Galbūt jūsų gydytojas vis dar tvirtina, kad širdies ligos kyla dėl riebių produktų valgymo? Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad kalti būna visai kiti veiksniai. Iš viso tokių yra devyni.
Jau seniai, kalbant apie tai, kas sukelia širdies ligas, medicinoje nurodoma j riebalus ir cholesterolį, bet dabar visiškai aišku, jog tikrųjų piktadarių reikia ieškoti moderniame valgiaraštyje – visuose iš anksto paruoštuose produktuose su ilgu galiojimo terminu. Mokslininkai pabrėžia, kad širdžiai mirtinos yra 2 medžiagos: transriebalų rūgštys ir perdirbti (rafinuoti) cukrus.
Kaip knygoje „Šešios paslaptys, kaip sėkmingai mesti kūno svorį“
(The Six Secrets of Successful Weight Loss) rašo jos autorius gydytojas Johnas Mansfieldas, nutukimas, cukrinis diabetas ar koronarinės širdies ligos (KŠL) iki XIX amžiaus vidurio buvo labai reti reiškiniai. Pirmą kartą KŠL buvo fiksuotos tik 1912 metais. Kas pasikeitė? Atsakymas paprastas:
XX amžiaus šeštąjį dešimtmetį mūsų valgiaraštyje atsirado rafinuoti angliavandeniai, įskaitant rafinuotus cukrus, baltuosius miltus ir baltuosius ryžius. Greit po jų sekė dirbtiniai riebalai, pvz., margarinas.
Kaip nurodo J. Mansfieldas, „per šešiasdešimt metų, nuo 1910 iki 1970 metų, įprastinių gyvūninių riebalų kiekis amerikiečių racione nuo 83 proc. sumažėjo iki 62 proc. Sviesto – nuo 8 kg vienam asmeniui per metus iki mažiau nei 2 kg. Tuo pat metu aliejų, kurių organizmas gauna iš margarino, bei rafinuotų aliejų vartojimas išaugo 400 proc. <…> Cukraus ir perdirbto maisto kiekiai taip pat padidėjo maždaug 60 proc.“ Ir tai dar ne viskas – be širdžiai kenkiančių pokyčių mityboje, kurie yra tokie įprasti šiuolaikiniame valgiaraštyje, esama dar septynių širdies ligų rizikos veiksnių. Deja, dabartinė medicina juos vertina nepakankamai rimtai arba aiškina neteisingai.
Jei turite širdies veiklos sutrikimų, atkreipkite dėmesį į šiuos veiksnius ir pašalinkite juos, prieš apsispręsdami gerti statinų grupės vaistų ar laikytis griežtos dietos be riebalų. Ir vienas, ir antras metodas, pasirodo, ilgainiui būna neefektyvūs.
1. Cukrus
Insulinas reguliuoja gliukozės (cukraus) koncentraciją kraujyje ir padeda kaupti jį, kad organizmas galėtų eikvoti jį energijai ar išsaugoti ir panaudoti vėliau. Insuliną sintetina kasa, ir jis patenka į kraujotaką, kai pavalgius padidėja gliukozės koncentracija.
Organizmas tampa nejautrus insulinui tada, kai gaunama per daug cukraus ir reikia sintetinti ir išskirti vis daugiau insulino, todėl atsiranda poreikis mažinti insulino receptorių aktyvumą. Jei taip nebūtų, organizmas nebūtų apsaugomas nuo kenksmingų pasekmių, kokias sukelia per didelė insulino koncentracija. Deja, kai tik insulino nebeatpažįstama, organizmas ima sintetinti ir išskirti jo vis daugiau, kad sureguliuotų gliukozės koncentraciją kraujyje. Tokia situacija dažnai rodo vadinamąjį metabolinį sindromą ir antrojo tipo cukrinį diabetą, kai perkrauta kasa nebepajėgia sintetinti pakankamai insulino, kad būtų įmanoma sukontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje.
Perdirbtas maistas, kuriame neretai būna papildomai pridėto cukraus ir rafinuotų angliavandenių, staigiai padidina gliukozės koncentraciją. Kasa perkraunama, o jos pajėgumas sekretuoti adekvatų kiekį insulino mažėja.
