2026 m. pacientų laukia svarbūs pokyčiai – nuo gegužės 1 dienos įsigalios įstatymo pataisos, kurios draudžia gydymo įstaigoms iš pacientų imti priemokas. Kaip dėl to keisis sveikatos paslaugų prieinamumas tiek viešosiose, tiek privačiose gydymo įstaigose?
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), argumentuodama tuo, kad dalis gydymo įstaigų elgiasi nesąžiningai ir teikdamos paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), pacientų dar reikalauja primokėti, iniciavo įstatymo pataisas.
Įstatymo pataisas kone metus lydėjo audringos diskusijos. Vis tik rudens sesijos metu Seimas galiausiai joms pritarė, o prezidentas neseniai įstatymo pokyčius įtvirtino savo parašu.
Kas keičiasi kitais metais?
Pakeistais teisės aktais numatyta, kad įsigaliojus įstatymui gydymo įstaigos, teikdamos iš PSDF apmokamas paslaugas, negalės prašyti jokio papildomo mokesčio.
Tiesa, yra numatytos kelios išimtys. Visų pirma padaryta išlyga dėl pacientų pageidavimo gauti brangiau kainuojančią medicininę priemonę, pavyzdžiui, lęšiuką, protezą.
Jei jo pageidavimu būtų naudojama brangiau kainuojanti priemonė negu valstybės kompensuojama, pacientas turėtų sumokėti jų kainų skirtumą. Priemonių, kurių kainų skirtumai gali būti apmokami paciento lėšomis, sąrašą ir jų apmokėjimo tvarką nustatytų Vyriausybė.
Taip pat išliktų galimybė prisimokėti už nemedicinines aptarnavimo (vadinamąsias komforto) paslaugas – maitinimą, vienvietę palata ir pan. Tokiu atveju pacientas turėtų raštu patvirtinti, kad atsisako valstybės apmokamų paslaugų ir pageidauja mokamų.
Tokių nemedicininių aptarnavimo paslaugų sąrašą, kainų apskaičiavimo metodiką dar turės nustatyti sveikatos apsaugos ministras, o šiame sąraše esančių paslaugų kainas – jas teikiančios įstaigos vadovas.
Pavadino eksperimentu
Šio įstatymo pataisos kaip reikiant įsiūbavo bangas tiek Seime, tiek medikų ir pacientų bendruomenėse. Kol valdžia teigė, kad sveikatos sistema „kraujuoja“ ir kito kelio išgelbėti viešąjį sektorių nebėra, skeptikai kritikavo, jog geri valdančiųjų norai ir lūkesčiai niekuo nepagrįsti, o šis sprendimas eiles kaip tik padidins.
Opoziciniai politikai ir kai kurie ekspertai priimtą įstatymą tiesiai šviesiai pavadino „eksperimentu su žmonių sveikata“.
„Pagrindinis dalykas, apie kurį kalbama (…), kad tiriamosios medžiagos ar duomenų, įrodančių, kad priemokų panaikinimas kažkaip turės įtakos eilėms teigiama prasme, arba galės pagerinti paslaugų prieinamumą, arba neigiamai nepaveiks paciento, nėra.
Kitaip tariant, kas dabar įvyko, yra eksperimentas su pacientais. Ir mes nežinome, jis realiai sutrumpins ar pailgins eiles“, – „Žinių radijui“ kiek anksčiau yra konstatavęs gyvybės mokslų teises ekspertas Andrejus Rudanovas.
Seimo nariai savo ruožtu garantavo, kad dėl šių įstatymo pataisų išaiškinimo kreipsis į Konstitucinį Teismą. „Dabartinė formuluotė tikrai neatspindi pacientų lūkesčių. Neabejoju, kad šiais įstatymo projektais pirmiausia bus pakenkta Lietuvos gyventojams, sveikatos priežiūros paslaugų gavėjams, tai yra pacientams. Dėl to jie negalės gauti geresnės paslaugos, negalės tos paslaugos gauti greičiau.
Ir neabejotinai mes kreipsimės į Konstitucinį Teismą. Ir jeigu jūs galvojate, kad 2013 metų Konstitucinio Teismo išaiškinimas nieko nereiškia, tai pakartosiu jums dar kartą. Bet man apmaudu, kad jūs taip neatsakingai žaidžiate Lietuvos gyventojų sveikata“, – dar priimant įstatymą kalbėjo konservatorė Jurgita Sejonienė.
