Kadencija ta pati, tačiau premjeras – jau trečias, o ministrų portfeliai vėl dalijami iš naujo. Kol visuomenė stebisi kai kurių kandidatų kompetencija, politikos užkulisiuose verda savos kovos. Kas tai – bandymas gelbėti padėtį ar tiesiog vidinių partijos problemų sprendimas?
Ši kadencija viena, o premjeras – jau trečias. Kaip vertinate šitą Vyriausybės kaitą?
Kad ne trečias, o ketvirtas. Pirmoji buvo ta, kuri sakė, kad tikrai ateis, bet taip ir neatėjo. O šiaip galiu pasakyti, kad daugumai žmonių šitas procesas – kaip ta sena pasaka apie piemenuką, kuris atbėgdavo į kaimą šaukdamas: „Vilkas, vilkas!“. Kai trečią kartą vilkas iš tiesų atbėgo, niekas nebepatikėjo. Čia lygiai tas pats, nes procesas kartojasi jau trečią kartą. Vėl lipame ant to paties grėblio ir žmonėms tai galų gale tiesiog nusibodo.
Dabar didžiausios aktualijos yra Dominyko Dirksčio ir Oksanos Pikul, Juozo Statkevičiaus ir Palangos mero peripetijos, karščiai, lietūs ir taip toliau. Žiūrėjau pagal skaitomumo lygius – šitos politinės naujienos jau seniai nepatenka net į dešimtuką.
Naujos Vyriausybė kaita
Nuo šalies vadovų priklauso Lietuvos gyvenimas. Dabar pasižiūrėkime: keičiami ne tik Remigijaus Žemaitaičio partijos ministrai, bet ir pačių socialdemokratų skirti ministrai. Kas čia vyksta?
Pradėkime nuo ministro pirmininko, nuo premjero. Aš sakiau: jeigu jie taip pasielgs, mėgins nušauti du zuikius vienu šūviu – pakeisti nepopuliarią premjerę Ingą Ruginienę (kas ir nutiko) ir išmesti iš koalicijos tuos niekam tikusius partnerius, kurie tempė socialdemokratus žemyn. Tai įvyko, bet problema ta, kad nušovus du zuikius, iš burtininko kepurės pradėjo traukti triušius – naujus ministrus.
Pavyzdžiui, man kyla abejonių dėl kai kurių paskyrimų. Ne dėl tų, kuriuos turime keisti dėl pasikeitusių koalicijos partnerių, bet, pavyzdžiui, kodėl buvo paskirta dabartinė kultūros ministrė, kai iš barščių savaitei buvo išmestas kultūros ministras Kalvis Ignotas (Ignotas Adomavičius)? Kuo jis buvo blogas? Ir kodėl tada nepaskyrė dabartinio skiriamo ministro? Tuo metu, nors ir laikinai, partijos vadovas jau buvo Mindaugas Sinkevičius. Tai yra faktas. Yra daug tokių dalykų, kurių logiškai nepaaiškinsi.
Ko gero, įsibėgėjus vasaros orams ir atostogų nuotaikoms, žmonėms vis mažiau norisi šį dalyką stebėti, nagrinėti ir apie jį mąstyti. Visi suprato – niekas čia nepasikeis. Kita vertus, gavę tokį rinkėjų pasitikėjimą… Praktiškai praėjo dveji metai, dar nėra net pusės kadencijos, o kiek įvykių jau nutiko – net baisu pažiūrėti. Matome, kad gavę valdžios mandatą socialdemokratai šiuo metu didžiąja dalimi sprendžia savo partijos vidines problemas.
O kaip vertinti vidaus reikalų ministro Vladislovo Kondratovičiaus pakeitimą? Į jo vietą siūlomas 31 metų jaunuolis, kuris pagal išsilavinimą yra chemikas ir neturi jokios vadovavimo patirties. Juk patys sakome, kad grėsmė žvelgia į akis, kad Rusija gali bet kada užpulti. Ar toks žmogus suvaldytų krizę?
Atsakysiu jums klausimu į klausimą. Jeigu prieš tai tiko premjerė Inga Ruginienė, kodėl į vidaus reikalų ministrus negali tikti šitas jaunuolis? Jis gali pasakyti: „Aš apsistatysiu patyrusiais specialistais, patarėjais, viceministrais, ir viskas bus gerai“. Man atrodo, kad ar vienas bus ministras, ar kitas – skirtumo jau nėra. Tiesiog V. Kondratovičiaus atleidimas arba jo pakeitimas „nunulins“ situaciją dėl nutekintų Registrų centro duomenų, nes dabar visos strėlės krypsta būtent į VRM sistemą.
Bet man šioje vietoje daugiausia klausimų kelia ne atskiros ministrų kandidatūros, o paties Mindaugo Sinkevičiaus kaip premjero persona. Žinote, susidaro įspūdis, kad į socialdemokratų gretas yra įsimetęs savotiškas „žiurkiavimo“ virusas – galime jį pavadinti net Gintauto Palucko virusu. Tai yra smulkių vagyčių įteisinimas, pasiteisinimas ir nematymas tame nieko blogo. Pasižiūrėkite, buvo piktnaudžiaujama tarybos nario ir mero padėtimi, buvo netgi du teismo sprendimai. Aukščiausiasis Teismas tiesiog pakeitė teisinį vertinimą, bet paties fakto nepakeitė.
Tas smulkus žiurkiavimas, prasidėjęs dar nuo G. Palucko laikų, tęsiasi. Dabar į paviršių išlenda naujas skeletas: pasirodo, meras pirko sklypą, kurį po to pardavė penkis kartus brangiau. Matome tai, kas vyko su G. Palucku, kai jį bandė teisinti partijos nariai, o vienas net žadėjo suvalgyti kaklaraištį – taip ir liko nesuvalgęs. Išeina Seimo vicepirmininkė Orinta Leiputė ir retoriškai klausia: „O kas čia blogo? Taigi visi perka, niekas nenori parduoti pigiau“. Bet pažiūrėkime į tai, kad tą sklypą jis įsigijo būdamas miesto meru ir turėdamas galimybę susitvarkyti dokumentus.
Ar Sinkevičiaus Vyriausybė išlaikys mandatą iki kadencijos pabaigos?
Tai ko mes dar galime laukti ateityje?
Manau, kad gali paaiškėti ir daugiau tokių išlendančių praeities nuodėmių. Čia yra psichologinis žmogaus portretas. Jeigu tau patinka po truputį „žiurkiauti“ – tai telefoną, tai televizorių, tai dar vieną telefoną žmonai, tai sklypą, kurį paskui parduodi – kas gali paneigti, kad taip nebus elgiamasi, kai padidės mastelis ir galimybės? Štai čia yra didžiausia problema.
Dabar visi spėlioja, ar ištrauks M. Sinkevičiaus Vyriausybė iki kadencijos galo, ar ne. Man, kaip manau ir didžiajai daliai žmonių, jau jokio skirtumo. Visą laiką kartoju jau daug kam nusibodusią, bet labai taiklią frazę: nežiūrint valdžios pastangų, Lietuvos žmonės gyvena vis geriau ir geriau.
Na, ta smagia gaida ir baikime. Dėkoju jums už pokalbį.
Visiems geros vasaros. O valdžia bus ar nebus – blogiau tikrai nebus.
Šaltinis: TV3.LT