Analizuodami daugiau nei 40 tūkst. amerikiečių mitybą tyrėjai iš JAV ligų kontrolės ir profilaktikos centrų (The US Centers for Disease Control and Prevention – CDC) aptiko esminį ryšį tarp gauto cukraus kiekio ir širdies ligų rizikos. Tie asmenys, kurie vartodavo daug cukraus, priaugo kūno svorio ir net nutuko, savo ruožtu perteklinis svoris padidino riziką susirgti kardiovaskulinėmis ligomis ir mirti nuo jų. Dalis mokslininkų jau pradeda užmiršti hipotezę, kad MTL cholesterolis (cholesterolio molekulės, kuriose gausu riebalų) yra blogas. Jis iš tikrųjų užkemša arterijas, tačiau taip vyksta siekiant rekonstruoti arterijų sienelių pažeidimus, kilusius dėl uždegimo. Savo ruožtu uždegimas formuojasi kaip atsakomoji reakcija į fiziologinį stresą, kurį kelia cukraus prikimštas perdirbtas maistas.
Sprendimas. Peržiūrėkite savo valgiaraštį. Atsisakykite bet kokio perdirbto maisto ir baltųjų miltų gaminių-rafinuotų grūdų produktų, pvz., batono ir baltųjų ryžių. Valgykite ekologiškos kilmės maisto ir gaminkite patys. Atkreipkite dėmesį ir į vadinamuosius slaptuosius cukrus (pvz., dekstrozę, miežių salyklą ir kukurūzų sirupą), kuriuose daug fruktozės, kitaip sakant: daug cukraus.
2. Dirbtiniai riebalai
Daugumai perdirbto maisto, kuriame yra mažai riebalų, trūksta nepakeičiamųjų riebalų rūgščių, o tai gali sugriauti pusiausvyrą organizme, nes sumažėja DTL cholesterolio koncentracija ir padidėja trigliceridų skaičius (tai paprastieji riebalai, kurie sandėliuojami ląstelėse).s Vienas pavojingiausių mažai riebalų turinčių produktų yra margarinas, kuris gaminamas iš sukietintųjų aliejų.
Kietinimas prasidėjo 1912 metais ir leido maisto industrijai pradėti vietoj sviesto ir kiaulių taukų naudoti polinesočiąsias riebalų rūgštis. Kietinimo procese aliejai kaitinami aukštoje temperatūroje ir papildomi vandeniliu, kad susidarytų kieta masė. Proceso metu formuojasi dirbtinės transriebalų rūgštys, kurių molekulinė struktūra skiriasi nuo tų riebalų rūgščių, kurių natūraliai esama žmonių ir kitų žinduolių audiniuose. Be to, kietinimo procese formuojasi ir sintetiniai riebalų rūgščių transizomerai, o kai kurie iš jų yra ypač kenksmingi. Dirbtinių transriebalų rūgščių koncentracijos perdirbtame maiste gali būti įvairios – nuo 5 iki 75 proc. bendro riebalų kiekio. Nei JAV, nei kitų šalių įstatymai nereikalauja, kad gamintojas nurodytų sukietintųjų riebalų kiekį – pakanka vien nuorodos, ar produkte jų yra, ar nėra. JAV maisto ekspertas, knygos „Vaikų superimunitetas” (Superimmunity for Kids, leidykla E. P. Dutton, 1988) autorius gydytojas Leo Gallandas pabrėžia, kad transriebalų rūgštys gali sunaikinti organizmo gebėjimą naudotis nepakeičiamomis riebalų rūgštimis.
Transriebalų rūgštys pasidaro ypač pavojingos jas kaitinant – jos ima panašėti į polimerus plastike. Sukietintųjų riebalų yra greituosiuose užkandžiuose, pvz., bulvių traškučiuose ir spurgose, taip pat aliejuose, kurie naudojami konditerijos gaminiuose, pvz., sausainiuose. Margarine jų koncentracija siekia net 10 proc., nors kai kurie gamintojai atsisakė kietinimo.
JAV gydytojas George’as V. Mannas iš Našvilio, Tenesio valstijos, kuris tyrė ir aprašė šį klausimą, mano, kad transriebalų rūgštys žaloja lipobaltymų receptorius ląstelėse. Kadangi tokie pažeidimai po to trukdo organizmui sintetinti MTL cholesterolį, ląstelės didina cholesterolio sintezę, galiausiai didinant ir cholesterolio koncentraciją kraujyje. Labai daug tyrimų rodo, kad, jei vartojama transriebalų rūgščių, cholesterolio koncentracija staigiai didėja.”