Išlieka daug nežinomųjų
Kiti gi guodėsi ministerijos įžiebta viltimi, kad galbūt bus daugiau kontrolės ir pacientų „kamštis“ atsikimš. Tačiau tiek vieni, tiek kiti sutinka, kad nežinomųjų, kaip nuo kitų metų gegužės pacientai gaus tam tikras paslaugas, dar daug.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė (POLA) Neringa Čiakienė naujienų portalui tv3.lt sakė iš dalies sutinkanti, kad tam tikrų sprendimų reikėjo. Tačiau lieka daug klausimų, kaip jie bus įgyvendinti.
„Įstatymai jau priimti, bet poįstatyminių teisės aktų nematėme, tad kol kas labai sunku pasakyti, kaip viskas veiks. Taip, yra sudaryta darbo grupė dėl medicinos pagalbos priemonių ir kitų dalykų, už kuriuos leista prisimokėti, įvyko susitarimas tarp privačių ir viešojo sektoriaus įstaigų, tad pozityvių ženklų yra.
Vienas jų – ir tai, kad nebuvo priimta pirminė radikalesnė įstatymo projekto versija, aiškiai įvardyta, kad galima primokėti už komforto paslaugas. Bet kaip tai veiks praktiškai, kokia apimtimi bus įgyvendinta, yra kitas klausimas. Juolab reikės stebėsenos, bandyti reaguoti pakankamai greitai, jei tvarkos bus nesilaikoma“, – komentavo ji.
Pašnekovės pastebėjimu, bet kuriuo atveju negalima užmerkti akių prieš realybę, kad pinigų sveikatos priežiūros sistemai apskritai skiriama per mažai: „Lyginant su kitomis šalimis ir su realiais poreikiais pinigų sveikatos sistemoje yra per mažai. Tai kaip dabar tuos pinigus paskirstyti teisingiausiai ir kur ta našta pasiskirstys uždraudus priemokas, kol kas labai sunku pasakyti.“
Su siuntimu gavo tik „nuolaidą“
N. Čiakienė pasakojo, kad onkologinių pacientai didelę dalį paslaugų gauna onkoklasteriui priklausančiose įstaigose, o privatus sektorius nebent teikia tam tikras konsultacijas, brangius tyrimus, kas yra visiškai kompensuojama.
„Bet kadangi žmonės poliligoti, jiems reikalingos ir visos kitos paslaugos, kitų specialistų – kardiologų, endokrinologų konsultacijos. Žmonės serga ir tų paslaugų reikia labai greitai. Tai kaip atrodys ta pilna paslauga, dar neaišku. Faktas, kad ir privačios įstaigos turės dalį kvotų ir galės teikti dalį paslaugų, tačiau kokios jos bus ateinantiems metams, nežinome, su tuo susitarimu susipažinti viešojoje erdvėje irgi nėra galimybių.
Čia norėtųsi labai tikslios komunikacijos, nes ką jau girdėjome gruodį apie kvotas – nesvarbu, kad žmogus turi siuntimą, tačiau gydymo įstaiga viršijo kvotines paslaugas, žmonės turi mokėti pilną kainą arba kreiptis kitur“, – kalbėjo POLA direktorė.
Ji pasakojo ir pati susidūrusi su labai skirtingomis situacijomis, kai turėdama siuntimą kreipėsi į įstaigas privačiame sektoriuje.
„Esu kreipusis ortopedo konsultacijai į privačią įstaigą ir turėdama siuntimą už magnetinio rezonanso tyrimą nieko nemokėjau. Bet esu su siuntimu ėjusi ir į kitą privatų centrą, kur sumokėjau 130 eurų, o todėl, kad buvau su siuntimu, gavau 13 eurų „nuolaidą“. Tai, žinokite, tie 13 eurų – jokio skirtumo.
Pacientai nori labai aiškiai žinoti, kad apsilankę su siuntimu ir privačioje įstaigoje turėdamas siuntimą tikrai neturės primokėti už paslaugas. Bet kaip dažnai siuntimas galės „atidaryti“ ir privačių įstaigų duris, kol kas sunku pasakyti“, – dalinosi POLA direktorė.
