Rusijos raketų bandymai neramina Pentagoną – ar Vladimiras Putinas netenka kantrybės?

Naujienos

Rusijos prezidento Vladimiro Putino gerai apgalvotas žingsnis trečiadienį paleisti naują tarpžemyninę balistinę raketą paskelbiant, jog šis veiksmas yra įspėjimas Vakarams, „bandantiems kelti grėsmę mūsų šaliai“, paaštrino Joe Bideno administracijos susirūpinimą.

Būgštaujama, kad Rusija dabar yra tokia izoliuota nuo viso pasaulio, jog V.Putinas nemato didelių minusų, jei imsis provokuojančių veiksmų.

Dar prieš raketos paleidimą JAV pareigūnai ir užsienio šalių lyderiai svarstė, ar jų sėkmė atskiriant Rusiją nuo didžiosios pasaulio ekonomikos dalies ir paverčiant ją diplomatine atstumtąją, dar labiau nepaskatins V.Putino ryžto įtvirtinti savo šalies stiprybę.

Pirmasis branduolinę galią turinčios raketos „Sarmat“ paleidimas yra tik naujausias pavyzdys, kaip Rusijos vadovas bando priminti pasauliui apie savo pajėgumus kosmose, elektroninėje erdvėje ir palei Europos pakrantę, nepaisant Ukrainoje patirtų nesėkmių.

„Dabar jo elgesį diktuoja jo karo logika“, – praėjusią savaitę po susitikimo su Putinu Rusijoje sakė Austrijos kancleris Karlas Nehammeris.

Jis apibūdino Rusijos prezidentą kaip labiau nei bet kada anksčiau pasiryžusį atremti tai, ką jis laiko vis didėjančia Vakarų keliama grėsme ir susigrąžinti Rusijos įtaką Rytų Europoje.

Tuo tarpu CŽV direktorius Williamas Burnsas praėjusią savaitę sakė, kad „kiekvieną dieną V.Putinas demonstruoja, kad smunkančios galybės gali būti tiek pat žalingos, kaip ir augančiosios“ ir pridūrė, kad „tvirčiau paėmus į savo gniaužtus Rusiją, jos apetitas rizikuoti išaugo“.

Užkulisiuose JAV pareigūnai vis atviriau kalba apie tai, jog izoliuotas Rusijos lyderis gali ryžtis pulti dar labiau padėtį destabilizuosiančiais būdais.

„Mums taip sėkmingai pavyko atjungti V.Putiną nuo pasaulinės sistemos, kad dabar jis turi dar daugiau paskatų ją trikdyti, – neseniai per pokalbį sakė vienas aukšto rango JAV žvalgybos pareigūnas, pareikalavęs anonimiškumo. – Ir jei jis vis labiau puls į neviltį, jis gali išbandyti veiksmus, kurie neatrodo racionalūs.“

Baltiesiems rūmams pristatytuose vertinimuose teigiama, kad V.Putinas mano, jog jis laimi, sakė kitas aukšto rango JAV pareigūnas, taip pat norėjęs likti anonimiškas aptardamas žvalgybos išvadas.

Jis išties elgiasi taip, lyg tuo tikėtų.

Užkulisiuose JAV pareigūnai vis atviriau kalba apie tai, jog izoliuotas Rusijos lyderis gali ryžtis pulti dar labiau padėtį destabilizuosiančiais būdais.

Nenuostabu, kad V.Putinas neatsitraukė net užsienio valstybėms įvedus ekonomines sankcijas ir kitas priemones, skirtas atkirsti jo šalį nuo technologijų, reikalingų naujų ginklų, o dabar – ir kai kurių plataus vartojimo prekių gamybai.

Jis dažnai tik gūžteli pečiais išgirdęs apie Vakarų sankcijas, tvirtindamas, kad lengvai gali jas apeiti.

„Jau galime drąsiai teigti, kad ši politika Rusijos atžvilgiu žlugo, – pirmadienį pareiškė V.Putinas. – Ekonominio blickrygo strategija žlugo.“

Jam iškart paprieštaravo jo paties centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina.

„Šiuo metu ši problema galbūt dar nėra taip stipriai jaučiama, nes ekonomikoje dar yra rezervų, – paaiškino ji. – Tačiau matome, kad sankcijos griežtinamos beveik kiekvieną dieną.“

Ji pridūrė, kad „laikotarpis, kurį ekonomika gali gyventi iš atsargų, yra ribotas“.

Tačiau tos realybės V.Putinas, matyt, dar nesuvokia.

V.Putinas tapo karingesnis, ėmė dar nuožmiau atakuoti Mariupolį, nes Rusijos pajėgos siekia artimiausiomis savaitėmis užimti visą Donbaso regioną. Svečiams iš užsienio, tokiems kaip K.Nehameris, jis primygtinai tvirtino, kad yra pasiryžęs ir toliau siekti savo tikslų.