Per 8 metus trukusį tyrimą, kuriame dalyvavo 85 tūkst. moterų, Harvardo medicinos mokyklos tyrėjai konstatavo, kad moterims, valgančioms margarino, yra padidėjusi koronarinių širdies ligų rizika.
Juo daugiau transriebalų rūgščių gaunama (ir sukaupiama kūno riebalų pavidalu), tuo didesnė rizika. Vienas Velso tyrėjas aptiko glaudų ryšį tarp transriebalų rūgščių kūno riebaluose ir mirties atvejų dėl širdies ligų.’
Sprendimas. Nevartokite riebalų, kurie praėję sukietinimo procesą. Tiesa, šis procesas taikomas daugumai riebalų, kurių esama perdirbtame maiste ir margarine (nebent ant pakuotės parašyta kitaip), todėl, gamindami sumuštinius, teikite pirmenybę sviestui ar kokosų aliejui.
3. Perdirbti mėsos produktai
Nauji įrodymai liudija, kad dar viena aukšto kraujospūdžio ir arterijų ligų priežastis yra konservantai, kurių esama perdirbtame maiste. Fosfatai, pvz., lydytame sūryje ir koloje, gali stimuliuoti vadinamąjį fibroblastų augimo veiksnį 23 (FGF23) – hormoną, kuris reguliuoja natrio ir kalcio koncentracijas organizme. Kai FCF23 koncentracija padidėjusi, inkstai turi absorbuoti daugiau kalcio, o dėl to gali sukalkėti arterijos. Tyrėjai iš Vienos veterinarinės medicinos universiteto (Veterinӓr-medizinische Universitӓt Wien) Austrijoje pripažįsta, kad didelė šio hormono koncentracija rodo didelę natrio koncentraciją ir gali sukelti lėtinę inkstų ligą, dėl to taip pat padidėja ir kardiovaskulinių ligų rizika.
Perdirbti mėsos produktai gali sukelti ir širdies nepakankamumą, o tai gali būti ypač pavojinga vyrams. Jei kasdien suvalgoma 50 g perdirbtos mėsos (pvz., riekė kumpio), mirties nuo širdies nepakankamumo rizika padidėja 38 procentais. Tiems vyrams, kurie dieną dienon valgo daug
mėsos produktų, yra dvigubai didesnė grėsmė mirti nuo širdies nepakankamumo, nei tiems, kurie kartkartėmis suvalgo truputėlį mėsos produktų.
Sprendimas. Atsisakykite kumpio, šoninės, saliamio ir kitų perdirbtos mėsos produktų, taip pat lydyto sūrio ir saldintų gėrimų.
4. Streso vaidmuo
Per plataus masto tarptautinį tyrimą Interheart Study nustatyta, kad psichosocialiniai veiksniai, pvz., nekintamai aukštas streso lygis, gali padidinti širdies priepuolio riziką du ir daugiau kartų.
Patirdamas lėtinį stresą, žmogus nuolat yra „kovok arba bėk” būsenos, ir, siekiant tokioje situacijoje aprūpinti organizmą energija, jame intensyvėja insulino sintezė bei kyla noras valgyti produktų su aukštu glikeminiu indeksu, kurie greitai pavirsta cukrumi. Kaip knygoje „Riebalai aplink juosmenį” (Fat Around the Middle, leidykla Kyle Cathie Ltd, 2006) nurodo Marilyna Glenville, riebūs ar cukringi produktai, kurie suvalgomi patiriant stresą, paprastai nusėda aplink juosmenį. Tai nėra atsitiktinumas: visai šalia yra kepenys, kurios prireikus gali cukraus atsargas greitai paversti energija. Jei vartojama per daug cukraus ir sukaupiama per daug riebalų, su laiku gali susiformuoti nejautrumas insulinui.
Nors mes visi kartkartėmis patiriame streso (pvz., kai skubame į traukinį ar nervinamės dėl darbo baigimo termino), širdies ligas sukelia kaip tik lėtinis stresas, verdantis jaustis bejėgiais ir socialiai
izoliuotais, t. y. tais atvejais, kai žmogus nemato savo problemų sprendimo.