Ji abejojo, kaip dėl naujų sprendimų galėtų trumpėti eilės, mat jau ir dabar pasirašinėdamos sutartis su ligonių kasomis įstaigos buvo sutarusios, kad priemokų teikdamos paslaugą iš PSDF neims. „Dabar perkėlė tą nuostatą į įstatymą, bet jei nebus kontrolės, kaip ją užtikrins? Dėl laukimo eilių irgi perkelta nuostatos į įstatymą, bet kas pasikeitė?“ – svarstė N. Čiakienė.
Labiausiai nukentės vidurinioji klasė?
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkas Robertas Knispelis sutiko, kad reikalavimas teikiant iš valstybės lėšų apmokamą paslaugą dar neimti ir priemokų gali atrodyti logiškas, tačiau taip pat kėlė klausimą dėl per skurdaus finansavimo.
„Kai kuriose šalyse net yra atskiri įėjimai privačiose arba pusiau privačiose įstaigose – čia paslaugos teikiamos dviejų langelių principu: vienur žmonės moka iš savo kišenės, tai vadinamos „out of pocket“ išlaidos, kiti ateina su jau apmokėtu draudimu iš draudimo fondų, kurie gali būti mišrūs.
Bet kyla klausimas, iš kur tos priemokos apskritai atsirado. Kiek teko bendrauti, privačioms įstaigoms užtektų, jei kaina, kuri mokama už paslaugą, būtų tokia, kuri bent jau padengtų sąnaudas. Tada neiškiltų joks priemokų poreikis, nes dabar jos iš esmės padengia tą skirtumą, kurio nefinansuoja PSDF“, – konstatavo jis.
Pašnekovo nuomone, dabar uždraudus priemokas tiems, kurie išimtinai naudojasi PSDF apmokamomis paslaugomis, niekas nesikeis. Taip pat kaip ir tai daliai visuomenės, kuri yra pajėgi visiškai finansuoti savo gydymo paslaugas:
„Daugiausiai nukentės vidurinioji klasė, kuri moka mokesčius ir už save, ir tuos, kurie patys negali to daryti, bei jie gali šiek tiek prisimokėti gaudami geresnį prieinamumą ar paslaugą. Bet dabar tokios mišraus finansavimo galimybės jie neteks, nors teisingai mano turintys į tai teisę.“
Gali atsidurti ant bankroto ribos
Pasak jo, įsigaliojus draudimui, įvairiais skaičiavimais, iš sistemos bus išimta virš 80 mln. lėšų. „Kai kuriais skaičiavimais – ir daugiau. Ekonomistai skaičiuoja, kad norint atstatyti, refinansuoti šitą sumą, ko gero, reikėtų vos ne dvigubai daugiau lėšų, nes dar įsijungia papildomi mechanizmai.
Be to, yra pabloginta galimybė draustis papildomu draudimu, darbdaviams drausti savo darbuotojus. Taigi lėšų į sveikatos sistemą srautas mažės ir čia. Ir neaišku, kaip tos lėšos bus padengiamos“, – komentavo R. Knispelis.
Pasak jo, tuo metu negirdima, kad būtų reikšmingai didinamos įmokos į PSDF, kaip ir tai, kad rezervas pereinamuoju laikotarpiu būtų naudojamos tai sumai refinansuoti.
„Tad kyla klausimas, ar to, kas lieka, užteks padengti realų poreikį, o ne tą, kuris planuojamas per sutartinių kvotų sistemą. Ką ir dabar matėme, kad metų pabaigoje yra tokių, kurie metus baigė su 12 milijonų deficitu, kai kas stabdo veiklą ir nebeteikia paslaugų, kol neateis kitų metų finansavimas. Ir tai gali kartotis kiekvienais metais.
Įstaigos turbūt nerizikuos teikti paslaugų, nežinodamos, ar atgaus tas lėšas ir neatsidurs ant bankroto ribos. Privačioms įstaigoms, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, iškyla klausimas, ar išvis vykdyti veiklą, arba prisijungti prie kažkokio stambesnio darinio. Toks vyksmas turbūt yra vienas iš šios reformos siekių“, – svarstė LMS atstovas.
Jis sutiko, būtų labai gerai, jei durys nemokamoms konsultacijoms aiškiai būtų pažymėtos ir privačioje įstaigoje ir į ją galėtų patekti pacientai su siuntimu be priemokų. Tačiau iškyla klausimas, ar apskritai tokias paslaugas privačios įstaigos ryšis pasiūlyti.
