Parlamento gynėjas – ne už tai mes kovojome
Šeštadienį visa Lietuva pažymės sausio 13-ąją. Vieniems tai tiesiog atmintina diena, kitiems – sugrįžimas mintimis į neramią ir pavojų kupiną praeitį. Vienas tokių – su 77.lt savo pastebėjimais pasidalinęs Viktoras Kura, dabartinis Klaipėdos rajono savivaldybės narys, aktyvus visuomenininkas nuo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio laikų; už parlamento gynimą apdovanotas Sausio 13-osios medaliu.
Pasak V. Kuros, šiandieninė Sausio 13-oji nebėra tokia, kokia ji buvo, kai vyrai ir moterys savo kūnais gynė parlamento pastatą.
„Aš pats, matydamas, kas vyksta, į minėjimus nebeinu, tačiau socialiniuose tinkluose informacija dar dalinuosi, – atviravo vyras. – Ir nelabai suprantu tuos, kurie per visur bruka „nezabudkes“. Juk šis, kiek žinau, konservatorių sugalvotas ir patentuotas simbolis, neturi nieko bendro su kova už nepriklausomybę bei parlamento gynimu. Mano supratimu, tokią dieną reikia paminėti iškilmingai ir pagarbiai, uždegti laužus, jaunimui pasakoti, ką mes tada veikėme ir ką išgyvenome, pasidalinti tikra istorija, o tų naujai išrastų gėlyčių čia kaišioti nereikėtų“,- neslepia V. Kura
Tenka konstatuoti, kad priešams pavyko Lietuvą suskaldyti iš vidaus
Pasidomėjus ar kas tada galėjo pagalvoti, kad vieną dieną teks ginti ne parlamentą, o gintis nuo ten sėdinčiųjų fantazijų, vyras buvo kategoriškas.
„Tuomet apie tokius dalykus niekas net minčių neturėjo. Deja, šiandien tenka konstatuoti, kad priešams pavyko Lietuvą suskaldyti iš vidaus, padalinti ją pusiau. Neteisybės dabar tiek, kad žmonės jau nebegali jos nepastebėti. Kad ir ta nesena istorija, kai vieną Seimo narį nė už nieką išmetė, o kitą net ir nuteistą paliko dirbti. Apie visokias partnerystes ir kitas „naujoves“ net kalbėti nesinori, – teigė V. Kura. – Nepaisant to, kiek matau, optimizmo žmonėse dar išlikę. Visi nori, kad būtų laisva, tvarkinga šalis. Žmonės nori sutarti su kaimynais, nori tvarkos, kad visi galėtų jaustis saugiai ir ramiai gyventi, kurti šeimas, auginti vaikus. Deja, dabartinė valdžia daro viską, kad to nebūtų ir stengiasi palaikyti nuolatinę įtampą. Belieka viltis, kad pagaliau didžioji dalis tautos susivoks ir po rinkimų situaciją pasikeis. Manyčiau, jog jau pasiekėme dugną, tad laikas kilti aukštyn ir kurti tokią Lietuvą, apie kurią svajojome saugodami parlamentą tomis speiguotomis 1991-ųjų sausio dienomis“,- teigia parlamento gynėjas.
Truputis istorijos arba kas ta Sausio 13-oji
Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. Prieš 30 metų, 1991 m. sausio 13 d., sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo.[1]
1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo sovietų imperijos, pasaulis neskubėjo jos pripažinti, o okupacinės sovietų valdžios administracinės struktūros ir kariuomenė neplanavo pasitraukti iš šalies. Siekdama užgesinti lietuvių laisvės siekį ir kelti gyventojų nepasitenkinimą, Sovietų Sąjunga vykdė ekonominę blokadą, o vietinė Lietuvos komunistų partija planavo valstybinį perversmą, kuriuo galutinai būtų sužlugdyta nepriklausomos Lietuvos valstybės vizija.
Aukščiausią įtampos tašką Lietuvos Respublikos ir Sovietų Sąjungos santykiai pasiekė 1991 m. sausio mėnesį. Sausio 8 dieną prosovietiniams aktyvistams nepavykus įsiveržti į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmus perimti valdžią buvo pasitelktos sovietinės karinės pajėgos. Sausio 10-12 dienomis Sovietų Sąjunga kėsinosi į svarbiausius Lietuvos valstybingumo, strateginius ir infrastruktūros objektus tikėdamasi visiškai perimti jų kontrolę, o ilgainiui atkurti Komunistų partijos politinę valdžią Lietuvoje. Buvo nusitaikyta į visoje Lietuvoje išdėstytus Krašto apsaugos departamento skyrius, užimti šios institucijos pastatai Alytuje, Šiauliuose, Kaune. Užgrobtas Vilniaus geležinkelio mazgas, karine technika blokuojami tarpmiestiniai keliai. Svarbiausios valstybingumo institucijos, buvusios Lietuvos sostinėje Vilniuje, netrukus tapo pagrindiniais agresorių taikiniais.
Lietuvos Sąjūdis pradėjo organizuoti žmonių budėjimą. Žmonės iš visos Lietuvos vyko į Vilnių ginti savo nepriklausomybės. Sausio 11 d. Lietuvos Respublikos savanoriai Aukščiausiosios Tarybos rūmuose davė priesaiką. Tačiau sovietinės armijos kareiviai, nepaisant aktyvios drąsių Lietuvos nepriklausomybės gynėjų gausos, brutalia jėga užėmė Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos pastatą. Perėmus žiniasklaidos objektus, netrukus buvo pradėta organizuoti okupantų propagandinė veikla, visuomenei transliuojanti melagingą informaciją. Gindami svarbiausius objektus, Lietuvos nepriklausomybės gynėjai agresorius pasitiko su malda ir dainomis, į kurias šaltakraujiškai buvo atsakyta beginklių žmonių žudynėmis kulkų ir vikšrų pagalba. 1991 m. sausio 13 d., sovietinei armijai ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 nepriklausomybės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo. Nors dalinė žiniasklaidos kontrolė ir buvo prarasta, tačiau svarbiausias nepriklausomos Lietuvos valstybingumo simbolis – Aukščiausioji Taryba buvo išsaugota. Ją pavyko išsaugoti Laisvės gynėjų dėka.
Šaltinis: 77.lt