Gydytojas Malcomas Kendrickas, knygos „Didžioji cholesterolio kova: kas iš tikrųjų sukelia širdies ligą ir kaip to išvengti” [The Great Cholesterol Con The Truth About What Really Causes Heart Disease and How to Avoid lt, leidykla John Blake Publishers, Londonas, 2008), aprašo stresą, kuris gali būti širdies ligų priežastis. Štai jo pateikiami pavyzdžiai:
• vadovas, kurio vadovavimo stilius yra destruktyvus;
• rasizmas;
• nuolatiniai rūpesčiai dėl pinigų;
• silpni socialiniai ryšiai ir susvetimėjimo pojūtis;
• nemylintis ar agresyvus partneris.
Sprendimas. Prisijunkite prie kokios nors paramos grupės, pvz., knygų klubo ar bažnyčios parapijos, ir gausite socialinį bei emocinį palaikymą. Jei sunkumai yra susiję su darbu, bandykite susirasti kitą. Mėginkite įvairius metodus, kaip mažinti stresą, – sportą, meditaciją, atsipalaidavimą, savitaigą – ir darykite tai kiekvieną dieną.
5. Didelės fibrinogeno ir C reaktyvaus baltymo koncentracijos
Net itin konservatyvi medikų organizacija – Amerikos širdies asociacija (American Heart Association – AHA) – pripažįsta uždegimo vaidmenį, formuojantis širdies ligoms. Šį ryšį patvirtina ir keletas tyrimų.
Uždegimas – kūno imuninės sistemos atsakas į stresą ir infekciją. Medicinoje stresu vadinamas bet koks veiksnys, keliantis organizmui įtampą, pvz., skurdi mityba, kurią sudaro greitieji užkandžiai ar perdirbtas maistas, taip pat įsitempimas, depresija, vienatvės, izoliuotumo ar bejėgiškumo pojūtis.
Per vieną tyrimą nustatyta, kad širdies ligas formuoja ne vienas cholesterolis, bet jo derinys su fibrinogenu, kuris rodo kraujo krešėjimo pajėgumą ir laikomas uždegimo žymeniu. Asmenims, kurie turi dideles ir fibrinogeno, ir MTL cholesterolio koncentracijas, yra 6 kartus didesnė tikimybė susirgti kardiovaskuline liga. Savo ruožtu žmonės, turintys mažą fibrinogeno koncentraciją, retai suserga širdies liga net tada, jei blogojo cholesterolio koncentracija yra didelė.
Vyrams, kurių fibrinogeno koncentracija atitinka aukščiausias matavimų žymes, yra daugiau nei 2 kartus didesnė rizika patirti širdies ligų, nei tiems, kurių fibrinogeno koncentracija maža. Tarp rūkalių šis rodmuo yra aukštesnis, o tai patvirtina jau seniai skleidžiamą nerimą dėl ryšio tarp rūkymo ir širdies priepuolio.
Jei, kaip aiškina hipotezė apie cholesterolį, širdies ligos iš tiesų išsivystytų dėl riebalų, tada kepenų sintetinamo C reaktyvaus baltymo (CRB) koncentracija neturėtų rodyti potencialios ligos, deja, kaip rodo tyrimai, taip būna. CRB -tai padidėjusio uždegimo žymuo, kuris net prieš kelerius metus tiksliai įspėja apie insultą, cukrinį diabetą, širdies priepuolį ir mirtį, kurių priežastis gali būti kardiovaskulinės ligos.11
Pasirodo, statinų grupės vaistai pajėgūs sumažinti CRB koncentraciją, o pacientai, vartojantys šių vaistų, geriau atsigauna po širdies ligos net tada, jei vaistais nepavyksta sumažinti MTL cholesterolio koncentracijos. Šis faktas ir vėl patvirtina uždegimo vaidmenį. Per vieną tyrimą, kuriame dalyvavo 506 vyrai, patyrę širdies priepuolį, ir 1025 sveiki vyrai, paaiškėjo, kad uždegimas yra reikšmingas širdies ligos rodiklis. Vyrams su didesne CRB koncentracija kraujyje buvo daugiau nei 2 kartus didesnė rizika susirgti kardiovaskuline liga.