„Mes nežinome, kaip bus, iš kur atsiras tos lėšos, kurios išlygintų skirtumą – bent tą, kurį žinome kaip besitęsianti jau 12–15 metų, kai valstybė už savo draudžiamuosius moka gerokai mažiau nei dirbantieji. Skola susikaupusi nemaža ir niekas jos grąžinti neketina. Tai turbūt atsakymas, kad eilės nelabai atsikimš, gal taps kitokios, persiskirstys, bet greičiausiai lūkesčiai vargiai ar pasiteisins“, – konstatavo R. Knispelis.
Neįtikina, kad medikai plūstels dirbti ir privataus sektoriaus į viešąjį
Optimizmo pašnekovas stokojo ir dėl dar vieno ministerijos lūkesčio – viliamasi, kad tam tikra prasme pabloginus darbo privačiame sektoriuje sąlygas, gydytojai sugrįš dirbti į viešąjį sektorių.
„Manyčiau, toks lūkestis yra perdėtas. Žiūrėkime į skaičius, koks čia tas potencialas – privačiame sektoriuje dabar yra suteikiama apie 17,4 proc. paslaugų, apmokamų iš PSDF. Tai nukreipus jas į valstybines ir savivaldybių įstaigas, neatrodo, kad prisidės labai daug lėšų…
Kalbant apie personalą, viešajame sektoriuje ir taip dirba apie 85 proc. medikų, privačiame sektoriuje daugiausiai – iki 15 proc. gydytojų. Ir tai čia kalbame ne apie žmones, o etatus, dažnai gali būti, kad iš jų didesnė dalis ir taip jau dirba viešajame sektoriuje.
Taigi personalo skaičius yra baigtinis, perskirstant iš vienas sferos į kitą jo tikrai nepadaugės. Tai 10 proc. jų sugrįžus į viešąjį sektorių, tikėtis, kad staiga dings eilės, yra naivu.
Slaugytojų privačiame sektoriuje tuo metu dirba tik apie 13 proc. Tad grįžę į viešąjį sektorių jie tikrai nekompensuos realaus trūkumo, kuris yra gal 30–40 proc., o kai kur – ir daugiau procentų, priklausomai nuo to, kur – centre ar regione – įstaiga yra įsikūrusi“, – komentavo jis.
„Daug reformos punktų numatyti tikintis“
Paklaustas, kaip vertina tai, kad galbūt ministerija viliasi, kad gydytojai, dirbantys per kelias įstaigas, uždraudus priemokas susireguliuos krūvius taip, kad didesnę etato dalį ims dirbti viešosiose įstaigose, kas savaime leistų ir „atkimšti“ eiles, pašnekovas vėlgi buvo skeptiškas.
„Vėl atsiremiame į tai, kad finansiškai tai nepatrauklu, krūviai nežmoniški ir nepamatuoti, apmokėjimas poliklinikiniame darbe (apie kurį dažniausiai ir kalbame galvodami apie eiles) kartais ne visai suprantamas, yra apmokama už pirmą ir ketvirtą konsultaciją.
Daug vadinamosios reformos esminių punktų yra numatyti tikintis. Galimų išeičių modeliavimas, studija, vertinimas atliktas nebuvo. Tad galime tik spėlioti. Aišku, turėtume būti optimistai kaip lojalūs piliečiai, bet labai greitai pamatysime, kaip bus“, – konstatavo R. Knispelis.
Panašios abejonės lydėjo ir Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkę Rūtą Kiršienę.
„Dėl tų viešų ir privačių įstaigų – labai sunku vertinti, matysime ką tai duos. Kita vertus, pagal tai, kiek yra skiriama lėšų ir kiek galvojama didinti atlyginimus viešosiose įstaigose, tai yra tik mažiausiai uždirbantiems, labai abejoju, ar pavyks iš privačių įstaigų prisikvieti gydytojus, slaugytojus, jų padėjėjus į viešąsias, jei atlyginimas nebus orus ir didinamas“, – pastebėjo ji.
Pašnekovė konstatavo, jog tai, kad reikia didinti valstybės mokamą dalį į PSDF biudžetą už valstybė lėšomis draudžiamuosius, kalbama gana seniai: „Ir tą reikia daryti, nes iš tikrųjų ta dalis, kurią valstybė sumoka už savo draudžiamuosius, atrodo graudžiai. Tai labai norėtųsi, kad šis klausimas pagaliau būtų pajudintas, nes jau kuris laikas stovi mirties taške.“
Šaltinis: tv3.lt