Nors Rusija neteko daugybės karių, o V.Putino ambicijos Ukrainoje tapo kuklesnės, JAV žvalgyba padarė išvadą, kad Rusijos prezidentas mano, jog Vakarų pastangos jį nubausti ir sutramdyti Rusijos galią laikui bėgant nuslops.

Atrodo, jis mano, kad padedamas Kinijos, Indijos ir kitų Azijos šalių galės išvengti tikrosios izoliacijos, kaip ir po Krymo aneksijos 2014 metais.

Dabar JAV pareigūnai numato, kad Ukrainoje vis labiau tikėtina ilga ir varginanti konfrontacija, o V.Putinas nuolat nepraleidžia progų priminti, kad pasaulis turi reikalų su branduoline galia ir turėtų elgtis atsargiai.

Trečiadienį, perspėjęs Pentagoną apie artėjantį raketos bandymą – taip reikalauja naujoji START sutartis, kuriai galioti dar liko ketveri metai – V.Putinas pareiškė, kad paleidimas turėtų „suteikti peno apmąstymams tiems, kurie apimti siautulingos, agresyvios retorikos įkarščio, bando kelti grėsmę mūsų šaliai“.

Atrodo, jis mano, kad padedamas Kinijos, Indijos ir kitų Azijos šalių galės išvengti tikrosios izoliacijos, kaip ir po Krymo aneksijos 2014 metais.

Iš tikrųjų, jei ši raketa ir bus dislokuota, ji tik nežymiai padidins Rusijos pajėgumus.

Tačiau jos paleidimas buvo simbolinis ir jam parinktas tinkamas laikas: paleidimas įvyko tuo metu, kai įvairūs asmenys, įskaitant W.Burnsą, viešai perspėjo, kad yra nedidelė, bet auganti tikimybė, jog V.Putinas gali imtis cheminių ginklų atakų ar net surengti demonstracinį branduolinio sprogimą.

Visada buvo manoma, kad, nusitaikęs į JAV ar jų sąjungininkus, V.Putinas pasinaudos kibernetiniu Rusijos arsenalu, kad atkeršytų už sankcijas Rusijos ekonomikai.

Tačiau per aštuonias konflikto savaites nebūta jokių reikšmingų kibernetinių atakų, išskyrus įprastą foninį kasdienės Rusijos kibernetinės veiklos triukšmą JAV tinkluose, įskaitant išpirkos reikalaujančių programų išpuolius.

Nepaisant visų minėtų grėsmių, JAV pozicija išlieka nepakitusi – nuolat didinti spaudimą V.Putinui, nuo ​​sankcijų ir diplomatinės izoliacijos iki galingesnių ginklų tiekimo Ukrainos kariuomenei.

„Ukraina jau laimėjo mūšį dėl Kyjivo“, – teigia vienas administracijos pareigūnas. Jis pridūrė, kad administracija „toliau teiks Ukrainai didžiulį kiekį ginklų, mokymų ir informacijos“, kad ji „ir toliau laimėtų“.

Toli gražu nėra aišku, ar ukrainiečiai ir toliau skins pergales dabar, kai kovos pasitraukė iš Kyjivo miesto gatvių į labiau pažįstamą, lygesnę vietą Donbase.

Taip pat neaišku, kas būtent paskatintų JAV administraciją sušvelninti vis griežtėjantį spaudimą Rusijai.

Ukrainos karo pradžioje V.Putinas viešai įsakė savo branduolinėms pajėgoms suteikti padidintos parengties statusą kaip Rusijos galios ženklą, nors, W.Burnso teigimu, nėra įrodymų, kad tos pajėgos iš tikrųjų būtų padidintos parengties.

Dar vienas prieštaringas signalas buvo trečiadienį įvykdytas daug metų kurtos raketos „Sarmat“ bandymas.

Jei Rusija taps atstumtąja tauta, niekas nebeturės jai didelės įtakos.

Nors V.Putinas ją apibūdino kaip „galinčią įveikti visas šiuolaikines priešraketinės gynybos priemones“, ginklų ekspertai sako, kad tai – hiperbolė. Tačiau ši hiperbolė atitinka bendras tendencijas.

Šaltojo karo istorikai pabrėžia, kad toks Rusijos elgesys nėra naujiena. George’as F.Kennanas, „sulaikymo strategijos“ – pastangų apriboti sovietų galybę – sumanytojas, visada įspėjo, kad sulaikymas turi savo ribas.

„Jis susirūpinęs, kad, jei Rusija taps atstumtąja tauta, niekas nebeturės jai didelės įtakos“, – paaiškino prezidento istorikas Michaelas Beschlossas, daug rašęs apie Šaltojo karo epochą.

Per ateinančius keletą mėnesių tai gali tapti ir prezidento Joe Bideno rūpesčiu.

Šaltinis: 15min.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis
Reklama
error: Alert: Content is protected !!