Sprendimas. Nors uždegimą gali sukelti net tokie aplinkos veiksniai, kaip dujinė viryklė, vis dėlto dažniausia jo priežastis – natūrali reakcija į tam tikrą maistą, kuriam organizmas jautrus, t. y. kurio netoleruoja. Galbūt ir jūsų situacija tokia pat.
6. Homocisteinas
Vienas naujas tyrimas parodė, kad kardiovaskulinę riziką galbūt padidina homocisteinas – aminorūgštis, kurios ypač daug turi asmenys po insulto ar patiriantys kitų sveikatos sutrikimų, susijusių su širdimi. Pirmą kartą itin didelė homocisteino koncentracija po mirties buvo konstatuota ateroskleroze sergantiesiems 1969 metais, tačiau tada bet koks ryšys su arterijų pažeidimais buvo atmestas, o visa kaltė suversta šių asmenų medžiagų apykaitos ypatumams.
Po daugelio metų JAV Vašingtono universitete buvo iš naujo peržiūrėti 27 tyrimai, per kuriuos buvo nagrinėti homocisteinas ir kraujagyslių ligos, ir šioje apžvalgoje patvirtintas faktas, kad homocisteinas -svarbus širdies priepuolio ir miego arterijos obstrukcijos pranašas. Per didžiausią ir prestižiškiausią tyrimą apie širdies ligas – vadinamąją Freiminghamo širdies studiją (The US Framingham Heart Study) JAV, atskleistas ryšys: juo didesnė homocisteino koncentracija kraujyje, tuo didesnė tikimybė, kad susiaurės miego arterijos (t. y. prasidės stenozė).
Per įtakingą Harvarde vykusį medikų sveikatos tyrimą, kuriame dalyvavo beveik 15 tūkst. vyriškos lyties gydytojų, nustatyta, kad vyrams, kurių homocisteino koncentracija didesnė nei kitų, yra 3 kartus didesnė rizika patirti širdies priepuolį. Savo ruožtu per Bergene, Norvegijoje, atliktą tyrimą konstatuotas ryšys tarp homocisteino koncentracijos kraujyje ir mirties atvejų.
Homocisteinas – tai šalutinis produktas, susidarantis, kai natūraliai suyra baltymai. Projekte, kuris vadinosi European Concerted Action Project, dalyvavo 22 bendradarbiavimo partneriai visoje Europoje, kurie nagrinėjo homocisteiną ir kraujagyslių ligas. Tyrėjai padarė išvadą, kad homocisteinas sąveikauja su cholesteroliu ir trigliceridais ir iš esmės padidina širdies ligų riziką net tada, jei cholesterolio koncentracija – normali ar netgi maža.
Sprendimas. Konstatuota, kad homocisteino koncentraciją mažina B grupės vitaminai. Pageidautina, kad jūsų pasirinktame maisto papilde būtų bent 1 mg metilfolato, 100 mg vitamino B6, 50 mg tiamino (vitamino B1) ir 400 µg vitamino B12. Pradėkite nuo 25 mg niacino (padalydami 50 mg tabletę perpus) ir išgerkite valgio metu; po kelių dienų padidinkite dozę iki 50 mg, po to – iki taikomos terapinės dozės: 400 mg.
7. Dantenų liga
Per tyrimą, kuris atliktas Seulo nacionaliniame odontologijos universiteto koledže Pietų Korėjoje ir kuriame dalyvavo 265 hospitalizuoti asmenys po išeminio insulto, kurių gyvybei pavojus nebegrėsė, bei 214 žmonių kontrolinėje grupėje, tyrėjai konstatavo, kad žmonėms, sergantiems periodontitu (kuriam būdingi uždegimas ir infekcija, susiję ne tik su dantenomis, bet ir raiščiais bei kaulais, kurie palaiko dantis) yra 4 kartus didesnė tikimybė patirti insultą. Rizika yra net 2 kartus didesnė nei tiems, kurie serga cukriniu diabetu.
Dantenų liga siejama su ateroskleroze, kuriai būdingas arterijų užkalkėjimas ir susiaurėjimas. Per vieną nedidelį tyrimą su asmenimis, turinčiais miego arterijų nuosėdų (riebalinių nuosėdų), jų dantenų būklė buvo daug prastesnė nei tų tyrimo dalyvių, kurie neturėjo nuosėdų arterijose. Beje, šiame lyginime buvo atsižvelgta ir į kitus kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnius.
