savivaldybių asociacijos prezidentas sakė, jog daugelis savivaldybių apgyvendinimą galėtų suteikti tik laikinai – įvairiose negyvenamosiose patalpose, kaip neveikiantys darželiai ar kultūros centrai.

„Juos galėtum pritaikyti laikinam apgyvendinimui iš bėdos – nupirktum lovų, įrengtum dušą, vonią, pastatytum indaplovę, skalbimo mašiną, įkurtum virtuvę. Kuriam laikui tai galėtų veikti, bet tai tikrai nebūtų tai, kas skirta ilgalaikiam apgyvendinimui“, – kalbėjo Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Vidaus reikalų viceministras skaičiuoja, jog šiuo metu Lietuva galėtų priimti 8 tūkst. pabėgėlių. Jų srautus į savivaldybes pagal gyventojų skaičių išskirstytų ministerija. Jei pastarosios apgyvendinti pabėgėlių neturi kur, raginamos prisidėti kitais būdais.

„Savivaldybėms buvo užduoti ir kiti klausimai, susiję ir su maitinimu, ir su socialinėmis paslaugomis, komunalinėmis paslaugomis. Kai kurios savivaldybės dar atskirai pateikė duomenis apie galimybę suteikti transportą“, – šnekėjo vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

„Mes orientuojamės į tai, kaip suteikti žmonėms gerovę – visų pirma, stogas virš galvos, maitinimas ir tam tikra priežiūra. Kalbant apie tai, ar tos visos sąlygos tinka ilgalaikiam asmenų apgyvendinimui, matyt, reikėtų galvoti ir apie tai, kaip tie žmonės pasiskirstys per konkrečias savivaldybes. Priklauso, ar žmonės yra darbingo amžiaus, ar jie turės galimybę įsidarbinti, ar tai nebus tik kažkokios ilgalaikės išmokos. Orientuojamės į tai, kad galėtų būti tam tikri etapai, kurie mums reikalingi. Visų pirma, priimti žmones, juos suregistruoti. Žinoma, tam registravimui irgi reikės tam tikro laiko – mes orientuojamės į tam tikrus centrus, kur galėsime skubiai juos priimti“, – aiškino V. Dmitrijevas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

V. Dmitrijevas atskleidė, kokie pastatai šiuo metu numatyti ukrainiečiams priimti.

„Kalbant apie objektus, ką pasiūlė savivaldybės, yra gana įvairiai: bendrabučio tipo pastatai, buvusios mokyklos, esamos mokyklos, sporto salės. Kai kurie objektai tikrai, klausimas, ar tiks ilgalaikiam gyvenimui, bet prieglobstį iki paskirstymo mes suteikti tikrai galėsime ir užtikrinsime“, – tikino jis.

Esą yra ir tokių savivaldybių, kurios pasiūlė žmones priimti tikrai patogiai – kad būtų ne tik čiužiniai, bet ir lovos.

„Nenorėčiau konkrečiai įvardyti, nes ta diskusija dar nėra baigta, bet kai kurių savivaldybių atsakymai yra tokie: patogiai turime tiek vietų, o esant reikalui, turime dar papildomai. Dabar vyksta dialogas, mes visų pirma naudosime tas vietas, kurios tikrai yra tinkamiausios, o tada, reaguojant į žmonių srautą, naudosime ir kitas vietas. Bet reikia žinoti, kiek žmonių ateis“, – šnekėjo vidaus reikalų viceministras.

Jis paaiškino, kaip keistųsi planas, jei pabėgėlių skaičius viršytų 8 tūkst.

„Yra klausimas dėl darbdavių įsitraukimo, ką galima pasiūlyti iš verslo pusės žmonės, kurie turi tam tikras galimybes. Dar vienas iš klausimų, dėl kurio šiek tiek užsiminėme, yra ir viešbučių panaudojimo klausimas, bet apie tai irgi dar kalbėsime“, – tikino V. Dmitrijevas.

Gyventojai pritaria, kad padėti karo pabėgėliams reikia, tačiau abejoja, ar Lietuva tikrai pajėgs tai padaryti.

„Mes esame skruzdėlės, tik virš 2 mln. O ukrainiečių – virš 50 mln. Mums patiems greitai reikės pagalbos“, – svarstė vienas gyventojas.

Kiek lėšų ketinama skirti pagalbai pabėgėliams, ministerija neįvardija, tačiau ketina ruoštis ir tam scenarijui, jei pabėgėlių skaičius dabar numatytąjį viršytų net kelis kartus.

Šaltinis: kauno.diena.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis
Reklama
error: Alert: Content is protected !!