Apžvalgoje apie 31 tyrimo duomenis taip pat aptiktas ryšys tarp dantenų ligos ir aterosklerozės, širdies priepuolių bei kardiovaskulinių ligų. Aišku, kad esama ryšio tarp burnos ertmės ir širdies būklės.
Ir dantenų, ir širdies liga gali susiformuoti dėl prasto maisto, jei stinga maisto medžiagų, pvz., kofermento Q10 (KoQ10). Tai į vitaminą panašus junginys, kurio yra kiekvienoje organizmo ląstelėje. KoQ10, įeidamas į mitochondrijų kvėpavimo grandinę ir jungdamas jos atskiras dalis, yra būtinas energijai gaminti iš maisto. Šis F. Crane’o JAV 1957-aisiais padarytas atradimas 1978 metais buvo įvertintas Nobelio premija. KoQ10 sintetinamas iš aminorūgšties tirozino. Dėl savo ypatingo vaidmens jis dar vadinamas „stebuklingu ir jaunystės vitaminu”. Be to, Q10 stiprina ląstelių membranų atsparumą oksidaciniam stresui. Širdyje KoQ10 labai daug, tikriausiai todėl, kad širdies ląstelėms reikia ypač daug energijos. Per tyrimus išreikšta mintis, kad beveik 96 procentams žmonių, turinčių dantenų problemų, greičiausiai stinga KoQ10.
Dantenų liga ir širdies veiklos sutrikimai, be to, siejami ir su vitamino C trūkumu. Per tyrimą, kuriame dalyvavo suomių ir rusų vyrai, konstatuota, kad periodontitu sergantys vyrai turi didesnį vitamino C stygių, o tokia būklė yra tipiškas širdies priepuolio rizikos veiksnys.
Svarbų vaidmenį tam, kad dantenos būtų sveikos, atlieka ir omega-3 nesočiosios riebalų rūgštys. Per neseniai Harvarde atliktą tyrimą išsiaiškinta, kad didesnė DHR (dokozaheksaeno rūgšties) koncentracija (kiek mažiau ir EPR (eikozapentaeno rūgšties) koncentracija) tarp 9000 amerikiečių buvo susijusi su mažesniu periodontito paplitimu. Yra žinoma, kad omega-3 riebalų rūgštys geba malšinti uždegimą ir pagerinti širdies būklę.
Sprendimas. Vartokite papildomai kofermento Q10 (60-200 mg per dieną), vitamino C (1-3 g per dieną) ir omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių (žuvų taukų ar sėmenų aliejaus pavidalu, po 1000-1500 mg per dieną). Lankykitės pas burnos higienistą bent kartą per pusmetį.
8. Ar jums nestinga chromo?
Daug metų tyręs tūkstančius pacientų, britų mitybos pionierius gydytojas Stephenas Daviesas konstatavo, kad su amžiumi organizme neišvengiamai mažėja chromo koncentracija, o ši medžiaga reikalinga normaliai insulino receptorių funkcijai. Bent 13 kontroliuotų tyrimų parodė, kad, 10 kartų padidinus chromo koncentraciją tam tikrais maisto produktais ar maisto papildais, galima sumažinti nejautrumą insulinui ir normalizuoti cukraus koncentraciją kraujyje.
Sprendimas. Vartokite maisto papildų, kuriuose yra organizmui būtinų mineralinių medžiagų, įskaitant chromą.
9. Ar pakankamai daug judate?
Jei nesate fiziškai pakankamai aktyvūs, mažėja organizmo gebėjimas reguliuoti cukraus koncentraciją. Tyrėjai iš Bostono konstatavo, kad net vienas sportavimo kartas, kai apkraunami griaučių raumenys, didina gliukozės pasisavinimo greitį. Iš tikrųjų kiekviena treniruotė gali padėti reguliuoti nejautrumą insulinui, stiprinant gliukozės srautą kūne ir taip padedant išvengti antrojo tipo cukrinio diabeto (t. y. situacijos, kai kasa nebesugeba sintetinti insulino, kuris reikalingas normaliai gliukozės koncentracijai organizme išsaugoti).
Sprendimas. Kasdien bent 20 min. pasimankštinkite ar kitaip pasportuokite. Geriausias variantas – pasivaikščiojimas sparčiu žingsniu.
